Legendą apie spalio 16 d. karantiną galima rasti tiek internete, tiek ir išgirsti šalia gretimo stalo kavinėje. Data naujam karantinui pradėti neretai primenama komentaruose greta publikacijų apie koronavirusą ar COVID-19 sklaidai riboti skirtas priemones.
„Manau, nuo spalio 16-os vėl bus karantinas. Daug kas neramina, įstatymai nesąmoningi. Aš norėjau studijuoti turizmą, dabar reikėjo viską pergalvoti, juk pusė sienų uždaryta“, – rugsėjo pradžioje skelbė paskutinių klasių moksleivė iš Kretingos.
„Pastarosiom savaitėm kažkas nenormalaus daros. Visi traukia iš kažkur kažkokias datas, tai rugsėjo 30, tai spalio 16, tai spalio 20 ir t.t. Teigia tikrai žinantys, kad bus karantinas“, – dalinasi „Vinted“ forumo narė.
Vis dėlto dažniausiai komentuojama lakoniškiau: įvardijama spalio 16 d. bei paaiškinama, esą „jie“ apie tai žino kurį laiką. Tačiau „jie“, sprendimų priėmėjai, karantino datos neplanuoja.
„Ženkliai išaugus sergamumui viename ar kitame mieste ar rajone, gali būti taikomos lokalios priemonės konkretiems sektoriams ar savivaldybėms, tačiau visos šalies mastu karantino skelbti neplanuojama“, – atsakyme 15min teigė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovė Jurgita Tamolytė.
SAM teigimu, pavasarį buvusio karantino metu išmoktos pamokos suteikė įrankius valdyti viruso plitimą neįvedant visuotinio karantino, kontroliuoti infekcijos židinius be griežčiausių ribojimų.
Vis dėlto konkrečios ribos, kurią peržengus regionuose būtų taikomos karantino priemonės, ministerija nenurodo. Pasak J.Tamolytės, vienas pagrindinių epidemiologinės situacijos vertinimo rodiklių – paskutinių 14 dienų suminis sergamumo rodiklis.
Europos ligų kontrolė ir prevencijos centro (ECDC) duomenimis, per paskutines 14 dienų Lietuvoje užregistruoti 769 nauji COVID-19 atvejai. Naujausiais duomenimis, ketvirtadienį Lietuvoje fiksuotas rekordinis susirgimų skaičius - 138.
A.Veryga ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad dėl išaugusio naujų užsikrėtimų COVID-19 skaičiaus nauji ribojimai neplanuojami.
Ženkliai išaugus sergamumui viename ar kitame mieste, ar rajone, gali būti taikomos lokalios priemonės konkretiems sektoriams ar savivaldybėms, tačiau visos šalies mastu karantino skelbti neplanuojama.
Neaiškūs šaltiniai
Pagrindinis teiginių, neva spalio 16 d. laukia antras karantinas, šalutinis efektas – nuostatos, esą COVID-19 protrūkis yra suplanuotas, populiarinimas. Tuo metu realybėje sprendimą, skelbti karantiną ar ne, lemia epidemiologiniai veiksniai, ne nuoseklus paklusnumas sudėliotam grafikui.
Gandus apie neva „antrąjį karantiną“ aprašėme dar liepos pradžioje, kuomet ir pasirodė pirmosios žinutės apie lemtingą spalio 16 d. Feisbuke skelbtas pranešimas atitiko tipinį sugedusio telefono atvejį.
Tūkstančiai žmonių kopijavo ir dalinosi žinute, kurioje tolimas pažįstamas, šiuo atveju „sesers draugės vyras“, nugirdo informaciją apie spalio 16 d. laukiančią karantino pradžią Seime.
Vadinamosios grandininės žinutės – itin palanki terpė plisti melagingai informacijai, nes išaiškinti, kas jas parašė, yra sudėtinga, o kartais ir neįmanoma. COVID-19 protrūkio metu tokio pobūdžio pranešimų pasitaikė ne vienas.
Kas pirmasis paskelbė informaciją apie spalio 16 d., nėra aišku, todėl ir paklausti žinią paskelbusių apie situaciją negalime. Net jei „sesers draugės vyras“ yra tikras asmuo, gal jis nugirdo parlamentarus kalbant apie Seimo rinkimus?
Vis dėlto spalio 16 d., po pirmojo rinkimų turo, bus likusi viso labo savaitė patraukti rinkėjus savo pusėn per pakartotinį balsavimą.
Skaičiaus „16“ magija
Nuogirdą kone neginčijama tiesa pavertusiame įraše minima, kad „įsakymas pasirašytas jau birželį“, tačiau birželį buvo skelbtas kitas su karantinu susijęs dokumentas. Pirmojo vasaros mėnesio 16 d. buvo paskelbta karantino pabaiga.
Įdomu ir tai, kad skelbiama ne kokia kita data, bet būtent spalio 16 d. Karantino pradžia buvusi kovo 16 d., pabaiga birželio 16 d., o antrajam karantinui pasirinkta, panašu, taip pat 16 d. Veikiausiai sąmokslo teoriją kurpiantys „jie“ nesistengia sumėtyti pėdų ir „parinkti“ kiek įmantresnę datą.
Spalio 16 d. galėjo būti pasirinkta ir dėl kitos priežasties, pavyzdžiui, todėl, kad tai – rudens vidurys. Pranešimų apie tai, kad antroje rudens pusėje koronaviruso infekcija gali sugrįžti su trenksmu, vasarą netrūko. Todėl pirštu bedant į kalendorių datai pasirinkti, pirmoji antros metų laiko dalies diena atrodo kaip tinkamas kandidatas.
Jokios patikimos informacijos apie tai, kad spalio 16 d. būtų suplanuota skelbti karantiną, nėra. Tai – beveik tris mėnesius iš lūpų į lūpas sklindantis gandas, aktyviau atsimenamas šalyje drastiškai augant susirgimų koronavirusu skaičiui.
Tai nereiškia, kad būtent ši diena negali tapti pirmąja karantino, jei toks iš viso bus skelbiamas, diena. Spalio 16-oji antrojo karantino pradžiai tinkama tiek pat, kaip ir bet kuri kita diena.
Savisaugos instinktas
JAV psichologų vertinimu, sąmokslo teorijos atlieka tris funkcijas – padeda susidoroti su nežinomybės baime, suteikia saugumo ir kontrolės jausmą bei padeda sukurti bendruomeniškumo jausmą.
Sąmokslo teorijos sudėtingoms problemoms suteikia paprastus atsakymus, kurie leidžia susikurti saugumo jausmą neprognozuojamame pasaulyje.
Todėl įsitikinime, neva „jie“ nustato tikslias datas, kada bus skelbiama karantinas, slypi ramybės ir užtikrintumo paieškos. Realybė, kurioje nėra jokio užtikrintumo, kada ir ar išvis bus skelbiamas karantinas, nėra patogi.
Tikėjimas sąmokslo teorijomis nėra būdingas vienai rasei, lyčiai, amžiaus, išsilavinimo ar pajamų grupei. Tačiau skirtingas „teorijas“ dažniausiai palaiko skirtingos žmonių grupės. Kuo labiau su viena ar kita grupe asmuo save tapatina, tuo stipriau tikima melu.
Patikimi šaltiniai
Informacinę erdvę stebinčių institucijų ir SAM atstovai pataria nenaudoti socialinių tinklų kaip vienintelio informacijos šaltinio ir ypač skeptiškai vertinti bet kokią informaciją, skelbiamą komentaruose.
Raginama rinktis oficialių institucijų, patikimų žiniasklaidos priemonių duomenis bei akylai stebėti, iš kur atkeliauja informacija. Prasidėjus koronaviruso pandemijai, kilo klaidinančios informacijos banga, kartais tyčia skatinama užsienio valstybių.
Oficialią informaciją apie COVID-19 pateikia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC).
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.