Po susitikimo su Seimo Darbo partijos frakcijos nariais N.Grunskienė žurnalistams sakė, kad pasitiki prokurorais.
Dar anksčiau parlamentarams ji pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas K.Bartoševičiaus atžvilgiu buvo atliekamas nuo lapkričio ir jokia informacija apie tai nenutekėjo.
N.Grunskienė aiškino, kad iki sausio 20-osios K.Bartoševičius prokuratūros nebuvo informuotas apie jo atžvilgiu atliekamą tyrimą ir nebuvo kviečiamas į ikiteisminio tyrimo atlikimo veiksmus.
„Aš negaliu atspėti, ar jis žinojo, ar nežinojo. Aš pasakiau, kad prokuratūra tokios informacijos neteikė“, – pažymėjo ji.
Šiuo metu Generalinė prokuratūra yra gavusi pareiškimą dėl galimo neteisėto informacijos atskleidimo, atliekamas tyrimas.
„Kai bus priimtas sprendimas, mes jį tikrai paviešinsime. O dabar aš tikrai nenoriu užbėgti įvykiams už akių, nes prokurorai priima sprendimus“, – nurodė N.Grunskienė.
Ji sakė, kad nebuvo pakenkta ikiteisminiam tyrimui K.Bartoševičiaus atžvilgiu – tyrimas vyksta, visi suplanuoti ikiteisminio tyrimo veiksmai yra atliekami.
„Šiuo metu aš jokios žalos ikiteisminiam tyrimui nematau“, – pažymėjo ji.
Motyvuodama ikiteisminio tyrimo duomenimis, ji neatskleidė, ar teisėsauga pasiklausė K.Bartoševičiaus telefono.
Buvo susitikusi su I.Šimonyte
V.Čmilytė-Nielsen kartojo, kad iš generalinės prokurorės sulaukė tik nuasmenintos informacijos apie parlamentarą, kurio atžvilgiu prokurorai atlieka ikiteisminius veiksmus.
Konkrečiai – kad vienas neįvardytas Seimo narys yra įtariamas sunkiais nusikaltimais.
„Taigi tikrai negalėjau pasakyti kažkam kitam to, ko nežinojau“, – antradienį žurnalistams komentavo ji.
„Man nebuvo įvardinti konkretūs Baudžiamojo kodekso straipsniai, man buvo pateikta nuasmeninta informacija, taigi ikiteisminio tyrimo medžiaga man nebuvo pateikta“, – pažymėjo parlamento vadovė.
Tuo tarpu generalinė prokurorė N.Grunskienė antradienį Seime žurnalistams patvirtino, jog nei pavardės, nei partinės ar frakcijos priklausomybės parlamento vadovei neįvardino, bet pasakė, pagal kuriuos Baudžiamojo kodekso straipsnius tyrimas vyksta.
Seimo pirmininkė tikino, kad su niekuo nesidalino informacija.
Į visus kitus klausimus ji žadėjo atsakyti neeilinės Seimo sesijos, vyksiančios vasario 9-ąją, metu.
Dalis Seimo opozicijos surinko tam reikalingus parlamentarų parašus.
„Esu gavusi 10 labai detalių opozicijos klausimų ir tikrai į juos visus atsakysiu. Tai galbūt dalį tų klausimų atsakysiu detaliau jau neeilinės Seimo sesijos, kurią mes šauksime ketvirtadienį, metu“, – kalbėjo ji.
Klausiama, kodėl dabar negali atsakyti į žurnalistų užduodamus kai kuriuos klausimus, V.Čmilytė-Nielsen atsakė, kad gali ir dabar, tačiau netęsė: „Ar jūs turite klausimų dėl neeilinės sesijos?“
Paprašyta patikslinti, kodėl per visą šį laiką ji neatsako, su kuo dar kalbėjosi tą dieną, kai susitiko su N.Grunskiene, Seimo pirmininkė aiškino, kad tądien visi susitikimai buvo „iš anksto planuoti ir įprasti“.
Paklausta, su kuo kalbėjosi ar susitiko iš valdančiosios koalicijos, V.Čmilytė-Nielsen kartojo, kad visi susitikimai buvo planuoti, įprasti, darbiniai.
Žurnalistams uždavus klausimą, ar sausio 20-ąją, po susitikimo su N.Grunskiene, Seimo pirmininkė turėjo kokį nors kontaktą su I.Šimonyte, V.Čmilytė-Nielsen tai patvirtino.
„Taip, aš turėjau susitikimą su I.Šimonyte“, – nurodė ji. Kartu pažymėjo, kad jokia informacija, išgirsta iš generalinės prokurorės, su premjere ji nepasidalino.
„Ne, nesakiau“, – į klausimą, ar premjerei pasakė, kad planuojamas kreipimasis dėl parlamentaro neliečiamybės panaikinimo, atsakė Seimo pirmininkė.
Ikiteisminiame tyrime figūruoja vienas
Niekas nepasikeitė – ikiteisminiame tyrime, kuriame K.Bartoševičiui pareikšti įtarimai, figūruoja keturi asmenys.
Paklausta, kodėl pas buvusį parlamentarą nebuvo atliktos kratos, N.Grunskienė sakė, kad tai – ikiteisminio tyrimo duomenys.
„Tai yra taktika. Tai yra ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras sprendžia, kada ir ką atlikti“, – sakė generalinė prokurorė.
Šiame ikiteisminiame tyrime, pasak jos, kol kas yra vienas įtariamasis.
Ar yra specialiųjų liudytojų, motyvuodama ikiteisminio tyrimo duomenimis, ji atskleisti negalėjo.
Klausimų neišvengė
Kaip prieš antradienio ryto susitikimą su N.Grunskiene informavo Darbo partija, su generaline prokurore ketinta aiškintis, ką būtina keisti, kad Lietuvos vaikai būtų apsaugoti nuo seksualinio smurto, o nusikaltę asmenys ne tik sulauktų griežtų bausmių, bet ir netektų galimybių ateityje dirbti su vaikais.
Vis dėlto Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis uždavė kelis klausimus, susijusius ir su K.Bartoševičiaus istorija.
„Dėl duomenų atskleidimo, tariamos informacijos nutekinimo – tai ikiteisminio tyrimo duomenys nebuvo atskleisti. Prokuratūroje yra gautas pareiškimas, prašant įvertinti ir priimti sprendimą dėl būtent tariamo duomenų nutekinimo.
Kol nepriimtas sprendimas, nenorėčiau komentuoti ir išsakyti savo nuomonės, kadangi reikia sulaukti sprendimo, kurį priims prokuroras“, – susitikime su „darbiečiais“ sakė generalinė prokurorė.
N.Grunskienė pasakojo, kad penktadienį, sausio 20 dieną, dar iki K.Bartoševičiui paskelbiant apie tai, kad atsisako parlamentaro mandato, su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen kalbėta, ar ketinama šaukti neeilinę Seimo sesiją, nes viešojoje erdvėje buvo kalbų apie tai.
„Seimo pirmininkė patikino, kad nuspręsta nešaukti neeilinės Seimo sesijos. Ir tada aš pasakiau, kad kreipsiuosi prašydama sušaukti neeilinę Seimo sesiją, kadangi tas laikotarpis iki kovo 10 dienos yra pakankamai ilgas, o ikiteisminis tyrimas, kurį mes atliekame, jau yra tokioje stadijoje, kad reikia Seimo nariui teikti pranešimą apie įtarimą ir reikalingos visos tos procedūros.
Ir tada mane Seimo pirmininkė patikino, kad taip greitai neįvyks niekas, nes Seimo nariai atostogauja ar susitinka su rinkėjais ir tai gali įvykti tik po vasario 1 dienos. Aš ją informavau, kad pirmadienį aš pateiksiu raštą, prašydama sušaukti neeilinę Seimo sesiją, kurios metu prašysiu, kad būtų vienam iš Seimo narių sprendžiamas klausimas dėl neliečiamybės panaikinimo“, – aiškino generalinė prokurorė.
Ji tikino, kad tądien V.Čmilytei neatskleidė parlamentaro, kurio teisinį imunitetą prašys panaikinti, pavardės.
„Siekiant užtikrinti konfidencialumą ir apsaugoti mažamečius ir nepilnamečius vaikus, nes tas tyrimas yra susijęs su vaikais – su mažamečiais, nepilnamečiais vaikais – labai yra jautrus. Ir siekdama apsaugoti vaikus, ta informacija nebuvo pateikta“, – vėliau žurnalistams aiškino N.Grunskienė.
Vėliau pirmadienį, pasak jos, laikantis konfidencialumo ir buvo parašytas prašymas Seimui. Informacija buvo pateikta tik apie tai, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pagal kokius Baudžiamojo kodekso straipsnius.
Tuo metu jau pasirodė informacija, kad K.Bartoševičius atsisako Seimo nario mandato.
Generalinė prokurorė aiškino, kad po V.Čmilytės-Nielsen skambučio, kai ji pasiteiravo, ar ketinama kreiptis dėl to paties asmens, kuris atsisako Seimo nario mandato, buvo surašytas antrasis raštas, kuriame jau buvo nurodyta K.Bartoševičiaus pavardė.
N.Grunskienė pažymėjo netikinti, kad informacija apie tyrimą prieš K.Bartoševičių nutekėjo iš prokuratūros.
Ji pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas vyko nuo lapkričio mėnesio ir niekas apie tai iš prokuratūros nenutekėjo. Generalinė prokurorė pakartojo pasitikinti prokurorais.
Duomenys apie nusikaltimus
Iki susitikimo „darbiečiai“ N.Grunskienei apie tai uždavė klausimus raštu.
Generalinės prokurorės prašyta pateikti informaciją, kiek ikiteisminių tyrimų per pastaruosius trejus buvo pradėta dėl seksualinių nusikaltimų nusikaltimų prieš mažamečius ir nepilnamečius.
Ji sakė, kad 2020 metais buvo 172, 2021-aisiais – 223, o pernai – 199 ikiteisminiai tyrimai.
2022 metais dėl vaikų seksualinio išnaudojimo užregistruotos 247 nusikalstamos veikos. Taip pat pernai dėl vaikų seksualinio išnaudojimo ištirtos 343 nusikalstamos veikos. Nutrauktas tyrimas dėl 139 nusikalstamų veikų.
2020 metais teismui perduota 110 bylų dėl vaikų seksualinio išnaudojimo dėl 272 nusikalstamų veikų ir perduoti 122 asmenys, nutraukti – 107 ikiteisminiai tyrimai.
2021 metais 127 bylos buvo perduotos teismui, 260 nusikalstamų veikų. Perduoti 146 asmenys. 96 ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti.
Pernai 95 bylos perduotos teismui, 204 nusikalstamos veikos.
„Viso buvo užregistruota 247 nusikalstamos veikos, nuo kurių nukentėjo 236 vaikai“, – nurodė N.Grunskienė.
Pasak generalinės prokurorės, informacijos, kiek asmenų pakartojo seksualinius nusikaltimus, kol buvo atliekami tyrimai dėl jų galimai padarytų tokio pobūdžio nusikaltimų, prokuratūra nerenka.
A.Mazuronis sakė, kad nors dabartinis metas kalbėti apie problemas – ne pats geriausias, bet tai daryti reikia.
Jis klausė, ar N.Grunskienė matytų spragų teisiniame reguliavime, kurias būtų galima koreguoti, kad procesai aukoms būtų kuo trumpesni ir jos labiausiai apsaugotos.
Atsisakė atvykti
Seimo Darbo partijos frakcija ir praėjusią savaitę kvietė N.Grunskienę susitikti.
Politikai norėjo aiškintis galimą informacijos apie jo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl seksualinės prievartos prieš vaikus nutekinimą K.Bartoševičiui.
Tačiau generalinė prokurorė susitikti atsisakė.
„Seimo opozicinei Darbo partijos frakcijai viešai paskelbus, kad kitą savaitę planuoja susitikti su generaline prokurore Nida Grunskiene ir frakcijos posėdyje aiškintis aplinkybes, susijusias su šiuo metu atliekamu ikiteisminiu tyrimu – spėjamu informacijos perdavimu vienam proceso dalyviui, generalinė prokurorė informuoja, kad negali priimti šio kvietimo, nes tai prieštarautų prokuratūros nepriklausomumo bei tyrimo nešališkumo principams“, – tąsyk paaiškino Generalinė prokuratūra.
Seimo opozicija surinko parašus tyrimui dėl galimo informacijos apie K.Bartoševičių nutekinimo.
Antradienį iš ryto dar rinko parašus dėl neeilinės Seimo sesijos sušaukimo vasario 9 dieną.