Tai rodo preliminarūs apklausos apie sveikatą ir saugą darbovietėse duomenys, kuriuos birželio pradžioje paskelbė Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU–OSHA).
Tyrimo duomenimis, vidutiniškai ES 79 proc. vadovų su darbu susijusį stresą traktuoja kaip vieną iš kylančių problemų, iš jų beveik 40 proc. sako tuo ypač susirūpinę.
Tuo metu Lietuvoje, tyrimo duomenimis, ypač didelį rūpestį dėl darbe kylančio streso kaip neigiamo faktoriaus deklaruoja 15 proc. apklaustųjų, per 60 proc. nurodo klausimą esant problematišką. Pagal šiuos duomenis Lietuva tarp tyrimo valstybių užima vieną paskutinių pozicijų.
Taip pat Lietuvoje mažiausiai iš visų tyrimo šalių darbo saugos ir sveikatos klausimai reguliariai keliami per aukšto lygio vadovų susitikimus. Tyrimo duomenimis, daugiausiai šie klausimai aptariami Švedijoje (66 proc. įmonių ir įstaigų), Didžiojoje Britanijoje (60 proc.) and Olandijoje (60 proc.), tuo metu mažiausiai Lietuvoje (14 proc.) ir Estijoje (22 proc.).
Tyrimo duomenimis, nors darbe kylantis stresas, priekabiavimas ir nurodomi kaip riziką keliantys veiksniai, tik 26 proc. ES organizacijų yra nustačiusios streso klausimų sprendimo procedūras. Lietuva šioje srityje – ketvirta nuo pabaigos.
„Didžiausią rūpestį kelia tai, kad, nepaisant šios didelės problemos, tik 26 proc. ES organizacijų yra nustačiusios streso klausimų sprendimo procedūras. Apklausoje pabrėžta veiksmingos pagalbos įmonėms svarba, kad jos galėtų spręsti streso klausimus, nes tai be galo svarbu, jei norime užtikrinti darbuotojų sveikatą ir produktyvumą bei gerinti Europos ekonomikos rezultatus ir konkurencingumą", – birželio 3 dieną Barselonoje konferencijoje pristatydamas tyrimą sakė agentūros EU–OSHA direktorius Jukka Takala.
Be to, iš apklausos rezultatų matyti, kad, 42 proc. įmonių ir įstaigų vadovybės atstovų manymu, psichosocialinę riziką mažinti sunkiau nei spręsti kitus saugos ir sveikatos klausimus. Remiantis rezultatais, pagrindinės veiksmingo psichosocialinių klausimų sprendimo kliūtys yra klausimo opumas (53 proc.) ir informacijos trūkumas (50 proc.).
Atlikus apklausą paaiškėjo, kad pagrindinės sveikatos ir saugos klausimų sprendimo kliūtys yra išteklių, pavyzdžiui, laiko, darbuotojų arba pinigų (36 proc.) ir informuotumo (26 proc.) trūkumas.
Europos įmonių apklausa apie naują ir kylančią riziką (ESENER) 2009 metų pavasarį atlikta 31 Europos šalyje, įskaitant visas 27 ES valstybes nares, Kroatiją, Turkiją, Norvegiją ir Šveicariją. Apklausti 36 tūkst. vadovų bei sveikatos ir saugos darbuotojų visų sektorių, išskyrus žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės, privačiosiose ir viešosiose įmonėse, kuriose dirba dešimt ar daugiau darbuotojų.
