Kai kuriuos Danijos pirmininkavimus ES galima pavadinti simboliniais Lietuvai: pirmą kartą Bendrijos vairą ji perėmė lygiai 40 metų anksčiau nei mūsų šalis, o 2002-aisiais būtent Kopenhagos viršūnių susitikime sulaukėme kvietimo stoti į šį klubą.
 |
| Villy Søvndalas, Danijos užsienio reikalų ministras |
Vizito išvakarėse portalui 15min.lt duotame interviu ministras V.Søvndalas pasidalijo mintimis ne tik apie buvusį Danijos ir būsimą Lietuvos pirmininkavimą ES, bet ir apie liepos pabaigoje Vilniuje organizuojamas homoseksualų eitynes „Baltic Pride“ bei pateikė vienais laimingiausių žmonių laikomų danų laimės receptą.
– Lietuva mažiau nei po 3 mėnesių pradės pirmininkauti ES. Jūs patys pastarąjį kartą tai darėte 2012 m. ir tai darėte stipriai taupydami. Ką patartumėte Lietuvai, kuri dar neturi nei tokių pareigų patirties, nei didelio maišo pinigų surengti įsimintiną pirmininkavimą. Kaip suktis, kad mūsų darbas nevirstų nesėkme ir dar būtų efektyvus?
– Pirmas ir svarbiausias mano žodis – sveikinimai! Pirmasis Lietuvos pirmininkavimas Bendrijai žymi naują etapą jūsų Europos kelionėje. Tikiuosi, kad jūsų pirmininkavimas bus sėkmingas.
Danijos pirmininkavimas pernai vyko gerokai susiveržus diržus. Mūsų „sėkmės“ receptas buvo aiškus susikoncentravimas į kainos efektyvumą – prioritetas buvo skiriamas konkretiems rezultatams ir sąžiningam tarpininkavimui. Sugebėjome suorganizuoti nebrangų pirmininkavimą su prekės ženklu „žalias“, todėl daugelis žurnalistų jį pavadino vandens iš čiaupo pirmininkavimu, kas mums buvo didelis komplimentas. Danijoje gerti tokį vandenį yra sveika, padeda sutaupyti pinigų ir yra gerai aplinkai. Visi laimi.
– Vienas iš jūsų ministrų palygino pirmininkavimą su juoda rugine duona, kuri gal nėra delikatesas, bet įkvepianti ir sveika. Danija jau yra pirmininkavusi septynis kartus. Gal išties paprasti žmonės tiek pačioje pirmininkaujančioje šalyje, tiek užsienyje nepastebi šio darbo, bet jis naudingas?
 |
| Danijos užsienio reikalų ministras Villy Søvndalas |
– Manau, kad ruginė duona yra ir pigi, ir sveika bei skani – priklauso nuo to, kaip iškepta. Danija pirmą kartą pradėjo pirmininkauti lygiai 40 metų anksčiau nei Lietuva – 1973-iųjų liepos 1-ąją ir jau pirmininkavo septynis sykius. Kiekvieną kartą tai būdavo naujas iššūkis, bet kartu praturtinanti patirtis. Ir kiekvieną kartą siekdavome konkrečių rezultatų, naudingų Europos piliečiams.
Kalbėdami apie ruginę duoną, turėjome omeny, kad šiais laikais pirmininkaujant vyksta nebe tiek daug viršūnių susitikimų kaip anksčiau. Galite prisiminti, kaip 2002 m. Kopenhagoje buvo susitarta dėl ES plėtros. Šiandien pirmininkavimas yra labiau ES darbo atlikimas. Reikia kruopščiau organizuoti subtilias derybas su Taryba ir tarp Tarybos bei Europos Parlamento. Tai yra pagrindinis uždavinys – daugiau ruginės duonos ir vandens iš čiaupo, o ne šampano.
– Ko ES tikisi iš Lietuvos pirmininkavimo?
– Lietuva pirmininkaus sunkiu metu. Krizės akivaizdoje svarbu per teisinius sprendimus pasiekti konkrečių rezultatų, kurie atneštų naudos Europos piliečiams ir verslui. Mano galva, bus svarbu, kad ES, pirmininkaujant Lietuvai, įrodys galinti dirbti toliau, nepaisant krizės. Svarbiausias tikslas bus darbo vietų kūrimas, ir esu tikras, kad Lietuvos pirmininkavimas šioje srityje pasieks reikšmingų rezultatų.
– Kaip vertinate Danijos ir Lietuvos santykius, ypač verslo, kultūros, meno, švietimo ir asmeninių ryšių srityse? Kur dar reikėtų pasistengti?
 |
| Danijos užsienio reikalų ministras Villy Søvndalas ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė |
– Gera matyti, kaip ryšiai tarp mūsų šalių nuo 1990 m. vis stiprėjo. Lietuva kovojo už savo laisvę, jūsų dvasia siekiant sukurti naują visuomenę ir ekonomiką, kai atgavote nepriklausomybę, daugeliui danų padarė didžiulį įspūdį. Didžiuojuosi, kad šiame procese Danija galėjo būtų jūsų partnere intensyvaus abipusio bendradarbiavimo kultūros, mokslo ir švietimo srityse. Ir toliau mūsų santykius laikysime svarbiu prioritetu.
– Šiaurės šalys puikiai žinomos ir giriamos kaip vienos tolerantiškiausių, tuo metu lietuviai dažnai kritikuojami dėl rasizmo, antisemitizmo, homofobijos ir pan. Kopenhagos meras net paragino Vilniaus vadovą netrukdyti liepą organizuoti homoseksualų eitynių „Baltic Pride“. Kokią Lietuvą danai mato šioje srityje? Kaip mes, dar ne taip seniai gyvenę už geležinės uždangos, galėtume prisijaukinti žmones, kurie atrodo, galvoja ir gyvena kiek kitaip?
– Demokratiškoje visuomenėje pagarba žodžio ir susirinkimų laisvėms yra esminė. Ji nesikeičia, kai mažumos, pavyzdžiui, gėjų bendruomenė nori pasinaudoti šiomis laisvėmis. Galima net sakyti, kad mažumų ir jų teisės išreikšti save apsauga yra tikras demokratijos ženklas. Demonstrantų apsauga ir minios kontrolė yra sudėtingas reikalas, žinome tai iš savo patirties. Nepaisant to, labai svarbu su tuo susitvarkyti, kai demokratijos pamatai ima drebėti.
 |
| Danijos užsienio reikalų ministras Villy Søvndalas |
– Danai ne kartą buvo pripažinti laimingiausia pasaulio tauta. Koks jūsų laimės receptas?
– Tai – milijono dolerių vertės klausimas, todėl į jį nelengva atsakyti. Žmonių laimė yra labai individuali. Tyrėjai išskiria keletą veiksnių, kurie gali padėti paaiškinti, kodėl danai jaučiasi tokie laimingi.
Vertinant nacionaliniu lygiu, tai galima paaiškinti gyvenimu sveikoje, demokratiškoje šalyje su efektyvia ir nekorupcine teisės sistema bei policijos pajėgomis, sėkmingai funkcionuojančiomis politinėmis institucijomis. Tikiu, kad svarbus veiksnys yra mūsų išplėtota socialinės gerovės sistema, užtikrinanti lygias galimybes. Gyvename šalyje, kur žmonės gali mėgautis politinėmis laisvėmis, kartu jaučiasi saugūs teisiškai ir ekonomiškai. Danai dažnai pabrėžia jausmą, kad gali kontroliuoti savo gyvenimą, o tai irgi gali būti vienas iš paaiškinimų.
O asmeniniame lygmenyje, kaip rodo tyrimai, labai svarbu tikėjimas ir pasitikėjimas kitais. Kalbant apie pasitikėjimą žmonėmis, danai yra pasaulio rekordininkai.
– Jūsų šalis mėgstama Lietuvos ir kitų šalių studentų, turite didelę imigrantų bendruomenę. Kas juos vilioja ir kaip sugebate svetingai priimti žmones, kurie atvyksta į Daniją mokytis, dirbti ir gyventi?
– Aukštas švietimo lygis, draugiška ir atpalaiduojanti mokymosi aplinka, kai studentai ir dėstytojai laisvai diskutuoja per pamokas bei paskaitas, gali būti vienos iš priežasčių, kodėl Danija yra populiari studijų vieta.
Dauguma danų laisvai kalba angliškai, o tai padeda susitvarkyti su kalbos barjeru.
Pastaraisiais metais daugiau dėmesio skiriama tarptautinių studentų socialiniams ir karjeros aspektams. Todėl daugelis aukštojo mokslo institucijų dabar turi užsienio studentų ir absolventų asociacijas, karjeros konsultantus.
 |
| Danijos užsienio reikalų ministras Villy Søvndalas |
Villy Søvndalas
Gimė 1952 m. balandžio 4 d.
Baigęs Koldingo mokytojų koledžą, 1980–1992 m. mokytojavo. 1982–1994 m. buvo Koldingo miesto tarybos narys, 1991–1994 m. – pedagogų pensijų fondo pirmininkas.
1994 m. yra Folketingo (Danijos parlamento) narys, 2005–2012 m. vadovavo Socialistinei žmonių partijai, nuo 2011 m. spalio yra užsienio reikalų ministras.
