Bus aišku, kas ir už ką atsakingas
Visų pirma, D.Matonienė teigė, kad šis įstatymas reikalingas sklandžiam Teritorijų planavimo įstatymo vykdymui – jie vienas kitą papildys. „Teritorijų planavimo įstatymas numato, kaip žmogus turi planuoti. Tačiau vienas sklypas laukuose be komunikacijos, be infrastruktūros yra nulis. Taigi – mūsų rengiamas naujasis įstatymas turėtų išspręsti šitą klausimą. Infrastruktūros plėtros įstatymas aiškiai numatys statybų sąlygas urbanizuotose ir neurbanizuose teritorijose, kas sumokės įmokas ir gaus kompensacijas, o kas ne, kokios procese dalyvaujančių subjektų teisės ir pareigos“, – kalbėjo aplinkos viceministrė.
Šiuo metu infrastruktūra daugiausia yra vystoma privačių asmenų lėšomis, todėl siekiama, kad atsirastų bendradarbiavimas tarp viešojo ir privataus sektoriaus. Infrastruktūros plėtros vykdymo strategijos turi būti suderintos, koordinuotos ir racionalios.
Teritorijų planavimo įstatymas numato, kaip žmogus turi planuoti. Tačiau vienas sklypas laukuose be komunikacijos, be infrastruktūros yra nulis, – kalbėjo D.Matonienė.
Vienas iš esminių naujosios Infrastruktūros plėtros įstatymo koncepcijos klausimų – kas bus inžinerinės plėtros organizatorius. Siūloma šią atsakomybę priskirti savivaldybės administracijos padaliniams, savivaldybės įmonėms, savivaldybės įsteigtai uždarajai akcinei bendrovei ar viešajai įstaigai, koncesininkui ir kitiems subjektams. Aplinkos viceministrė pabrėžė, kad aiškiai sudėlioti, kas už ką atsakingas, yra bene didžiausia šio įstatymo užduotis.
Sureguliuoti inžinerinės infrastruktūros plėtrą
Prie infrastruktūros plėtros įstatymo rengimo nemenkai prisidėjo ir „Investuok Lietuvoje“ atstovai. Projektų valdymo departamento direktoriaus pavaduotojas Emilijus Vinča ir projektų vadovas Emilis Ruželė pateikė naudingų pasiūlymų remdamiesi kitų Europos valstybių, miestų, pavyzdžiui, Oksfordo praktika. Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas teigė, kad tai tik įrodo, jog nėra bandoma išrasti dviračio – tokia praktika puikiai veikia ir užsienio šalyse.
Ne ką mažiau svarbus naujojo Infrastruktūros plėtros įstatymo tikslas sureguliuoti inžinerinių komunalinių tinklų plėtrą. Darbo grupė siūlo atskirti urbanizuotas ir urbanizuojamas teritorijas nuo neurbanizuotų ir neurbanizuojamų.
Naujasis įstatymas sieks palengvinti neteisingai kvartalo vystytojams užkrautą visą finansinę naštą. Statytojas nutiesia kelius, vamzdžius, vykdo reikiamą infrastruktūrą, o po to juk viską atiduoda savivaldai, negaudamas iš to jokios grąžos.
Planuojama, kad urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose inžinerinę infrastruktūrą pagal numatytas sąlygas vystys ir apmokės pats statytojas. Tačiau pastarasis galės sulaukti kompensacijos tokiu atveju, kai prie jo sukurtos infrastruktūros prisijungs kiti vartotojai. Tačiau neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose statytojas viską įrengs savo lėšomis ir į kompensacijas nepretenduos.
Svarbiausia yra sureguliuoti infrastruktūros plėtrą. Naujasis Infrastruktūros įstatymas tam turėtų padėti, – teigė M.Narmontas.
Aptartas ir išlaidų, susijusių su inžinerinių tinklų plėtra, kompensavimas. Minėtų tinklų plėtrą apmokėti turėtų gamintojas, kurio atžvilgiu bus vykdomas paslauga. Kai inžinerinė plėtra nesusijusi su naujojo vartotojo prisijungimu prie skirstomųjų tinklu, tada plėtros išlaidas turėtų apmokėti energetikos įmonė. O dalinis lėšų susigrąžinimas už vietinių sistemų įrengimą, kai pajamos negrįžta iš naudojimo, turės būti sugrąžinamas iš naujų vystytojų.
„Svarbiausia yra sureguliuoti infrastruktūros plėtrą. Naujasis Infrastruktūros įstatymas tam turėtų padėti. Taip bus padalinta atsakomybė už projektą savivaldybei ir statytojui“, – sakė M.Narmontas.
Infrastruktūros ir Teritorijų planavimo įstatymais siekiama darnios ir racionalios miestų plėtros. Su reikiamomis institucijomis nesuderintas ir nekontroliuojamas miestų vystymasis gali padaryti rimtą žalą gamtai. Svarbu, kad statybos nepaliestų įvairiais būdais saugumų teritorijų, gamtos telkinių, kultūros paveldų, užtikrintų urbanistinę kokybę ir galimybę vystytis biologinei įvairovei.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
