Vidurdienį prasidėjęs pirmasis naujai išrinkto Seimo posėdis užtruks iki vėlyvo vakaro.
Nauji parlamentarai ne tik prisiekia būti ištikimi Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją, įstatymus, saugoti valstybės žemių vientisumą, visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai bei žmonių gerovei, bet ir rinks Seimo vadovybę.
Visas naujienas sekite 15min.
Priesaikos procedūra – baigta
15:53
„Priesaikos priėmimo procedūra baigta“, – konstatavo priesaikas priėmęs Konstitucinio Teismo pirmininkas D.Žalimas ir išvardijo visus priesaikas penktadienį davusius Seimo narius.
„Dar kartą sveikinu visus prisiekusius Seimo narius“, – teigė jis.
Toliau penktadienį vyks Seimo vadovybės rinkimai.
Laikomasi saugumo reikalavimų
12:55
Seimo nariai prisiekdami skaito arba atmintinai sako tokius žodžius:
„Aš, (vardas, pavardė),
prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai;
prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą;
prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.
Tepadeda man Dievas!“
Prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio.
Ceremonijai vykstant pandemijos metu Seimo nariai prisiekia padėję ranką ant plastiko skydeliu uždengtos Konstitucijos, kiekvienas iš jų gali pasiimti rašiklį, kuriuo pasirašo priesaikos tekstą.
Šie reikalavimai šiek tiek trikdo parlamentarus. Vilijai Aleknaitei-Abramikienei nukrito Konstituciją dengęs lakštas, kiti sunerimo nežinodami, ką gali paliesti, o ko ne, tačiau visiems į pagalbą tučtuojau suskubo Seimo sekretoriato darbuotojas.
Kai kuriems parlamentarams koją kišo jaudulys.
Štai „darbietis“ Antanas Guoga priesaikos tekstą pradėjo sakyti nepadėjęs rankos ant Konstitucijos. Galiausiai A.Guoga susiprato ir perskaitė tekstą taip, kaip reikia – padėjęs ranką ant Konstitucijos.
Ranką padėti ant Konstitucijos pamiršo ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis, jam taip pat teko pasitaisyti.
Seimo nariai prisiekia būti ištikimi Lietuvos valstybei
12:43
Pasibaigus šventinėms kalboms prasidėjo parlamentarų priesaikos, kurias priima Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.
Jis pažymėjo, kad tautos atstovo teises parlamentarai įgyja tik prisiekę.
„Ištikimybė Lietuvos Respublikai yra neatsiejama nuo ištikimybės jos Konstitucijai“, – pabrėžė jis.
Kiekvienas Seimo narys prisiekia atskirai, priesaikos žodžiai sakomi uždėjus ranką ant Konstitucijos.
„Seimo nario priesaika nėra vien formalumas ar simbolinis aktas, nėra vien iškilmingas žodžių ištarimas, priesaikos akto pasirašymas. Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai, teisiškai reikšmingas. Duodamas priesaiką Seimo narys asmeniškai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duotoji priesaika“, – kalbėjo jis.
Seimo nario priesaika nėra vien formalumas ar simbolinis aktas, nėra vien iškilmingas žodžių ištarimas, priesaikos akto pasirašymas. Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai, teisiškai reikšmingas.
D.Žalimas pabrėžė, kad priesaika negali būti atlikta kolektyviai, nors prieš posėdį būta tokių siūlymų dėl koronaviruso.
KT pirmininkas pažymėjo, kad saviizoliacijoje esantys Seimo nariai galės prisiekti vėliau. Pirmajame išrinkto Seimo posėdyje, anot jo, galima nedalyvauti tik esant rimtai priežasčiai, antraip rizikuojama netekti mandato.
VRK pirmininkė paragino ginti teisės viršenybę
12:32
„Gerbkite ir puoselėkite pagrindines žmogaus teises ir laisves, ryžtingai ginkite teisės viršenybę, bei laisvus, sąžiningus bei garbingus rinkimus“, – parlamentarams posėdyje kalbėjo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė.
Arkivyskupas Gintaras Grušas kvietė klausyti sąžinės balso
12:18
Į naujai išrinktą Seimą kreipėsi arkivyskupas Gintaras Grušas, sakydamas, kad tvirtybė yra pripažinti, kad esame silpni.
„Dirbant Lietuvos žmonių gerovei ypač svarbu klausyti sąžinės balso, tam reikia išminties, tam reikia meilės, meilės kiekvienam Lietuvos žmogui. Už kiekvieno įstatymo teksto sugebėkite įžvelgti žmogų, kuris yra silpniausias. Mylėti, tai – trokšti gėrio kitam“, – Seimo nariams kalbėjo arkivyskupas.
G.Nausėda: nebėra žodžio „vėliau“
12:12
Pasveikinti naujai išrinkto Seimo atvykęs prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad balsuodami piliečiai Seimui suteikė pasitikėjimo kreditą, o tai – didelė atsakomybė.
„Daugybė žmonių tikisi, kad šis Seimas kels sau aukštus moralinius reikalavimus, atsisakys pykčiu ir priešprieša grįsto bendravimo, peržengs siaurus grupinius interesus ir sutartinai sieks bendrojo gėrio. Pradedate darbą sudėtingu metu. Jums, naujajam Lietuvos Respublikos Seimui, kartu su būsima Vyriausybe, teks atsakomybė suvaldyti vieną didžiausių pastarojo meto krizių. Susirinkote į pirmąjį posėdį tuo metu, kai visa šalis liepsnoja infekcinio pavojaus raudoniu, kai medikai neramiai skaičiuoja sunkiems ligoniams liekančias lovas, o verslo įmonės – besikaupiančius nuostolius“, – teigė prezidentas.
Anot jo, koronavirusas tapo rimtu išbandymu visoms valstybės gyvenimo sritims, nuo sveikatos apsaugos ir švietimo iki socialinės apsaugos ir gynybos.
„Gelbėdami mūsų žmonių sveikatą, šiandien ribojame visuomenės ir verslo galimybes laisvai veikti. Daugybei Lietuvos žmonių tai reiškia mažesnes pajamas, nedarbą, prastesnę fizinę ir psichinę savijautą. Nemažai pažeidžiamų asmenų, negalėdami gauti būtiniausių paslaugų, jaučia valstybės dėmesio stoką. Virusas yra čia ir dabar. Mūsų medikai, slaugytojai, visa mūsų sveikatos apsaugos sistema šiandien susiduria su didžiausia įtampa. Kyla atskirties didėjimo grėsmė. Pavojus gresia mūsų verslui ir ekonominiam konkurencingumui. Virusas silpnina valstybę, o tai reiškia, kad auga grėsmė ir jos saugumui“, – kalboje teigė prezidentas.
Kyla atskirties didėjimo grėsmė. Pavojus gresia mūsų verslui ir ekonominiam konkurencingumui. Virusas silpnina valstybę, o tai reiškia, kad auga grėsmė ir jos saugumui.
Todėl, anot jo, neturime prabangos kalbėti būsimuoju laiku.
„Turėtų būti visiškai aišku, kad dabar turime priimti sprendimus, kurie padėtų apsaugoti Lietuvos žmonių sveikatą, nepaliktų likimo valiai verslo. Dabar yra tinkamiausias metas mažinti visų rūšių atskirtį, kovoti su nelygybe ir visuomenės supriešinimu. Dabar turime pasirūpinti skurdžiau gyvenančiais, neįgaliais, vyresnio amžiaus žmonėmis. Dabar reikia užtikrinti kokybiškas ir visiems vienodai prieinamas viešąsias paslaugas“, – kalbėjo valstybės vadovas.
Mums tenkančių išbandymų akivaizdoje, G.Nausėdos teigimu, tiesiog nebėra žodžio „vėliau“.
„Socialinė atskirtis neišsisklaidys savaime, kaip blogas sapnas. Ilgą laiką mūsų šalyje ji buvo pagerbiama skambiais žodžiais, tačiau ignoruojama, vos tik ateidavo metas sunkiems pasirinkimams. Pernelyg ilgai mes vadovavomės viltimi, kad kylanti ekonomika visus pakylės iki oraus gyvenimo. Taip nenutiko, ir be mūsų kryptingų pastangų nenutiks artimoje ateityje. Bene aiškiausiai tai parodo situacija švietime, kuris iš socialinio mobilumo variklio tapo nelygybės įtvirtinimo įrankiu. Dėl to kenčia ne vien skurdžiau gyvenantys, rečiau knygų matantys ar neįgalūs vaikai – dėl to kenčiame mes visi“, – kalbėjo jis.
Taip, pasak prezidento, neturėtų būti:
„Tokia padėtis turėtų žeisti kiekvieno iš mūsų teisingumo jausmą. Šalies ateitis yra ne išrinktųjų, o visų mūsų rankose. Juk kuo socialinė atskirtis mažesnė, tuo vieningesnė visuomenė, brandesnė demokratija ir stipresnė valstybė. Privalome žengti šiuo keliu, jei norime kurti bendrąjį gėrį visiems Lietuvai žmonėms. Kviečiu jus siekti, kad Lietuva būtų stipri, teisinga, žalia ir inovatyvi valstybė. Valstybė, kuri pasitiki savimi, nes vienas kitu pasitiki ir jos piliečiai. Valstybė, kuri ne vien rūpinasi šia diena, bet ir investuoja į ateitį, užtikrindama tvarią žalios ekonomikos plėtrą. Valstybė, kurioje sunkus darbas ir užsispyrimas leidžia žmogui įgyvendinti savo svajones.“
Kviečiu jus siekti, kad Lietuva būtų stipri, teisinga, žalia ir inovatyvi valstybė.
Permainų, prezidento teigimu, sulauksime išmokę ieškoti sutarimo net tada, kai jis atrodo sunkiai įmanomas, kai trukdo seni kivirčai ir naujų politinių pergalių troškimas.
Didesnio visuomenės pasitikėjimo Seimu, anot jo, nebus be aukštesnio lygio politinės kultūros.
„Šiandien stoviu prieš jus, naujojo Seimo narius, ir siūlau savo paramą. Esu pasirengęs ne tik kalbėti, bet ir klausytis, ne tik reikalauti, bet ir pripažinti kitos pusės argumentų svorį“, – žadėjo prezidentas.
„Žinoma, kaip ir iki šiol dariau, kritiškai vertinsiu visus naujus įstatymus, o prireikus teiksiu konstruktyvius pasiūlymus. Taip pat ir iš Jūsų tikiuosi rimto požiūrio į teisėkūros procesą. Mes neturime prabangos užsiimti skubota ir nekokybiška įstatymų leidyba. Būtina veikti greitai, tačiau išmintingai – to reikia mums visiems. Linkiu jums didžiausios kantrybės, racionalaus žvilgsnio ir sėkmingų pasirinkimų. Pateisinkite jums parodytą pasitikėjimą!“, – tokiais žodžiais kreipimąsi baigė prezidentas.
Posėdžiui pirmininkauja A.Vinkus
12:07
Pirmasis Seimo posėdis vyksta istorinėje Kovo 11-osios salėje, į kurią stebėtojai dėl koronaviruso grėsmės neįleidžiami.
Jį veda vyriausias pagal amžių parlamentaras Antanas Vinkus.
„Naujai išrinkto Seimo darbą pradedame ypatingu laikotarpiu, dėl pandemijos tūkstančiai piliečių negali gyventi įprasto gyvenimo. Tai kelia ypatingus reikalavimus naujojo Seimo darbui“, – sugiedojus himną kalbėjo A.Vinkus.
Anot jo, žmonės laukia ne tik greitų ir išmintingų sprendimų, bet ir pagarbos. Žmonėms, anot jo, reikia dėmesio, o Seimas turi padėti piliečiams būti sėkmingesniais, galinčiais kurti savo valstybei.
Į Seimą atvyko G.Nausėda
11:52
Pasveikinti naujai išrinkto Seimo į parlamento rūmus prieš vidurdienį atvyko prezidentas Gitanas Nausėda.
Jį pasitiko Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
G.Nausėda nesustojo komentarams žiniasklaidai, tik su visais pasisveikino.
Kas vyksta per pirmąjį posėdį?
Naujai išrinktą Seimą susirinkti į pirmąjį posėdį, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 15 dienų po parlamento išrinkimo, kviečia prezidentas.
Pirmasis naujai išrinkto Seimo posėdis prasidėjo 12 valandą istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje I parlamento rūmuose.
Čia vyko išrinktų parlamentarų priesaikos.
Seimo narių priesaikas priėmė Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.
Seimo statutas numato, kad parlamentaras prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį, skaito priesaiką padėjęs ranką ant Konstitucijos.
Baigęs skaityti priesaiką, Seimo narys pasirašo vardinį priesaikos lapą.
Koronaviruso pandemija pakoregavo priesaikos ceremoniją.
Šįsyk joje nedalyvavo svečiai, išrinkti Seimo nariai išsodinti saugiu atstumu vienas nuo kito.
Per pertrauką salė išdezinfekuota.
Seimo statutas numato, kad pirmąjį naujos kadencijos parlamento posėdį pradeda vyriausias pagal amžių Seimo narys.
Šįsyk tai - 77 metų parlamentaras Antanas Vinkus.
A.Vinkus posėdžiui pirmininkaus tol, kol bus išrinktas Seimo pirmininkas.
Jis renkamas slaptu balsavimu. Kandidatus į šias pareigas raštišku pareiškimu gali siūlyti ne mažiau kaip 1/10 Seimo narių.
Parlamentaras laikomas išrinktu Seimo pirmininku, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė balsavusių Seimo narių.
Į Seimo pirmininko pareigas centro dešinės koalicija kelia Liberalų sąjūdžio pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen.
Išrinkus Seimo pirmininką, renkami jo pavaduotojai.
Kandidatus į parlamento vicepirmininkų pareigas, pasitaręs su frakcijomis, Seimo pirmininkas siūlo taip, kad jo pavaduotojais būtų ne mažiau kaip du Seimo opozicijos atstovai.
Seimo Pirmininko pavaduotojai taip pat renkami slaptu balsavimu.
Seimo statutas numato, kad jauniausias pagal amžių Seimo narys yra skiriamas į pirmąją balsų skaičiavimo grupę.
Jauniausias naujos kadencijos Seimo narys – 28 metų Laisvės partijos atstovas Marius Matijošaitis.
Prasidėjus Seimo pirmajai sesijai, skiriama laiko frakcijoms sudaryti ir Seniūnų sueigai suformuoti.
