2022 05 31

Dar vienas mitas apie COVID-19 skiepus: ŽIV neužkrečia nei šios, nei kitos vakcinos

Skiepijimuisi nuo COVID-19 sulėtėjus iki minimumo, o žmonėms vangiai skiepijantis stiprinamąja doze, internete vis tiek plinta klaidinanti informacija apie vakcinas. Viena iš jų – jau paneigta, bet atgaivinta melagiena, esą stiprinamoji dozė gali užkrėsti AIDS. Medikų teigimu, tai būtų įmanoma tik tuo atveju, jei vakcinos būtų gaminamos nesteriliai ir į jas patektų ŽIV, bet šiaip nuo jų neužsikrečiama nei šiuo, nei kitais virusais.
Vakcina
Vakcina / 123RF.com nuotr.

Informacija – iš melagienų skleidėjų

Apie tokią grėsmę papildomai skiepijantis nuo COVID-19 kalbama tinklalapyje USAWatchdog.com publikuotame straipsnyje esą revakcinuotiems žmonėms išsivystys chroniška ir gyvybei pavojinga liga.

„Iki rudens milijonai nuo vakcinų užsikrės AIDS“, – antraštėje cituojama dr. Elizabeth Eads, esą gydanti pacientus, kuriems buvo suleista vakcina nuo COVID-19, o dabar tariamai susidurianti su AIDS.

„Taip, dabar ligoninėje matome su vakcina susijusį įgytą imunodeficitą ligoninėje nuo trigubo skiepijimo, – aiškino medikė. – Tai yra sužalojimas nuo skiepų, be to, neturime tvirtų žinių, kaip tai gydyti.“

Trečiąją dozę E.Eads vadina „skiepu žudiku, pinigų rutuliu ar kuo tik nori“. Ji esą tiesiog naikina imuninę sistemą, nes spyglio baltyme tariamai esama lentiviruso, o šį sudaro ŽIV, MERS ir SARS virusų kombinacija. Todėl po stiprinamosios dozės tariamai matomas autoimuninis ir neurodegeneracinis nuosmukis.

Lentivirusai yra retrovirusai, sukeliantys lėtines ir mirtinas ligas, kurioms būdingi ilgi inkubaciniai periodai. Geriausiai žinomas iš jų – žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV), kuris sukelia įgytą imunodeficito sindromą – AIDS.

Perklausta, ar vakcinos nuo COVID-19 užkrečia žmones AIDS, gydytoja atsakė: „Kaip tik tai jums sakau.“

Ekrano nuotr. iš USAWatchdog.com/Osteopatės licenciją turinti dr. Elizabeth Eads aiškina, esą skiepijantis nuo COVID-19 galima susirgti AIDS
Ekrano nuotr. iš USAWatchdog.com/Osteopatės licenciją turinti dr. Elizabeth Eads aiškina, esą skiepijantis nuo COVID-19 galima susirgti AIDS

Prie straipsnio tinklalapyje USAWatchdog.com pridėtas bemaž valandos ilgio vaizdo įrašas iš „Rumble“, kuriame dėstomos panašios mintys.

Analogiškų teiginių esama ir kitame straipsnyje, kuriame E.Eads vadinama „viena iš „America's Frontline Doctors“ („Amerikos pirmųjų linijų gydytojų“). Ši dešinio sparno politinė organizacija yra žinoma kaip kovos su COVID-19 priemonių oponentė ir klaidinančios informacijos apie sveikatą skleidėja).

Galiojančią osteopatės licenciją (tiesa, nustačius kvalifikacijos trūkumą, 2005 m. ji buvo kuriam laikui sustabdyta) turinti E.Eads jau anksčiau yra aiškinusi, kad skiepai susilpnina imunitetą, kitaip tariant, susargdina AIDS.

Kad vakcinos nuo koronaviruso gali susargdinti AIDS, buvo rašoma ir „Daily Expose“ – tinklalapyje, kuris taip pat yra platinęs klaidinančią informaciją apie sveikatą, – rašoma paskelbtame straipsnyje. Ši išvada argumentuojama taip: tyrimai parodė, kad šių skiepų efektyvumas su laiku mažėja. Vadinasi, tai liudija, kad silpsta žmogaus imuninė sistema.

Plinta ne per skiepus

Medicinos ekspertai atmeta tokius teiginius, nes nėra įrodymų, kad vakcinos nuo COVID-19 galėtų sukelti tokią chronišką ir gyvybei pavojingą būseną.

„Oi… – taip į teoriją, esą nuo šių skiepų užsikrečiama AIDS, sureagavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė. – Tai būtų įmanoma tik tuo atveju, jei vakcina būtų pagaminta kur nors sandėlyje, į ją tyčia pridėta AIDS viruso ir ji žmogui suleista.“

Kaip medikė teigė portalui 15min, mūsų šalyje prieinamos vakcinos gaminamos pagal Europos Sąjungoje (ES) nustatytus standartus, gamyklose, kur užtikrinama geroji gamybos praktika.

Vakcinos turi būti registruotos ES – tuo užsiima Europos vaistų agentūra (EVA). Taikomas farmakologinis budrumas – veikla, skirta nepageidaujamoms reakcijoms į vaistą nustatyti, įvertinti ir stebėti, perspėti apie galimą nepageidaujamą vaisto poveikį.

„Scanpix“ nuotr./Vakcinos nuo COVID-19
„Scanpix“ nuotr./Vakcinos nuo COVID-19

„Nuo vakcinų neužsikrečiama nei AIDS, nei kitu virusu“, – pabrėžė S.Stankevičiūtė.

Panašiai teiginius apie susirgimą AIDS po skiepų nuo koronaviruso įvertino naujienų agentūros AFP kalbinti specialistai.

ŽIV ekspertė, Pitsburgo universiteto infekcinių ligų asocijuotoji profesorė Zandrea Ambrose atmetė cituotus teiginius apie skiepus nuo COVID-19 ir lentivirusus.

„Nė viena iš JAV ar kitose šalyse patvirtintų vakcinų nuo COVID-19 nenaudoja lentivirusų vektorių ar komponentų“, – teigė ji.

Prancūzijoje veikiantis Pasteuro institutas yra minėjęs į nosį purškiamą vakciną nuo COVID-19, paremtą lentiviruso vektoriumi. Ikiklinikiniuose tyrimuose ji esą teikė stiprią apsaugą, skatiko aktyvią antikūnų gamybą bei citotoksinį ląstelių atsaką. Bet ji iki šiol nepateikta tvirtinimui ir negaminama masiškai.

123RF.com nuotr./Purškiami vaistai į nosį
123RF.com nuotr./Purškiami vaistai į nosį

„Atrodo, kad tai yra dalis dezinformacijos kampanijos, kurią stebime per epidemiją“, – įvertino Majamio Millerio medicinos mokyklos visuomenės sveikatos profesorius Olveenas Carrasquillo.

Eksperto žodžiais, įrodymai nepagrindžia E.Eeads teiginių. AIDS sukelia žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV). Šis sindromas neatsiranda dėl kitų priežasčių, o virusu užsikrečiama ne per vakcinas. Didžiausia ŽIV koncentracija randama kraujyje, makšties išskyrose, spermoje, motinos piene. Juo užsikrečiama tiesiogiai į kraują, per gleivines ar pažeistą odą patekus užkrėstų organizmo skysčių.

Be to, vakcinos nuo COVID-19 nekenkia imuninei sistemai. Priešingai – pasak O.Carrasquillo, yra pakankamai mokslinių įrodymų, kad vakcinos padeda žmogaus imunitetui suteikti puikią apsaugą nuo šios ligos.

Z.Ambrose savo ruožtu pridėjo, kad imunosupresuotiems asmenims reikiamas imunitetas po šio ar kurio kito skiepo nesusidaro ne dėl vakcinos, o dėl jų sveikatos būklės.

Pakartotinai pasiskiepiję trečdalis

Nuo lapkričio vidurio visi pilnamečiai Lietuvos gyventojai gali revakcinuotis praėjus bent 90 dienų arba 120 dienų (3 arba 4 mėnesiams) nuo pasiskiepijimo pagal visą skiepijimo schemą.

Asmenys, pasiskiepiję „Comirnaty“, „Spikevax“ arba „Vaxzevria“ vakcinomis, imunitetui sustiprinti gali rinktis vieną iš pirmųjų dviejų (kompanijų „Pfizer“/„BioNTech“ arba „Moderna“) vakcinų.

Kompanijos „Janssen“ vakcina pasiskiepiję gyventojai po 90 dienų gali rinktis „Comirnaty“ arba „Spikevax“ stiprinamąją dozę. Jie taip pat gali ne anksčiau kaip po 60 dienų skiepytis antrąja tos pačios vakcinos doze.

Statistikos departamento duomenimis, nuo COVID-19 pasiskiepiję 69,8 proc. vyresnių nei 5 metų šalies gyventojų. Stiprinamąja doze pasiskiepiję 33,4 proc. galinčių tai padaryti žmonių.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis