Į redakciją parašiusi Simona sako, kad mėsą pirko spalio 11 d. Vilniuje, Rasų gatvėje, esančioje „Lidl“ parduotuvėje. Anot jos, iš išorės adatos nesimatė, o ją rado tik tada, kai beruošiant valgį pjaustė mėsą.
„Tai panašu į čipavimo ar skiepų adatą. Adata buvo „įaugusi“ į mėsą“, – svarstė Simona.
Kam naudojamos tokios adatos?
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nurodo, kad ši adata gali būti kelių paskirčių. Jei adata rasta mėsoje, yra didelė tikimybė, kad tai adata nuo mėsos injektavimo įrenginio.
„Dauguma mėsos perdirbimo įmonių turi specialius įrenginius mėsos injektavimui. Tokia technologija taikoma gaminant mėsos pusgaminius ar gaminius, tam, kad mėsa efektyviau įsisavintų sūrymą ar marinatą, taptų minkštesnė ir priimtinesnė vartotojui“, – rašoma VMVT komentare.
Tokio gaminio ir pusgaminio etiketėje nurodomos visos produkto sudedamosios dalys, taip pat ir pridėtinis vanduo, pavyzdžiui, „virtas kalakutienos kumpis (sudėtyje yra vandens)“. Toks produktas negali būti ženklinamas kaip šviežia mėsa. Taip apdorota mėsa yra mėsos pusgaminis, o jei toliau perdirbtas (virtas, keptas, rūkytas ir t.t.) – mėsos gaminys.
Jeigu taip atsitiko ir gamintojas patiekė mėsos pusgaminį, pavyzdžiui, marinuotą sprandinę kepimui, kuriame liko nulūžusi adata, gamintojas pažeidė saugaus maisto gamybos reikalavimus. Jis už tai yra atsakingas.
„Įprastai po injektavimo technologinio proceso siekiant įvertinti, ar nėra nulūžusių adatų, turi būti apžiūrimas įrenginys – jeigu adata yra nulūžusi, visa gamybos partija nedelsiant sustabdoma, jei partija jau pateikta į rinką – atšaukiama“, – aiškina VMVT. Priduriama, kad siekiant išvengti žmogiškos klaidos įmonėse yra įrengiami metalo detektoriai, kurie patikrina kiekvieną mėsos gabalą.
Taip pat galimas variantas, kad per tokią adatą į mėsą galėjo būti pumpuojamas vanduo. Anot VMVT vandens ar kitokio tirpalo prileidimas į maistą yra produkto klastojimas bei vartotojo klaidinimas.
„Įdėmiau pažiūrėjus į nuotraukas ir lyginant aptiktą adatą su tomis, kurios naudojamos pramoniniuose mėsos injektavimo įrenginiuose, manau, kad ši adata vargu ar galėtų būti naudojama tokiame įrenginyje, nebent itin mažo pajėgumo. Užtikrintai pasakyti, iš kur ši adata atsirado, tikrai negaliu“, – aiškino VMVT Veterinarijos sanitarijos skyrius vyriausioji specialistė Karolina Vitytė. Ji pridūrė, kad tarnyba ims mėginius iš rinkos ir atliks tyrimus, kad ištirtų, ar tai galėjo būti injektuota mėsa ir ar aptikta adata tam galėjo būti naudojama.
Mėsos partijoje problemų neužfiksuota
„Lidl“ komunikacijos vadovas Valdas Lopeta ketvirtadienį atsakė, kad apie situaciją sužinojo iš žiniasklaidos, o prekybos tinklas nebuvo sulaukęs skundo iš pirkėjos. „Lidl“ atstovo teigimu, įmonė kreipėsi į tiekėjus, tačiau patikrinimo metu neatitikimų neaptikta.
„Visų pirma, labai apgailestaujame dėl situacijos. Mūsų parduodamų produktų kokybei skiriame itin daug dėmesio, todėl iškart atlikome papildomus šios prekės patikrinimus patys ir jokių neatitikimų neradome. Kadangi svetimkūnis rastas supakuotoje prekėje, nedelsiant kreipėmės į tiekėją. Jų atliktas šios partijos prekių gamybos proceso auditas taip pat neparodė jokių neatitikimų.
Nė viename produkto kokybės užtikrinimo etape, įskaitant ir patikrinimą metalo detektoriumi, neaptikta jokių nukrypimų nuo normos. Vis dėlto, siekdami atlikti detalią analizę, labai prašytume pirkėją susisiekti su mumis, kad galėtume paimti ir ištirti pačią pakuotę su svetimkūniu“, – 15min atsiųstame komentare dėsto V.Lopeta.
Tiek VMVT, tiek V.Lopeta ragina pirkėjus kreiptis į prekybos centrą ar atitinkamas įstaigas dėl panašaus pobūdžio problemų.
Pastaruoju metu pirkėjai aptiko siuvimo adatas bananuose: viena jų rasta Raudondvaryje esančioje parduotuvėje, kita – Šiauliuose. Problemų dėl adatų maiste yra ir užsienyje – neseniai buvo pranešta apie tokį incidentą Australijoje.
