Pasak Vilniaus vicemero Gintauto Babravičiaus, naujai kuriamoje įstaigoje dirbs 4–5 darbuotojai. Jai savivaldybė kasmet skirtų apie 2,8 mln. litų, taip pat parūpintų patalpas. Darbuotojų algoms ir įstaigos patalpų priežiūrai preliminariai numatoma skirti 250–300 tūkst. litų per metus. Likusiomis lėšomis „Vilniaus šventės“ iš dalies finansuotų kai kuriuos sostinėje organizuojamus renginius.
VEKS iki metų vidurio atliks paskutiniuosius su uždarymu susijusius darbus. Siūloma, kad „Vilniaus šventės“ iš įstaigos perimtų ir toliau kuruotų tokius projektus kaip „Gatvės muzikos diena“, „Haiku Vilniuje“, „Tebūnie naktis“, „Menas netikėtose erdvėse“ ir kitus, tarp jų – muzikinį festivalį „Be2gether“, vykstantį Baltarusijos pasienyje. Be to, anot G.Babravičiaus, „Vilniaus šventės“ galėtų rūpintis kitais renginiais: Vilniaus dienas regionuose, Regionų dienas Vilniuje, Kaimynų dieną, Vilniaus mugių programą, Kalėdų renginius – iš esmės visais, vykstančiais po atviru dangumi ir skirtais plačiajai auditorijai.
Anot G.Babravičiaus, taip pat viešoji įstaiga galėtų būti atsakinga ir už pasirengimą Vilniaus vardo paminėjimo 700 metų jubiliejui 2023-iaisiais.
Suformuos trigalvį kultūros slibiną
Planuojama, kad „Vilniaus šventės“ dalyvautų ir miesto rinkodaros bei įvaizdžio kūrimo programose. Savivaldybės Kultūros ir meno skyrius tuo tarpu atliktų koordinatoriaus funkciją, Anot vicemero, „Vilniaus šventės“ negalėjo tiesiog tapti „Vilniaus festivalių“ padaliniu, mat toks darinys esą būtų pernelyg nepaslankus.kuruotų konkursus renginiams organizuoti, mat ateityje sostinėje ketinama pereiti prie projektinio kultūros renginių finansavimo. Dar viena trigalvio sostinės kultūros slibino galva turėtų tapti jau senokai gyvuojanti „Vilniaus festivalių“ įstaiga. Ji kuruos nemasinius renginius, dažniausiai vykstančius uždarose patalpose. Savivaldybės biudžete jam būtų numatyta apie 1,2 mln. litų kasmet – tai esą yra maždaug dešimtadalis festivalių programoms reikalingų lėšų.
„Įstaigoje koncentruosis tik solidžiausi scenos menų renginiai, kurie vyksta uždarose erdvėse“, – tikino G.Babravičius.
Paklaustas, kodėl „Vilniaus šventės“ negalėjo tiesiog tapti „Vilniaus festivalių“ padaliniu, vicemeras aiškino, esą toks darinys būtų per didelis ir pernelyg nepaslankus.
„Nusprendėme, kad to nereikia daryti, nes jei žmogus vadinasi menininku, bet vienas yra šokėjas, o kitas muzikantas, tai sukeisti juos vietomis yra labai pavojinga, nes abiem gali nieko neišeiti. Todėl skirtingo pobūdžio renginiams reikia skirtingų įstaigų“, – kalbėjo liberalcentristas.
Priegblostis VEKS darbuotojams?
G.Babravičius neišsklaidė abejonių, ar „Vilniaus šventės“ nebuvo kuriamos tam, kad be darbo neliktų dabartiniai VEKS vadovai, pavyzdžiui, įstaigos direktorius Rolandas Kvietkauskas.
„Aš tiesiog melsčiau Dievo, kad dabartinis VEKS direktorius sutiktų vadovauti šitai įstaigai, bet, man atrodo, nepavyks, nes atlyginimas, kurį savivaldybė galės pasiūlyti šios viešosios įstaigos vadovui, bus toks mažas, kad įpirkti gero lygio vadybininko gali nepavykti“, – pagyrų R.Kvietkauskui negailėjo vicemeras.
