Miesto vystymosi prioritetai
Teritorijų, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius pasakojo, kad vienu esminių įstatymo tikslų galima būtų įvardinti miesto vystymo prioritetų nustatymą. M.Narmontas neabejojo, kad jų neišsikeldami ilgainiui Lietuvoje matysime chaotišką miestų drieką.
Europoje, pasak M.Narmonto, yra visokių – ir blogų, ir gerų infrastruktūros vystymo pavyzdžių, o Lietuva, aišku, turi sekti geriausiųjų pavyzdžiu. „Mes nebandėme išradinėti dviračio. Infrastruktūros plėtros įstatymo projektas buvo derintas su įvairiomis suinteresuotomis institucijomis, sulaukėme pastabų ir patarimų, aišku, į juos atsižvelgėme. Prie šio įstatymo rengimo prisidėjo ir „Investuok Lietuvoje“, pasidalinusi žiniomis apie užsienio patirtį“, – kalbėjo M.Narmontas. Jis taip pat pridūrė, kad rengiant Lietuvos Infrastruktūros plėtros įstatymą bene labiausia buvo remtasi Oksfordo infrastruktūros vystymo patirtimi.
Kompensacijų mechanizmas
M.Narmontas pasakojo, kad suvaldyti chaotišką plėtrą bus siekiama įvedus tam tikrą „kompensacijų mechanizmą“: „Mes tikrai nedrausime žmogui keltis gyventi ten, kur jis nori. Tačiau tiems, kurie kursis miesto prioritetinėse zonose, sukursime palankias sąlygas.“
„Žmonės, investavę į infrastruktūrą urbanizuotose ar urbanizuojamose teritorijose, investuotus pinigus atgaus iš naujai prie sukurtos infrastruktūros prisijungsiančių vartotojų. Taigi jeigu žmogus sukurs naują infrastruktūrą, kuri pritrauks ir naujų gyventojų, naujų investuotojų ar statytojų, jam tai atsipirks. Sistema veiks tokiu principu: žmonės mokės vienkartinį infrastruktūros mokestį, o iš jo bus kompensuojama pirmajam“, – pasakojo M.Narmontas.
Teritorijų, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius pabrėžė, kad tai bus žmogaus pasirinkimas – ar prisijungti prie esamos infrastruktūros ir plėsti miesto prioritetines zonas, ar ne. Tačiau pastarasis pasirinkimas paprasčiausiai nebus toks naudingas kaip pirmasis, nes besikuriantys neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose jokių kompensacijų negaus.
Ne tik miestui – ir žmogui
M.Narmontas tikino, kad Infrastruktūros įstatymas naudingas visiems – ir statytojams, ir investuotojams, ir savivaldybėms, galiausiai – patiems žmonėms. „Dabar turime tokią situaciją, kad kuriami nauji rajonai, statomi nauji pastatai, tačiau apie infrastruktūrą negalvojama. Ji turėtų būti kuriama, tačiau nėra“, – kalbėjo jis.
Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius teigė, kad šiuo metu suteikti gyventojams tokias paslaugas, aišku, turi savivaldybė. Tačiau, anot M.Narmonto, reikia mąstyti ir logiškai – to padaryti neįmanoma: „Šiuo metu, aišku, tai yra savivaldybės atsakomybė. Tai yra viešosios paslaugos, kurias ji turi užtikrinti. Tarp jų yra geriamasis vanduo, pasiekiamumas, sveikatos užtikrinimas ir pan. Tačiau mes suprantame, kad kiekvienam atokiai įsikėlusiam savivaldybė to užtikrinti negali, nes nėra tam lėšų.“
Taigi – logiška, kad tas, kuris nori gyventi atokiau, susimoka už save pats. Statytojai dar prieš statydami nuspręs, turi jie tam lėšų ar ne.
„Vadovaujantis dabartiniais įstatymas, už infrastruktūros sukūrimą atsakinga yra savivaldybė, tačiau visi puikiai suvokia, kad kiekvieną toliau namą pasistačiusį „aprūpinti“ infrastruktūra ji neturi nei lėšų, nei galimybių“, – aiškino M.Narmontas. Galiausiai, juk toliau tiesiamų inžinerinių tinklų, vandentiekio sistemų ir pan. kainą moka visi vartotojai. „Taigi – logiška, kad tas, kuris nori gyventi atokiau, susimoka už save pats. Statytojai dar prieš statydami nuspręs, turi jie tam lėšų ar ne“, – dėstė Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius.
M.Narmontas tikino, kad rengiant šį įstatymą pagalvota ir apie žmonių gyvenimo kokybę. Šiuo metu ne visi toliau įsikėlę žmonės pasirūpina net patiems reikalingiausia infrastruktūra, pavyzdžiui, keliu: „Taigi jei nutinka kokia nelaimė, iki jų negali privažiuoti nei gaisrinė, nei greitoji. Ką jau kalbėti apie kitus socialinės infrastruktūros privalumus, visuomeninį transportą ir kita.“
Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius neabejojo, kad Infrastruktūros plėtros įstatymas šaliai labai reikalingas. „Siekdami darnaus ir racionalaus planavimo be jo tikrai neišsiversime“, – ryžtingai teigė M.Narmontas.
Minėto įstatymo priėmimo link judama palyginti sparčiai – vasario pradžioje šis jau bus pateiktas suinteresuotų institucijų ir visuomenės vertinimui. Jei šį etapą įveiks sklandžiai, bus pristatytas ir Seimui.
Aplinkos ministerija pabrėžia, kokia svarbi yra racionali miestų plėtra. Chaotiškas miestų vystymasis gali padaryti nepataisomą žalą aplinkai. Tik darni miestų raida gali užtikrinti gamtos telkinių, kultūros paveldo ir kitų visuomenei svarbių objektų saugumą, taip pat urbanistinę ir žmonių gyvenimo kokybę bei galimybę vystytis biologinei įvairovei.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
