Treji metai nuo A.Zuoko išrinkimo dienos suėjo balandžio 19-ąją, metinę ataskaitą meras pristatė beveik mėnesiu vėliau.
Teiginį apie optimizmą A.Zuokas iliustruoja „Eurostat“ duomenimis, kad net 93 proc. sostinės gyventojų patenkinti gyvenimu. „Džiaugiuosi, kad kartu galime priimti sprendimus, tartis, diskutuoti. Pavyzdžiui, Jūsų pasiūlymas uždrausti rūkyti viešojo transporto laukimo paviljonuose tarybai pritarus įsigaliojo jau nuo šių metų pradžios. Ačiū už Jūsų idėjas ir pasiūlymus, kaip pagerinti gyvenimą mieste“, – savo ataskaitoje rašo A.Zuokas.
Dviračiai, taksi, lėktuvai
Pavyzdžiui, Jūsų pasiūlymas uždrausti rūkyti viešojo transporto laukimo paviljonuose tarybai pritarus įsigaliojo jau nuo šių metų pradžios. Ačiū už Jūsų idėjas ir pasiūlymus, kaip pagerinti gyvenimą mieste, – savo ataskaitoje rašo A.Zuokas.
Svarbiausi pastarųjų metų miesto projektai, anot A.Zuoko, yra dviračių savitarnos sistema „Cyclocity“, taksi verslas Vilniuje, „Air Lituanica“, naujieji Vilniaus aplinkkeliai ir Bernardinų sodas bei kiti Vilniaus parkai.
Iš šių turbūt daugiausiai kritikos yra sulaukę sprendimai kurti municipalinę taksi ir oro linijų bendroves. Opozicija įsitikinusi, kad milžiniškų skolų kamuojamas Vilnius neturėtų tokios naštos užsikrauti ant savo pečių.
Aplinkkeliai yra tęstiniai projektai, kurių tam tikras dalis pavyko pabaigti pernai. Bernardinų sodas taip pat tvarkytas ne vienerius metus, atidarytas pernai rudenį ir yra itin mėgstamas miestiečių. Kaip ir oranžiniai dviračiai. Nors opozicijos atstovai ne kartą tvirtino, kad šis projektas galėjo būti įgyvendintas kitaip, o ne atiduodant visą lauko reklamos rinką jo įgyvendintojams, turbūt net ir jie yra priversti sutikti – dviračiai per nepilnus metus tapo neatskiriama sostinės dalimi.
Skolas žada sumažinti trečdaliu
Kas nedžiugina, tai biudžeto rodikliai. Nors pernai sostinė įvykdė ir net viršijo numatytą biudžetą. Tačiau Vilniaus skola praktiškai susilygino su gaunamomis metinėmis pajamomis ir siekia daugiau nei milijardą litų. Tačiau A.Zuokas čia turi tradicinį pateisinimą – tai Vyriausybė ne vienerius metus skriaudė sostinę, skirdama miestui per mažą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį.
Pernai Vilniuje surinktas 1,9 mlrd. Lt GPM – tai rekordinė suma, tačiau sostinei liko tik 362 mln. Lt. Kiti pinigai perskirstyti kitoms savivaldybėms, išskyrus Kauną, Klaipėdą ir Mažeikius. O ir iš Vilniui atitekusios dalies teko atiduoti ne vieną milijoną kitoms savivaldybėms, nes ten savo gyvenamąją vietą yra deklaravę Vilniuje dirbantys žmonės.
Pernai Vilniuje surinktas 1,9 mlrd. Lt GPM – tai rekordinė suma, tačiau sostinei liko tik 362 mln. Lt. Kiti pinigai perskirstyti kitoms savivaldybėms, išskyrus Kauną, Klaipėdą ir Mažeikius.
Palyginimas su Ryga ir Talinu išties nenuteikia optimistiškai. Biudžeto pajamos vienam gyventojui Vilniuje šiuo metu siekia 2,1 tūkst. Lt, Rygoje – 3,5 tūkst. Lt, Taline – 3,9 tūkst. Lt.
Ryga planuoja surinkti 2,5 mlrd. Lt., jos biudžeto skolos siekia 2,4 mlrd. Lt, o Talino pajamos – 1,6 mlrd. Lt, skolos siekia beveik pusę planuojamo biudžeto – 700 mln. Lt.
Vilniaus biudžetas siekia 1,2 mlrd.Lt be ES lėšų, skola – 1,1 mlrd. Lt.
Seimas Vyriausybės teikimu patvirtino nutarimą, kad Vilniuje GPM dalis padidinta nuo 42 iki 48 proc., tad šiemet sostinė gauna kiek daugiau savo gyventojų sumokamų mokesčių – 106 mln. Lt, jie skirti ankstesnėms skoloms dengti.
„Šiais metais planuojama grąžinti rekordiškai daug skolų – trečdalį visų Vilniaus skolų portfelio. Tai sudaro 379 mln. Lt. Vilniaus m. savivaldybė šiuo metu neviršija Seimo nustatytų skolinimosi limitų“, – ataskaitoje tikina meras.
„Tvarkos ir teisingumo“ partijos frakcijos vadovas Bronius Cicėnas pastebėjo, kad Vilniaus skola per metus didėja 190 mln. Lt, ir klausė, kiek skola didės šiemet. Anot mero, šiemet sostinės biudžetas didesnis, tad deficitas sieks 70-90 mln. Lt.
Toliau žada šilumos kainos mažėjimą
Spalvingame leidinyje viskas iliustruota puikiomis nuotraukomis. Tarkim, iš „Vilnius veža“ taksi lipa Ingeborga Dapkūnaitė.
Vardindamas, kaip šiemet mažėjo šilumos kaina 10 proc., A.Zuokas priminė ir daug skeptiškų vertinimų sulaukusį 2014 m. gegužės 2 dieną Vilniaus tarybos patvirtintą naujo biokuro katilo įrengimo Vilniaus termofikacinėje elektrinėje Nr.3 (TE-3). Jis kainuos išties įspūdingai, bet ketinama į įgyvendinti padedant Vyriausybei ir pasinaudojant ES lėšomis, tuomet šilumos kainą ketinama sumažinti 22 proc.
Projekto vertė – net 720 mln. Lt, tačiau planuojama mažiausiai 60 proc. šios sumos gauti iš ES.
Mero teigimu, teisingas sprendimas buvo ir išnuomoti Vilniaus šilumos ūkį „Dalkia“, kadangi kitu atveju esą būtų reikėję atiduoti trasas už skolas, kaip, mero tvirtinimu, atsitiko Kaune.
Leidinys – spalvotas
Spalvingame leidinyje viskas iliustruota puikiomis nuotraukomis. Tarkim, iš „Vilnius veža“ taksi lipa Ingeborga Dapkūnaitė.
Visą ataskaitą galite rasti vilnius.lt puslapyje. Gyventojus po nedidelių pataisymų turėtų pasiekti ir popierinis jos variantas. Kiek jis kainavo, meras posėdyje nepasakė.
A.Zuokas trečią kartą Vilniaus meru tapo 2011 metų balandžio 19 dieną, įveikęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narį Raimundą Alekną ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovą Jaroslavą Kaminskį, dabar einantį vicemero pareigas.
