Danijos investicija į socialinės gerovės technologijas nuo 2017 m. leis sutaupyti 67 mln. eurų per metus.
Kauno technologijos universitete vykusiame renginyje „Socialinės gerovės technologijos“ diskusijai susibūrė valdžios, universitetų atstovai, sveikatos apsaugos specialistai bei Valstybės pažangos tarybos nariai.
Diskusiją pradėjęs moderatorius, asociacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ Baltijos šalių Tarybos pirmininkas, Valstybės pažangos tarybos narys Antanas Zabulis pastebėjo, kad čia susirinkta iš sveiko pavydo Šiaurės šalims. „Norime sekti jų pavyzdžiu, tačiau šiuo atveju tai ne visai įmanoma dėl finansinių aplinkybių bei technologinio raštingumo. Tačiau ar verta stengtis pasivyti?“, – svarstė jis.
Pagrindinis pranešėjas T.Børneris teigia, kad Danijos investicija į socialinės gerovės technologijas nuo 2017 m. leis sutaupyti 67 mln. eurų per metus.
Močiutės su GPS
Socialinės gerovės technologijos – ką iš tiesų reiškia ši Lietuvoje mažai girdėta sąvoka? Išties, tai daugiausiai Šiaurės šalyse naudojamas terminas, reiškiantis inovatyvių technologinių sprendimų taikymą viešųjų paslaugų kokybės gerinimui. Dar paprasčiau – technologijų taikymas viešajame sektoriuje, kuris turėtų palengvinti gyvenimą ir viešojo sektoriaus darbuotojams, ir visiems, besinaudojantiems viešosiomis paslaugomis.
Kaip tai atrodo kasdieniame gyvenime? Danijos pilietė X serga senatviniu atminties praradimu ir gyvena viena. Šeimos nariai nuolat jaudinasi, kad ji išėjusi iš namų pamirš, kur gyvenanti, ir pasiklys ar, dar blogiau, papuls į kokią nelaimę.
Tačiau šiandien jiems dėl to nebereikia nerimauti – Socialinės gerovės technologijų fondas remia projektą, kuriuo gaminami ir platinami specialūs GPS sekimo aparatai, kuriuos sergantysis gali nešioti kišenėje, ant diržo ar rankinėje, o signalas iš jo perduodamas į namiškių telefonus. Taip jie gali bet kuriuo metu Google žemėlapyje pamatyti, kur jų mylima namiškė yra šiuo metu. Taip pat aparatą galima užprogramuoti įvairiems ypatingiems atvejams.
Mažiau komplikacijų
Dar vienas pavyzdys – diabetu sergančių asmenų slauga. Danijoje tikimasi, kad iki 2015 metų tele-sprendimai (internetinis dienoraštis, mobilieji telefonai, skaitmeninės nuotraukos) padės medicinos specialistą „atgabenti“ į paciento namus. Taip per atstumą seselės gali apžiūrėti ir įvertinti opų ir kitokių žaizdų būklę, nustatyti, ar reikia kreiptis į gydytoją ar vykti į ligoninę. Danai šį pokytį vadina telemedicina.
Prognozuojama, kad taip pagerės pacientų priežiūra, nes jiems nebereikės rūpintis transportu, mažės komplikacijų ir pacientų guldymo į stacionarios priežiūros skyrius. Be to, augs seselių kompetencijos, nes gydytojams bus perduodama informacija tik apie itin sudėtingus atvejus. Patogu, tiesa? Ir visiškai finansuojama valstybės.
Tikslas – darbo našumo didinimas
Fondo idėja Danijoje kilo kai, kaip ir Lietuvoje, tapo akivaizdu, jog būtina skubiai spręsti demografinių pokyčių sukeltas problemas.
Fondo idėja Danijoje kilo kai, kaip ir Lietuvoje, tapo akivaizdu, jog būtina skubiai spręsti demografinių pokyčių sukeltas problemas: senstanti ir ligota visuomenė bei viešojo sektoriaus darbuotojai, kurie netrukus išeis į pensiją ir prisidės prie socialinės paramos gavėjų, vis daugiau žmonių, sergančių lėtinėmis ligomis, riboti viešojo sektoriaus finansiniai ištekliai, lėtai augantis produktyvumas, dideli viešųjų paslaugų naudotojų lūkesčiai. Visa tai aiškiai signalizavo, jog būtina reformuoti viešąsias paslaugas.
T.Børnerio teigimu, Danija permąstė tai, kaip visuomenėje organizuojamas gydymas ir priežiūra. Buvo nuspręsta, kad intensyvus technologijų taikymas gali sustiprinti ekonomiką ir padėti susitvarkyti su kintančio pasaulio iššūkiais.
Taip 2007 m. buvo įkurtas Socialinės gerovės technologijų fondas, kuris remia projektus, didinančius darbo našumą viešajame ir slaugos sektoriuose, taikančius inovatyvius sprendimus (paremtus technologine pažanga) bei skatinančius gerosios, resursus taupančios praktikos plėtrą nacionaliniu lygiu. Šio fondo klientai – ligoninės, slaugos namai ir kitos socialinės gerovės institucijos, kurios glaudžiai bendradarbiauja su savivaldybėmis ir privačiu sektoriumi.
Valdžios parama
Be abejo, visa tai nebūtų buvę įmanoma be valdžios paramos. Valdžia skyrė Socialinės gerovės technologijų fondui 400 mln. eurų 2009-2015 m. laikotarpiui.
2012-ųjų metų vasarą Danijos valdžia, savivaldybės bei regionai sutarė dėl bendros Skaitmeninės socialinės gerovės strategijos 2013-2020 metams. Strategijoje susitelkiama ties tais socialinio gyvenimo aspektais, kurie svarbiausi Danijos žmonėms: sveikatos apsauga, socialinėmis paslaugomis bei švietimu.
Svarbiausiu strategijos tikslu tampa viešųjų paslaugų kokybės įtvirtinimas ir vystymas. Siekiama efektyvesnio bei geriau koordinuoto paslaugų teikimo bei visuomenės, kaip aktyvių partnerių įtraukimo. Ši strategija integruojasi į bendrą Danijos e-valdžios strategiją, kuri apima viešojo sektoriaus skaitmenizaciją bei artimesnį bendradarbiavimą viešajame sektoriuje.
Pozityvūs pokyčiai ne tik ten, kur tikėtasi
Šiandien, T.Børnerio tikinimu, Danija jau užtikrintai juda užsibrėžtų tikslų link. Vietiniai projektai, po pusantrų metų demonstruojantys augantį produktyvumą bei įsisavinti vietinės bendruomenės ir viešojo sektoriaus darbuotojų, jau taikomi ir nacionaliniu lygmeniu.
Tikimasi, kad galiausiai bus sukurtos visiškai suskaitmenintos klinikinės darbo vietos visoje šalyje.
Negana to, pastebėta, kad šie pokyčiai pozityviai veikia ir kitus darbo aspektus: gerėja darbo aplinka, mažėja susižeidimų darbo vietoje, paslaugų vartotojai jaučiasi labiau įtraukti, labiau patenkinti paslaugų kokybe, gerėja jų sveikata bei gyvenimo kokybė. Be to, auga paklausa, sparčiau vystosi technologijos bei sukuriama bendradarbiavimo tarp viešojo ir privataus sektoriaus platforma.
Viskas prasideda nuo to, kad viešojo sektoriaus įstaiga ar institucija identifikuoja problemą ar sistemos trūkumą. Tuomet generuojama aiški idėja, kaip būtų įmanoma spręsti problemą ir mažinti kaštus. Galiausiai įtraukiami privatūs konsultantai, kurie ne tik pataria, bet ir padeda kurti problemų sprendimus. Radus geriausius technologinius sprendimus, jie naudojami visoje šalyje.
Tikimasi, kad galiausiai bus sukurtos visiškai suskaitmenintos klinikinės darbo vietos visoje šalyje, pacientų sveikatos duomenys bus prieinami elektroniniu formatu visų regionų ligoninėse, jie bus apsaugoti ir neprieinami neturintiems leidimo. Taip pat siekiama aiškaus veiksmų plano toliau vystant telemediciną.
Į priekį veda savivaldybės
Šiuo metu Danijoje imama judėti nuo atskirose savivaldybėse ir ligoninėse įgyvendinamų projektų („iš apačios į viršų“) į nacionalinio lygmens („iš viršaus į apačią“) projektus. T.Børnerio pranešimą komentavęs Šiaurės šalių gerovės centro projektų vadovas Dennisas C.Søndergårdas pastebi, kad būtent šis pokytis gali būti problemiškas Danijai.
Būtent savivaldybės ir turi išlikti pagrindiniais varikliais, nes kitu atveju jos netenka galimybės prioritetizuoti šių projektų.
Šiuo metu savivaldybės kontroliuoja ir veda projektus į priekį. Jo manymu, būtent savivaldybės ir turi išlikti pagrindiniais varikliais, nes kitu atveju jos netenka galimybės prioritetizuoti šių projektų. Be to, kas nuspręs, kurios 3-4 technologijos bus taikomos šalies lygmeniu? Vienuose regionuose telemedicina gali būti labai naudinga, o kituose net interneto ryšys nėra toks patikimas, kad technologija sėkmingai veiktų.
Dar viena, labiau filosofinė kritika, išsakyta Sveikatos mokslų universiteto atstovo dr. Povilo Kuprio, kuris teiravosi, ar prarasime Hansą Kristianą Anderseną ir Soreną Kierkegaardą? Suprask, skaitmenizacija panaikins asmeninį kontaktą tarp gydytojo ir paciento.
T.Børneris užtikrino, kad neprarandame komunikacijos tarp gydytojo ir paciento, bet naikiname asmeninę komunikaciją ten, kur ji nebūtina. O D.C.Søndergårdas patikslino, kad apklausos parodė, jog 50 iš 50 pacientų mieliau rinkosi pakartotinį video pokalbį su sesele negu fizinį vizitą pas daktarą.
Trūksta drąsos
Tačiau kaip visa tai taikyti Lietuvoje? Ir Danijoje nebuvo viskas paprasta – baimė daryti kažką naujai ir neįprastai nesvetima ir ten. Tačiau būtent todėl siekta kuo drąsiau lyginti naujosios technologijos poveikį su senąja praktika. Tokiu būdu net ir didžiausi skeptikai įsitikindavo technologijos nauda bei suprasdavo, kad ja naudotis nėra taip sudėtinga, kaip galbūt atrodė iš pradžių.
UAB „Visionary Analytics“ partneris ir tyrimų vadovas Simonas Gaušas tikina, kad šiuo metu Lietuvoje socialinės gerovės technologijų sėkmingai plėtrai trūksta sistemiškos ir nuolatinės mokymosi sistemos ir eksperimentavimo. Lėšų lyg ir užtektų – esama įvairiausių paramos fondų, tačiau trūksta šių iniciatyvų suvienijimo, be to, šios iniciatyvos dažnai nėra viešos. Būtina koordinavimo, vertinimo ir stebėjimo sistema, be to, svarbu pradėti bendradarbiauti tarp sektorių ir laisviau dalintis informacija. Apie inovacijas turėtų žinoti ne tik vadovai, bet ir visi darbuotojai.
