Leonidas Donskis tinklalapiui LRT.lt teigia grįšiantis dirbti į universitetą. Užleisti vietą jaunesniems svarsto ir Justas Paleckis. Politologas Algis Krupavičius tikina, kad norinčių į EP neturėtų trūkti – darbas čia gerai apmokamas, o ir atsakomybė nedidelė.
Vieni linkę grįžti, kiti iš Briuselio kitaip mato Vilnių
„Iki išvažiavimo aš buvau viso labo knygų autorius ir akademinis žmogus. Vėl ketinu tokiu tapti. Neketinu kandidatuoti į EP, ketinu grįžti į savo universitetą dirbti profesoriumi“, – LRT.lt tvirtina L. Donskis.
Panašių minčių turi ir kitas europarlamentaras J. Paleckis, kuris 2014-ųjų pavasarį EP bus išdirbęs dešimtmetį. „Dar nesu apsisprendęs, bet po dešimt metų galbūt reikia užleisti kelią jauniems, nors galutinio sprendimo nesu priėmęs“, – svarsto politikas.
Neketinu kandidatuoti į EP, ketinu grįžti į savo universitetą dirbti profesoriumi.
Tuo metu kitos europarlamentarės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės apsisprendimas esą priklausys nuo žmonių paramos – bendrapartiečių ir tų, kurie aktyviai dalyvauja Lietuvos bei ES politiniame ir visuomeniniame gyvenime. „Pati į savo pareigas žiūriu atsakingai ir stengiuosi kiek įmanoma daugiau nuveikti Lietuvos labui, tad jaučiu pareigą pradėtus darbus pabaigti“, – aiškina R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Tikrai rinkimuose į EP dalyvauti norėtų ir Vilija Blinkevičiūtė, tačiau ji taip pat sako, kad galutinį sprendimą priims Lietuvos socialdemokratų partija (LSD), kai tvirtins sąrašą.
Savo pasirinkimą viešai yra išsakiusi ir Laima Andrikienė, prieš tai atsisakiusi kandidatuoti į konservatorių partijos pirmininko poziciją. „Šiandien nežinau, kuo baigsis rinkimai EP – pergale ar pralaimėjimu, tačiau renkuosi Europos Parlamentą“, – rašė politikė. „Taip, planuoju dalyvaut“, – portalui LRT.lt aiškina Zigmantas Balčytis.
Dirbti Briuselyje patinka ir Juozui Imbrasui, kuris tvirtina, kad „parvykęs į Lietuvą kitaip mato brangią tėvynę ir sostinę Vilnių, todėl būti EP – didelė nauda“. „Pažiūrėsim, dar daug laiko. Esu linkęs dar kartą kandidatuoti, bet 100 proc. šiandien atsakyti būtų sudėtinga“, – LRT.lt komentuoja J. Imbrasas.
Politologas: yra trys europarlamentarų grupės
Politologas, Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Algis Krupavičius teigia, kad vienų europarlamentarų darbas Lietuvos viešojoje erdvėje buvo labiau pastebimas, kitų – ne toks pastebimas: viskas priklausė nuo to, kokias aktyvumo formas jie naudojo.
„L. Donskis ar Vytautas Landsbergis nuolat rašė komentarus įvairiomis politinėmis temomis, bet tie komentarai
Algis Krupavičius |
dažniausiai nebuvo susiję su veikla EP. R. Morkūnaitę aš išskirčiau kaip europarlamentarę, kuri kalbėjo apie savo tiesioginę veiklą EP dažniau nei kiti. J. Paleckis taip pat retkarčiais buvo matomas, Z. Balčytis – vis labiau pastebimas pastaraisiais metais. L. Andrikienė galbūt mažiau buvo matoma naujienų portaluose, bet ji leido savo mėnesinį leidinį, kuris pasiekdavo daug nuomonės lyderių“, – apibendrina A. Krupavičius.
LRT.lt politologo pasiteiravus, kodėl politikai veržiasi į EP, jis išskiria kelias priežastis. „Europarlamentarų darbas yra tikrai gerai apmokamas, lyginant su daugeliu kitų darbų Lietuvoje ir už jos ribų; atsakomybė taip pat gana nedidelė, nes europarlamentaras yra vienas tarp 800 kitų, tad jo balsas dažnai nėra stiprus“, – aiškina politologas.
Savo ruožtu Z. Balčytis teigia, kad EP, tuo pačiu ir EP nariai įgyja vis didesnes galias, o jų sprendimai daro įtaką ne tik valstybių ekonomikai, finansams, bet ir kasdienio gyvenimo sritims. „<...> Jokie svarbūs sprendimai ES nepriimami be EP pritarimo“, – įsitikinęs politikas.
Pasak A. Krupavičiaus, yra kelios europarlamentarų grupės – „politikos pensininkai“, kurie nacionalinėse politikos arenose ruošiasi palikti aktyvią politiką; tie, kurie atstovauja mažoms partijoms ir kurios nėra atstovaujamos tam tikroje šalyje; ir jaunus, dar tik pradedančius savo karjerą politikus, tačiau tokių, skaičiuoja politologas, nėra daug.
Rinkimai į EP numatomi 2014-ųjų gegužę.
Lietuva turi 12 atstovų EP (TS-LKD – 4; LSDP – 3; LS – 1; TT – 2; DP – 1; Lietuvos lenkų rinkimų akcija – 1).