Praėjusią savaitę 15min paskelbė žurnalistinį tyrimą apie verslo įtaką politikams.
Tyrimas parodė, jog Seimo nariai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovai, kalbėdami apie šimtamilijoninius valstybės projektus – atliekų deginimo jėgaines, ignoruoja institucijų informaciją bei remiasi suinteresuoto verslo – „Danpower Baltic“ lobistų argumentais. Šios įmonės raštai pasiekė ir Vyriausybės koridorius, taip pat energetikos ministrą Ž.Vaičiūną.
Istorija sukasi apie „Lietuvos energijos“ statomas Vilniaus ir Kauno kogeneracines jėgaines. Jose bus deginamos atliekos ir biokuras bei gaminama elektra ir šiluma. „Danpower Baltic“ yra didžiausias privatus šilumos gamintojas, taigi naujieji valstybės projektai jam būtų nenaudingi.
Tačiau dabar valstybines jėgaines kritikuojantys verslininkai praėjusiais metais patys siūlė už šimtamilijoninę sumą Vilniuje pastatyti atliekų deginimo jėgainę. Taip pat išnuomoti savivaldybei savo biokuro katilines.
Toks siūlymas atkreipė energetikos ministro dėmesį. Šis epizodas vertas atskiro aptarimo.
Ž.Vaičiūnas tuomet susitiko su finansų ministru Viliumi Šapoka aptarti ES struktūrinių fondų investicijų. Skelbta, jog to susitikimo metu buvo svarstoma galimybė privataus pasiūlymo naudai atsisakyti ES paramos Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektui.
Dabar Ž.Vaičiūnas 15min tikino nekėlęs klausimo dėl paramos atsisakymo, tik sprendęs dėl tinkamo jos dydžio.
Vertinant investicinį projektą kilo abejonių, ar šiam projektui planuojama ES parama optimali, – sakė Ž.Vaičiūnas.
Galiausiai valstybiniam Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektui buvo paskirta šimtamilijoninė Europos parama. O verslininkų siūlymas taip ir nebuvo įgyvendintas.
Kaip tik tada „Danpower Baltic“ ėmėsi bandymų stabdyti Vilniaus atliekų deginimo jėgainės projektą ir jam skirtą europinę paramą. Tai verslas darė keliais būdais. Pirma, per įvairius teisminius ieškinius. Bet verslininkų skundai teismams taip ir nepasiekė rezultato. Antra, per savo atstovus bei lobistus jie bando daryti įtaką sprendimus priimantiems politikams.
Atliekų deginimo jėgainę sostinėje norėjęs statyti verslas dabar bando įtikinti Seimo narius, jog Lietuvoje visoms valstybinėms jėgainėms pritrūks atliekų. Todėl šalis turėtų apsigalvoti dėl vieno iš valstybės projektų. Atsakingos institucijos šiuos verslininkų argumentus neigia. Bet LVŽS politikai suabejojo valstybės investicijomis.
Suabejojo parama valstybės projektui
Privati energetikos įmonė „Danpower Baltic“ ir jos atstovai dabar aktyviai kritikuoja statomas valstybines atliekų deginimo jėgaines.
Bet praėjusiais metais ta pati įmonė siūlė už 111 mln. eurų sostinėje pastatyti mažesnę atliekų deginimo jėgainę ir dvi biokuro katilines. Toks komercinis pasiūlymas buvo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybei. Verslininkai tikino investicijas atliksiantys be Europos Sąjungos paramos ir miestui išnuomosiantys „Danpower Baltic“ valdomas biokuro katilines.
Šį siūlymą Vilniaus miesto tarybos narys, buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas perdavė Energetikos ministerijai. Praėjusių metų kovą įvyko energetikos ministro Ž.Vaičiūno ir finansų ministro V.Šapokos susitikimas. Būtent Finansų ministerija kontroliuoja valstybinę įmonę „Lietuvos energija“, kuri ir vysto atliekų deginimo jėgainių projektus.
Pasak ministrų, susitikimo metu buvo kalbama apie ES investicijas. Anksčiau Tomo Dapkaus laidoje skelbta, jog per šį susitikimą energetikos ministras pateikė privatų „Danpower“ pasiūlymą ir svarstė jo pagrindu atsisakyti ES paramos strateginiam valstybės projektui – Vilniaus kogeneracinei jėgainei.
Tuo metu Vilniaus atliekų deginimo jėgainė jau buvo pripažinta valstybės ekonomikai svarbiu projektu ir valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo projektu.
Tačiau pats energetikos ministras Ž.Vaičiūnas 15min teigia niekada nesiūlęs atsisakyti ES paramos valstybės projektui, tik svarstęs dėl jos dydžio.
„Jokių iniciatyvų atsisakyti vieno projekto mainais į kitą niekada ir niekam neteikiau. Svarbiausias klausimas, kurį ministerija kėlė ir siekė atsakyti, ar numatyta skirti ES paramos suma Vilniaus kogeneracinės projektui yra optimali“, – komentavo Ž.Vaičiūnas.
Jis tvirtino, jog vertinant valstybės projektą buvo matomas platesnis kontekstas ir kiti rinkoje esantys projektai, įskaitant ir „Danpower“.
„Vertinant investicinį projektą kilo abejonių, ar šiam projektui planuojama ES parama optimali. Energetikos ministerija kėlė vienintelį klausimą, kokia turėtų būti optimali Vilniaus kogeneracinei jėgainei skirta ES parama, siekiant, kad nebūtų už šį projektą permokama“, – rašoma Ž.Vaičiūno komentare.
Finansų ministras V.Šapoka 15min teigė, kad „Danpower“ pasiūlymas niekada nebuvo svarstomas.
„To susitikimo metu kalbėjome įvairiais klausimais, nuoširdžiai sakau – neprisimenu visų pasiūlymų, kuriuos teikė tuomet energetikos ministras. Jei šitas ir buvo kažkaip teikiamas, matyt, neužfiksavau to, nes svarstymas ar kokia gilesnė diskusija tuo klausimu tikrai nevyko“, – komentavo V.Šapoka.
Taigi tuo ši istorija tąkart ir baigėsi. „Danpower“ siūlymas statyti atliekų deginimo jėgainę sostinėje nebuvo įgyvendintas. O valstybiniam Vilniaus projektui buvo skirta šimtamilijoninė parama.
„Konkurencinio spaudimo instrumentas“
Dabar atliekų deginimo jėgainės Vilniuje projektą vysto valstybinė įmonė „Lietuvos energija“.
Nors „Danpower“ alternatyvus siūlymas taip ir nebuvo įgyvendintas, energetikos ministras Ž.Vaičiūnas sako, kad tai buvo „geras konkurencinio spaudimo instrumentas“.
„Būtent jo („Danpower“ pasiūlymo – 15min) dėka, dar prieš skiriant ES paramą Vilniaus kogeneracinės elektrinės projektui, Energetikos ministerija gavo labai aiškius „Lietuvos energijos“ įsipareigojimus, kad šioje elektrinėje pagamintos šilumos vidutinė kaina 2020 m. bus 22-23 eur/MWh, kai elektros energija rinkos sąlygomis bus parduodama už 35-36 eur/MWh, o komunalinių atliekų deginimo vartų mokestis bus 31-32 eur/už toną“, – rašoma ministro komentare.
„Danpower Baltic“ generalinis direktorius Artūras Kliukevičius 15min teigė, kad nei įmonė, nei jos įgalioti atstovai niekada nesikreipė į energetikos ministrą Ž.Vaičiūną ir neprašė svarstyti galimybę Vilniaus kogeneracinei jėgainei neskirti ES paramos mainais į tai siūlant „Danpower Baltic“ projektą.
15min primena, kad pusę „Danpower Baltic“ akcijų valdo verslininkai Artūras Rakauskas, Augustinas Rakauskas, Alvydas Žabolis, o likusią dalį – Vokietijos energetikos koncernas „Danpower GmbH“.
„Valstiečių“ abejonės iš Kauno persikėlė į Vilnių
„Danpower Baltic“ vadovas tvirtino, jog jų pasiūlymas tiesiog nesulaukė reakcijos. Kaip tik po to įmonė ėmėsi aktyvių teisinių veiksmų, kad sustabdytų jau paskirtą Europos Komisijos paramą valstybinei Vilniaus atliekų deginimo jėgainei. Bet tai taip ir nebuvo padaryta.
Taip pat „Danpower Baltic“ interesams atstovaujantys lobistai aktyviai dalyvauja įvairių Seimo komisijų ir komitetų posėdžiuose. Jie bando įtikinti politikus, jog valstybinėms jėgainėms ateityje pritrūks atliekų.
15min jau skelbė, kad pastaruoju metu LVŽS politikų abejonės dėl valstybės projektų iš Kauno persikėlė į Vilnių. Šią vasarą „valstiečiai“ aiškinsis dėl valstybės jau statomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės, kuriai Europos Komisija patvirtino šimtamilijoninę paramą.
Svarbi aplinkybė. Anksčiau LVŽS atstovai kėlė abejones dėl Kauno kogeneracinės jėgainės – buvo svarstoma atsisakyti būtent šio valstybės projekto.
2018-ųjų pavasarį Sauliaus Skvernelio Vyriausybė pagal taikos sutartį įsipareigojo iš „Danpower Baltic“ elektrinės Kaune pirkti elektrą didesne nei rinkos kaina. Tai verslininkams atneš 18-25 milijonus eurų per 12 metų iš mokesčių mokėtojų kišenės. Ant šios sutarties – energetikos ministro Ž.Vaičiūno parašas. Jis tvirtino, kad toks žingsnis yra naudingas valstybei.
Vyriausybės sprendimas su įmone susitarti taikiai itin padidino „Danpower Baltic“ konkurencingumą Kaune. Verslininkų galvos skausmas dėl konkurencinės aplinkos persikėlė į Vilnių. Čia valstybė stato kogeneracinę jėgainę, o bendrovė turi biokuro katilinių.
Po taikos sutarties su verslininkais sudarymo valstybinis Kauno projektas dingo iš politinių abejonių taikiklio. Dabar LVŽS atstovai kelia klausimus dėl „Lietuvos energijos“ statomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės. Kalbama ir apie galimą projekto stabdymą.
Prieš kelis mėnesius finansų ministras V.Šapoka Seime nedviprasmiškai pasakė, kad nutraukus Vilniaus jėgainės statybas valstybės nuostoliai siektų 122 mln. eurų. Be to, reikėtų iškart grąžinti 14,3 mln. eurų Europos Komisijai.
Kauno atliekų deginimo jėgainė statoma be Europos paramos. Projektą vysto valstybės įmonė „Lietuvos energija“ kartu su atrinktu privačiu investuotoju „Fortum Heat Lietuva“. Jam valstybė yra gavusi 120 mln. eurų paskolą iš „Swedbank“.
Ž.Vaičiūno komentaras
Energetikos ministro atstovų prašymu publikuojame visą 15min pateiktą Ž.Vaičiūno komentarą apie ES paramą Vilniaus atliekų deginimo jėgainei ir „Danpower“ pasiūlymą:
„Atsakant į užduotus klausimus, pirmiausia atsakingai pareiškiu, kad atstovauju vieninteliams – valstybės interesams. Pažymiu, kad jokių iniciatyvų atsisakyti vieno projekto mainais į kitą niekada ir niekam neteikiau. Svarbiausias klausimas, kurį ministerija kėlė ir siekė atsakyti, ar numatyta skirti ES paramos suma Vilniaus kogeneracinės projektui yra optimali, kadangi su Europos Komisija yra suderinama maksimali paramos suma, o galutinė atsakomybė skirti pagrįstą ir optimalų finansavimą tenka pačiai valstybei, šiuo atveju Vyriausybei.
Jūs greičiausiai kalbate apie 2017 m. kovo 24 d. įvykusį susitikimą su finansų ministru Viliumi Šapoka, kurio metu buvo aptartos struktūrinių fondų investicijos į biokuro kogeneraciją. Klausimas buvo aktualus ir būtinas aptarti, kadangi pernai pavasarį „Lietuvos energija“ ministerijai pateikė Vilniaus kogeneracinės jėgainės investicinį projektą ES struktūrinei paramai gauti. Energetikos ministerija šiuos projektus vertino skirtingais aspektais: kaštų ir naudos, finansiniu ir ekonominiu, socialinės naudos ir pan.
Pirma, kadangi Vilniaus mieste atsiliekama nuo nacionalinių tikslų pagal energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių (biokuro), energetiniu požiūriu klausimų dėl tokio projekto būtinybės nekilo. Antra, kaip minėta, ministerija turėjo įvertinti projektą finansiniu ir ekonominiu požiūriu. Vertinant investicinį projektą kilo abejonių, ar šiam projektui planuojama ES parama optimali.
Kaip tik kovą Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto tarybos narys Arvydas Sekmokas ministerijai perdavė vokiečių kompanijos „Danpower“ pasiūlymą investuoti į kogeneracinę jėgainę Vilniuje be europinės paramos. Turbūt neturėtų būti keista ir stebinti tai, kad vertinant vieną projektą buvo matomas platesnis kontekstas ir kiti rinkoje esantys projektai, įskaitant ir jau minėto „Danpower“.
Kadangi, dar kartą pažymiu, Energetikos ministerija kėlė vienintelį klausimą, kokia turėtų būti optimali Vilniaus kogeneracinei jėgainei skirta ES parama, siekiant, kad nebūtų už šį projektą permokama. Priešingu atveju, įvertinę alternatyvius projektus, jūs dabar galėtume klausti, ar nebuvo perinvestuota į „Lietuvos energijos“ projektą. Beje, iš 153 mln. eurų su Europos Komisija suderintos paramos, bendrai Vilniaus kogeneracinei jėgainės projektui skirta galutinė parama sudarė 139,5 mln. eurų.
Mano vertinimu, alternatyvūs projektai buvo geras konkurencinio spaudimo instrumentas. Būtent jo dėka, dar prieš skiriant ES paramą Vilniaus kogeneracinės elektrinės projektui, Energetikos ministerija gavo labai aiškius „Lietuvos energijos“ įsipareigojimus, kad šioje elektrinėje pagamintos šilumos vidutinė kaina 2020 m. bus 22-23 eur/MWh, kai elektros energija rinkos sąlygomis bus parduodama už 35-36 eur/MWh, o komunalinių atliekų deginimo vartų mokestis bus 31-32 eur/už toną.“
Anksčiau energetikos ministras Ž.Vaičiūnas 15min komentavo Vyriausybės patvirtintos ir jo pasirašytos taikos sutarties su „Danpower Baltic“ aplinkybes. Jis teigė manantis, jog tai – teisingas sprendimas.
15min tęs tyrimą apie verslo įtaką politikams.
Apie tyrimą ir šaltinius
Ši publikacija – žurnalistinio tyrimo dalis apie „Danpower Baltic“ įmonės ir jai atstovaujančių lobistų įtaką politikams. Šį žurnalistinį tyrimą atliko 15min tyrimų skyriaus žurnalistai Dovydas Pancerovas, Birutė Davidonytė, Šarūnas Černiauskas ir praktiką atliekanti Minerva Schools at KGI studentė Kornelija Ukolovaitė.
Tyrimas atliktas reaguojant į premjero Sauliaus Skvernelio pasakymą, kad valstybės įmonės „Lietuvos energija“ statomos atliekų deginimo jėgainės yra nuodijančios žmones ir korupciniai projektai.
Šio tyrimo pagrindiniai šaltiniai yra Seimo Energetikos komisijos ir Aplinkos apsaugos komiteto posėdžių garso įrašai. Taip pat – politikams pateikti dokumentai: Aplinkos ministerijos raštai, Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos informacija, „Lietuvos energijos“ paaiškinimai, KTU studija apie atliekų kiekius, gyventojų skundai, „Danpower“ komercinis pasiūlymas ir raštai Vilniaus miesto savivaldybei.
Nagrinėjome žiniasklaidos pranešimus, viešus politikų pasisakymus, Europos Komisijos laiškus Lietuvos institucijoms, susijusių įstatymų pataisas, Vyriausybės nutarimus, teismų sprendimus. Tyrime naudojome konfidencialius (asmeninius) laiškus premjerui S.Skverneliui.
Atliekant žurnalistinių tyrimą bendravome su premjeru S.Skverneliu ir jo atstovais (jis į daugelį klausimų neatsakė), aplinkos ministru Kęstučiu Navicku, aplinkos viceministru Daliumi Krinicku, Seimo Energetikos komisijos pirmininku Virgilijumi Poderiu, Seimo nare Virginija Vingriene, Seimo nariu Artūru Skardžiumi, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Kęstučiu Mažeika, energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu, finansų ministru Viliumi Šapoka, Ūkio ministerija, KTU, buvusiu premjero patarėju Tomu Garasimavičiumi, buvusiu „Lietuvos energijos“ vadovu Daliumi Misiūnu, lobistu Martynu Nagevičiumi, „Ekokonsultacijų“ vadove Lina Šleinotaite-Budriene, Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija, „Danpower Baltic“ atstovais, Specialiųjų tyrimų tarnyba, „Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovu Sergejumi Muravjovu.
