„Jokios sensacingos naujienos ar nuošliaužos tikrai neįvyko, bet Vyriausybė yra įpareigojusi pateikti naujausią informaciją“, – taip gana neįprastai spaudos konferenciją pradėjo R.Augustinavičius.
Nuošliaužų bus
Vis dėlto nuošliaužų bus – grėsmių Gedimino kalnui nemažėja. Anot viceministro, kalnas yra suskirstytas į pietinį, vakarinį, rytinį ir šiaurinį sektorius ir visuose juose yra nuošliaužų grėsmė.
„Pietiniame sektoriuje turime pačias naujausias nuošliaužas ties Valdovų rūmais, turime grunto įtrūkių ties vakariniu bokštu. Tas grunto įtrūkis yra stebimas nuo pavasario ir vasarą jau yra pritaikytos laikinos apsaugos priemonės“, – sakė R.Augustinavičius.
Viceministras užtikrino, kad šios nuošliaužos, jeigu tokių bus, bus tik paviršinės – nuslinks technogeninis gruntas, kuris buvo supiltas vėliau, nei susiformavo pats Gedimino kalnas. Tikimybės, kaip taip nutiks, jis neatmeta.
Grėsmių pastatams nemato
Istoriniams pastatams grėsmės nėra, – sakė R.Augustinavičius.
Viceministras taip pat neatmeta nuošliaužų kitose kalno vietose galimybės, net rodo nusibrėžtą punktyrinę liniją išilgai viso kalno, kiek aukščiau pėsčiųjų tako, ten, kur jau užfiksuota ne viena nuošliauža.
„Istoriniams pastatams grėsmės nėra. Tik pagrindiniam takui, susiformavus žemiau nuošliaužos. Jis nėra istorinis, suformuotas 1890 metais. Istorinis takas buvo nuo Vilnios upės pusės. Ir pietrytinės gynybinės sienos kampui, ji nėra istorinė, pseudoistorinė, atkurta 1995–1998 metais“, – tikino R.Augustinavičius.
Anot viceministro, ruošiantis žiemai ten, kur gruntas aktyviausias, planuojama nukasti gruntą, įrengti drenažo sistemą ir ją užkloti skalda. Taip jau padaryta šiauriniame šlaite į kairę nuo funikulieriaus, jeigu į kalną žvelgtume iš apačios.
„Peržiemojimo darbai skaidomi į dvi dalis: apsaugoti kalną, kad kuo mažiau vandens patektų į kalno gilumą, ir sutvarkyti nuošliaužas taip, kad prisigertų kuo mažiau vandens ir jos nesiplėstų“, – kalbėjo jis.
Tam, kad vanduo nesikauptų ir nesisunktų į šlaitus, uždengta ir aikštelė kalno viršuje, kur atrasti sukilėlių palaikai. Taip pat dengiami bei tvirtinami Kunigaikščių rūmai.
Nuošliaužos kartojasi
Lapkričio 14 d. Vilniaus savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje nuspręsta siūlyti dėl Gedimino kalno skelbti ekstremalią situaciją nacionaliniu mastu.
Vos prieš dieną iki to, lapkričio 13-ąją, ant Gedimino kalno lankėsi Seimo Kultūros komiteto nariai, kurie kartu su Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Kultūros ministerijos atstovais domėjosi esama situacija. Vos jiems nulipus vėl nučiuožė nemažas kiekis grunto, šią griūtį greičiausia nulėmė ne gamtos sąlygos, kaip būta iki šiol, o kasimo darbai ant pietrytinio kalno šlaito.
Apie paskutinę nuošliaužą Lietuvos nacionalinis muziejus pranešė šio mėnesio pradžioje – lapkričio 4 d. rytiniame Gedimino kalno šlaite įvyko technogeninio grunto ir velėnos sluoksnio nuošliauža. Lapkričio 3 d. pietinio šlaito sandūroje su vakariniu šlaitu, veikiausiai požeminio vandens iškrovos vietoje, įvyko apie 25 kub.m technogeninio grunto su velėna nuošliauža.
Praeitą savaitę LNM informavo apie dar vieną atradimą Gedimino kalne – aptikti su Aukštutine pilimi siejami mūro fragmentai.
