Didelės įtakos tam, kaip šaltėjant orams plis virusas, turės visuomenės imunizacijos lygis, teigė L.Ašoklienė.
„Vertinant praėjusių metų patirtį, sergamumo padidėjimo galima tikėtis vasaros pabaigoje arba rudenį. Tačiau viskas priklausys nuo to, kaip sparčiai plis koronaviruso infekcija, kaip gyventojai laikysis rekomenduojamų atsargumo priemonių. Ir, svarbiausia, kaip aktyviai vakcinuosis.
Viena vertus, tiek visoje Europoje, tiek Lietuvoje auga sergamumas koronaviruso delta atmaina, kuri yra labiau užkrečiama ir plinta sparčiau. Tačiau viruso plitimą padeda stabdyti visuomenės imunizacija: jau pusė Lietuvos gyventojų yra paskiepyti arba persirgo COVID-19 liga ir taip įgijo imunitetą. Kuo daugiau žmonių bus paskiepyta, tuo mažiau galimybių plisti turės virusas“, – 15min komentavo ji.
Vakcinuotiems – švelnesni ribojimai
Tikėtina, kad nuo COVID-19 paskiepijus didesnę dalį visuomenės artėjanti susirgimų banga bus švelnesnė.
„Užsienio šalių patirtis rodo, kad paskiepijus didžiąją visuomenės dalį gerokai sumažėja sunkių COVID-19 ligos atvejų ir mirčių nuo šios ligos. Tai leidžia tikėtis, kad net ir išaugus sergamumui ligoninių užimtumas didės kur kas lėčiau, ir pati sergamumo „banga“ bus švelnesnė“, – dėstė vyriausioji Lietuvos epidemiologė.
Tiesa, jos vertinimu, dar anksti prognozuoti, kokią epidemiologinę situaciją turėsime rudenį ir kokių priemonių teks imtis siekiant ją suvaldyti.
Įmanoma, kad griežti ribojimai nepalies jau pasiskiepijusių.
„Jau dabar specialistai sutaria dėl to, kad vakcinuotiems gyventojams galėtų būti taikomi švelnesni ribojimai. Tai yra daroma jau dabar, pavyzdžiui, paskiepytiems asmenims leidžiama lankyti pacientus ligoninėse, o iš raudonos ar pilkos zonos valstybių atvykę keliautojai neprivalo testuotis ir izoliuotis, jeigu yra paskiepyti pagal pilną vakcinacijos schemą ir nuo paskutinio skiepo praėjo 14 dienų“, – pasakojo L.Ašoklienė.
Vakcinuotiems gyventojams galėtų būti taikomi švelnesni ribojimai.
Vakcinuoti 70 proc. populiacijos gali neužtekti
Vyriausybė, remdamasi tarptautinių organizacijų rekomendacijomis, anksčiau skelbė, jog paskiepijus 70 proc. populiacijos turėtume kolektyvinį imunitetą, o tai esą padėtų išvengti infekcijos protrūkio Lietuvoje.
S.Čaplinsko teigimu, plintant naujoms atmainoms 70 proc. gali nepakakti.
„Tie 70 proc. buvo apskaičiuoti pagal Uhano atmainą, bet virusas toliau mutavo – alfa atmaina plinta kone dukart sparčiau negu Uhano, o dabartinė delta plinta dar sparčiau – vos ne du kartus negu alfa.
Jau aišku, kad 70 proc. paskiepytų gali neužtekti siekiant išvis nuslopinti viruso plitimą, kad liktų tik pavieniai atvejai. Procentas gali siekti 85, o galbūt ir daugiau“, – 15min komentavo mokslininkas.
Virusas plis toliau, dar bent šį sezoną turėsime su juo gyventi.
Pasiekti tokio imunizacijos lygio, pasak jo, artimiausiu metu nepavyks nė vienai pasaulio valstybei:
„Virusas plis toliau, dar bent šį sezoną turėsime su juo gyventi.“
Prašo paaiškinti, kam reikia karantino
Nepaisant to, virusologo įsitikinimu, kol kas nėra reikalo kalbėti apie karantiną ir gąsdinti žmonių, o valdžia, jei ketina tokį įvesti, esą turi paaiškinti priežastis.
„Jau dabar sprendimų priėmėjai iš karto kalba apie karantiną, gąsdina karantinu žmones, nepaaiškindami, ko jiems dar trūksta.
Ar jie nežino, kaip virusas plinta, dėl to reikia karantino, ar neužtenka sveikatos priežiūros pajėgumų, dar nesugebėjo jų sutvarkyti, ar neužtenka kaukių, chalatų, ar paprasčiausiai tokiu būdu nori šantažuoti žmones ir aiškint, kad jie pultų skiepytis? Tegul atsako, dėl ko reikalingas karantinas“, – ragino S.Čaplinskas.
Įvesti karantiną, pasak jo, derėtų tik tada, jei grius sveikatos sistema – „jeigu užlūžtų sveikatos priežiūros sistema, jeigu išsektų resursai, jeigu ligoninės nebegalėtų teikti kitų paslaugų“.
„Čia ir buvo esmė – karantinas įvedamas tam, kad sveikatos sektorius pasiruoštų paslaugų teikimui sunkiems ligoniams. Bet nutiko priešingai – sveikatos sektorius nulūžo ir nebeteikė kitiems žmonėms paslaugų. Taigi mirštamumas nuo kitų ligų išaugo.
Jeigu mes taip mąstom, vadinasi, karantiną mes įvedam tam, kad būtų daugiau mirčių? Čia kažkas ne taip.
Reikia ne karantino priemonių. Taikoma visiškai neteisinga strategija.
Reikia ne karantino priemonių. Taikoma visiškai neteisinga strategija“, – kalbėjo mokslininkas.
Sprendimų dėl trečio skiepo dar nėra
Grasinant karantinu, žmonės, S.Čaplinko matymu, yra raginami skiepytis per baimę.
Vietoj to esą reikėtų kantriai atsakinėti į jų klausimus ir bandyti išsklaidyti abejones.
Iki šiol bent viena COVID-19 vakcinos doze Lietuvoje pasiskiepijo 47,1 proc. gyventojų, dviem – 42,5 proc.
Ateis laikas, kai turėsime skiepytis ir trečiąja doze, bet sprendimų dėl to dar nėra.
„Sprendimų dėl revakcinacijos dar nėra, jie bus priimami atsižvelgiant į tebevykstančių klinikinių tyrimų rezultatus, Europos vaistų agentūros ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro rekomendacijas, kitų šalių praktiką.
Oficialių rekomendacijų kol kas nėra, kitos Europos Sąjungos šalys taip pat dar neskuba priimti nacionalinių sprendimų šiuo klausimu“, – 15min komentavo vyriausioji Lietuvos epidemiologė L.Ašoklienė.
Rudenį – pažeidžiamiausių revakcinacija
Prie Vyriausybės sudarytos patariamosios ekspertų tarybos narys, onkoimunologas Marius Strioga 15min teigė, jog didžiausios rizikos pacientai, gaunantys imunosupresinį gydymą, turintys silpną imunitetą, sergantys kraujo vėžiu, tie, kuriems atlikta organų transplantacija ir kiti, trečiosios vakcinos dozės turėtų sulaukti jau artimiausiu metu.
„Dabar ministerijoje rengiamas įstatymas. Tai kol teisinis mechanizmas apsisuks, tiek ir reikės to laiko“, – komentavo jis.
Kol teisinis mechanizmas apsisuks, tiek ir reikės to laiko.
Kiti rizikos grupėms priklausantys asmenys revakcinacijos, anot jo, galėtų tikėtis rudenį.
Paklaustas, gal gyventojai jau gaus tobulesnes, plintančioms atmainoms labiau pritaikytas vakcinas, M.Strioga tai paneigė.
„Kol kas atmainoms pritaikytą vakciną tiria tik „Moderna“ kompanija – afrikietiškajai atmainai <...>. Šiuo metu jei kalbėtume apie rudenį, jeigu bus apsispręsta revakcinuoti tam tikras rizikos grupes visiškai savanoriškai, <...> tas bus daroma tomis pačiomis vakcinomis, kurias turime“, – sakė jis.
Masiškai revakcinuoti visos populiacijos kol kas neplanuojama.