Anot specialistų, nors dažniausios gaisrų priežastys išlieka tos pačios, šiemet pastebima, kad daugėja gaisrų, kurių kaltininkais tampa neatsakingai palikti krautis ar net pačių žmonių mėginami „patobulinti“ elektriniai prietaisai.
Gaisrus vis dažniau sukelia elektros prietaisų nepriežiūra ir ilgam laikui į elektros lizdus įjungti prietaisai
Apsaugos tarnyba „GRIFS AG“ šiais metais užfiksavo trečdaliu daugiau gaisrų nei pernai tokiu pačiu metu. Anot įmonės Apsaugos departamento vadovo Žydrūno Bukausko, gaisrų kiekis itin išauga spalio–lapkričio mėnesiais, o priežastys tiesiogiai susijusios ir su sezoniškumu.
„Gaisrų kiekis šiais mėnesiais padidėja dėl šildymo sezono pradžios. Kai yra įjungiamas šildymas, padidėja elektros apkrova. Gaisrai kyla dėl netvarkingos sistemos, kuri staigiai gauna daugiau apkrovos. Taip pat žmonės prieš šildymo sezoną dažnai neatlieka prietaisų techninio aptarnavimo, o tai gali tapti gaisro priežastimi“, – tikina jis.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenys rodo, kad viena dažniausių gaisrų priežasčių – netvarkingos krosnys, dūmtraukiai, jų gedimai ar eksploatavimo pažeidimai. Vien per pusę mėnesio ugniagesiai gelbėtojai užfiksavo 20 dėl to kilusių gaisrų. Vis dėlto departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas, antrindamas Ž.Bukauskui, atskleidžia, kad dažniausių priežasčių sąraše šalia šildymo sistemų rikiuojasi ir netvarkinga elektros instaliacija.
„Nemažai gaisrų kyla dėl netvarkingos elektros įrangos, prietaisų ar netinkamo jų eksploatavimo. Vos per pusę spalio mėnesio tokių buvo jau 22. Nemaža dalis gaisrų kyla ir dėl neatsargaus žmonių elgesio“, – aiškina jis.
Anot pašnekovų, neatsargus gyventojų elgesys apima ir elektros prietaisų nepriežiūra, ir ilgam laikui į elektros lizdus įjungti prietaisai.
„Negana to, žmonės linkę „pasiturbinti“ įrenginius – tuos pačius elektrinius paspirtukus ar dviračius. Jie pasididina transporto priemonių galią, o tada baterija persikrauna ir užsidega. Tačiau nereikia ir pasididinti baterijų galios – gaisras gali kilti ir dėl kitų elektronikos prietaisų, ypač jei žmonės techniškai netvarkingus telefonų, kompiuterių kroviklius ar, pavyzdžiui, robotų-siurblių, krovimosi stoteles – palieka įjungtas į elektros lizdą, nors tuo metu nieko nekrauna“, – tikina Ž.Bukauskas.
Ekspertas priduria, kad dar viena dažna gaisrų priežastis – prie užuolaidų, minkštų baldų ir kitų labai degių medžiagų paliekamos žvakės, įjungti elektriniai radiatoriai, šildytuvai ar tos pačios besikraunančios baterijos.
„Toks scenarijus greitai gali virsti tragedija – minkšti audiniai ne tik lengvai įsiplieskia, bet ir leidžia ugniai greitai plisti. Visai neseniai turėjome atvejį, kai kotedže užsidegė elektrinė sauna. Ji buvo įjungta tam, kad greičiau išdžiūtų drabužiai. Gyventojai nepastebėjo, kad ant akmenų, iš kurių eina šiluma, buvo paliktas skudurėlis – jis ir užsidegė. Sudegė ne tik visa sauna, bet ir vonios kambarys, per kurį buvo galima įeiti į sauną“, – sako pašnekovas.
Aplaidumas vos nevirto tragedija
Nuo baisiausio scenarijaus apsisaugoti esą gali paprasti prevenciniai veiksmai, kuriuos prasidėjus šildymo sezonui privalo atlikti kiekvienas gyventojas.
„Dar prieš šildymo sezoną visuomet rekomenduojame atlikti techninį šildymo prietaisų – boilerių, katilų ir kitų – aptarnavimą. Būtina pasirūpinti ir dūmtraukiais. Šiam sezonui taip pat atsakingai turi ruoštis asmenys, namuose ar sodybose turintys židinius. Po ilgesnio laiko nenaudojimo privalu patikrinti, ar židinio kaminas nėra užsikimšęs, ar nereikia jo pravalyti. Taip pat svarbu nepamiršti ir pasirūpinti pirtimis – jos privalo būti tvarkingos, antraip gali tapti gaisro židiniu“, – aiškina specialistas.
Ž.Bukauskas iškart pateikia pavyzdį, su kuriuo susidūrė ir pačios tarnybos specialistai – vieno žmogaus šventė vos nesibaigė tragiškai būtent dėl netvarkingai eksploatuojamo židinio, o baisiausios baigties išvengta tik dėl namuose įrengtos priešgaisrinės signalizacijos sistemos.
„Vienas mūsų klientas pasakojo, kad užkūrė seniai naudotą židinį, išėjo kepti šašlykų į lauką, paliko svečius švęsti namuose, būdamas lauke išgirdo suveikusią priešgaisrinę signalizaciją. Įbėgęs į namus pamatė, jog namuose yra pilna smalkių, rūkas. Įdomiausia,kad svečiai, būdami namuose prie stalo, net nepastebėjo ir nepajautė, jog namuose pilna smalkių, jiems grėsė apsinuodijimas“, – dalijasi pašnekovas.
Savo ruožtu A.Gudžiauskas dalijasi tuo, ką taip pat būtina žinoti kiekvienam gyventojui, norinčiam apsisaugoti nuo gaisro.
„Kurdami krosnį nenaudokite degių skysčių, nes staigus liepsnos pliūpsnis gali apdeginti, naudokite tik sausą kurą ir tik tokį, kokį rekomenduoja šildymo prietaiso gamintojas. Deginamos drėgnos malkos daug greičiau užteršia dūmtraukį dervomis. Taip pat nedeginkite atliekų, plastikų, gumos, sintetinių medžiagų. Besišildančius elektros šildytuvais raginame juos statyti atokiau nuo degių medžiagų, neuždengti, nedžiovinti degių daiktų. Pavojinga jungti labai galingus šildymo prietaisus, jeigu namuose yra sena elektros instaliacija, silpnosios vietos gali neatlaikyti apkrovos ir pradėti kaisti ar net kibirkščiuoti“, – aiškina jis.
Ž.Bukauskas išskiria, kad vidutinė gaisro žala dažniausiai gali siekti ir 5 tūkstančių eurų, tačiau jeigu ugnis pasiglemžia visą namuose sukauptą turtą ar net pačius namus, tikrųjų nuostolių įvertinti tiesiog neįmanoma. Vis tik jei gaisrą pavyksta greitai lokalizuoti, morališkai skaudžiausio ir finansiškai prasčiausio scenarijaus galima išvengti.
Patarimai, padėsiantys pasirūpinti gaisrų prevencija:
-
Išvalykite šildymo sistemą – ne tik šildymo įrenginius, bet ir dūmtakius, dūmtraukį. Įsitikinkite, kad šildymo sistemoje nėra defektų, įtrūkimų, nesandarumų.
-
Nepalikite įvairiausių elektros prietaisų be priežiūros, taip pat – nepalikite į elektros lizdą įkištų krovimosi stotelių ar kroviklių. Išjungti prietaisus ir kroviklius iš elektros lizdų ypač svarbu ilgesniam laikui išvykstant iš namų.
-
Įsitikinkite, kad elektros instaliacija namuose yra tvarkinga.
-
Kurdami krosnį nenaudokite degių skysčių. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į krosnies eksploatavimą – negalima per anksti uždaryti sklendės, mat patalpose gali pradėti kauptis smalkės.
-
Nepraraskite budrumo – įjungtus elektrinius šildytuvus, radiatorius statykite nuošaliau nuo lengvai užsidegančių audinių, kuriais aptraukti baldai ar kiti minkšti daiktai, užuolaidų. Prie šių daiktų be priežiūros nepalikite žvakių, elektrinių girliandų.
-
Pasirūpinkite dūmų, temperatūros pokyčių, smalkių, dujų nuotėkio davikliais – jie iškart praneš apie gaisro pavojų. Norėdami užtikrinti maksimalų saugumą, šiuos daviklius prijunkite prie signalizacijos pulto, kuris apie pavojų tarnyboms praneš net tada, kai jūsų nėra namuose.
