Apie tai, ką partija deleguotų į ministrus, ar vienu jų galėtų būti pats V.Jukna, 2012–2014 metais ėjęs žemės ūkio ministro pareigas, ar jis tiki bendražygio Viktoro Uspaskicho mokymais apie vibracijas, skaitykite specialiame 15min interviu cikle „Už ką balsuoti?“.
– Kodėl partijos kandidatas į premjerus yra Viktoras Uspaskichas, o ne jūs? Juk jūs vedate partijos sąrašą rinkimuose.
– Birželio mėnesį pas mus buvo organizuoti rinkimai ir, manau, kad pats geriausias lyderis ir pretendentas į premjero postą nuo Darbo partijos yra Viktoras Uspaskichas. Jis yra gerai pasiruošęs, turintis gerą patirtį ir aš labai pritariu šitam partijos pasirinkimui.
– O jūs nesat gerai pasiruošęs ir geros patirties neturit?
– Turiu irgi geros patirties ir turiu žinių, bet šiuo momentu vienareikšmiškai pritariu, kad Viktoras Uspaskichas yra tinkamiausias mūsų kandidatas į premjerus.
– Bet ar nestatote kampanijos ant apgavystės? Nes Viktoras Uspaskichas yra Europos Parlamento narys, į Seimą nekandidatuoja. Ar tikitės taip laimėti rinkimus, kad net premjero postą gautumėt.
– Iš tiesų su savo programa, kaip minėjau – geriausia, to siekiame. O čia apgavystės kaip tik nėra. Čia yra atvirkščiai. Pas mus partijos statute, programoje įrašyta, kad turi būti aiškiai atskirtos valdžios, ir kad Seimo narys negali dalyvauti vykdančiojoje valdžioje. Tai mes iš karto sąžiningai tai ir pasakome rinkėjams.
Seimo narys negali dalyvauti vykdančiojoje valdžioje.
– Ar tai reiškia, kad ir jūsų Vyriausybėje nebūtų, jei jus į Seimą išrinktų?
– Taip, kadangi pas mus tai labai aiškiai įrašyta partijos programoje.
– Tada kokia ta Vyriausybė būtų? Iš ko jūs ją sudarinėsite?
– Mes tikrai turime daug kompetentingų žmonių, gerų specialistų, bet šiandien kalbėti apie tai – tikrai gerokai per anksti, ir spėlioti, kas būtų, jeigu būtų, niekada nemėgstu.
– Bet čia būtų panašu į „profesionalų Vyriausybę“, ką „valstiečiai“ bandė įdiegti?
– „Profesionalų Vyriausybė“, kas žmonėms atrodė labai patrauklu prieš 2016 metų rinkimus, kad ji ateis ir padarys tai, ko kiti nepadarė, iš tiesų tai – žlugo. Daugeliu atvejų jau net ir blogąja prasme skamba tas „profesionalų Vyriausybė“, tai parodė, kad nepasiteisino šitas modelis.
– Bet ar jūs ne tą patį siūlot? Turiu omeny, sakot, kad Seimo nariai negalėtų būti ministrais.
– Taip, taip, Seimo nariai negalėtų būti.
– Tai kas tada būtų?
– Profesionalų Vyriausybės visiškai kita esmė, jeigu jūs pamenat 2016 metais. Kad būtų ne politikai, bet net ir nepriklausantys partijai žmonės. Neturintys tų pačių partinių vertybių, neturintys tų pačių siekių, kurie buvo pakviesti tiesiog užimti postus. Po to, be abejo, visiškai nestebina manęs, kad atsiranda nesutarimai, nesusiderinimai.
– Tai jei tektų, ministrų ieškotumėte partijoje?
– Mūsų komanda yra stipri, turime įvairių sričių profesionalų, kompetentingų žmonių, tai taip.
– Bet šešėlinio ministrų kabineto dar neturit, ar jau, pavyzdžiui, galėtumėt kokią pavardę įvardint?
– Ne, negalėčiau, kadangi tai yra per anksti. Bet mes esam šiek tiek diskutavę, kalbėję apie tai.
– Dabar sakote, kad kandidatuojate į Seimą, ministro pareigų neužimtumėte, bet užėmėte, žemės ūkio ministru buvote beveik dvejus metus. Kokia tai patirtis?
– Tai buvo neįkainojama patirtis, kadangi Lietuvai buvo didžiulis iššūkis – laukė pirmininkavimas visai Europos Sąjungai, kas istoriškai buvo pirmą kartą. Tai buvo neįkainojama patirtis tiek administracine ir vadybine prasme.
O užėmus tokias pareigas, ir dar žemės ūkyje, kur tikrai daug problemų, ir ne tik tos, kurias gali valdžia koreguoti, bet yra ir daug gamtinių problemų, kurių niekas negali pakoreguoti, susidūriau su nemažai iššūkių. Bet manau, kad sėkmingai susitvarkiau.
Didelis dėmesys, aišku, buvo skiriamas pasiruošimui pirmininkavimui. Ir labai svarbu, kad kėlėm sau pagrindinį uždavinį – suderinti Lietuvos pirmininkavimo metu Bendrosios žemės ūkio politikos paketą, ir kad jį pasirašytume. Labai džiaugiuosi, kad tai ir pavyko padaryti.
– Jei ne tas partijos principas, jog ministrais negali būti Seimo nariai, ar norėtumėt dar kartą šiose pareigose save realizuoti?
– Galbūt ir taip. Tada 2012 metais nebuvau Seimo nariu. Dabar arčiau esu to, bet dabartiniu metu matau save kitose sferose – daugiau teisės aktų leidžiamojoje, ne vykdomojoje valdžioje.
– O kodėl tą principą įsivedėt?
– Šis principas buvo ir anksčiau įrašytas.
Iš tikrųjų, matydavau, kaip mano kolegos ministrai, sėdintys ant dviejų kėdžių, laksto.
– Laiko nėra viskam aprėpt?
– Jeigu dar dirbi ministru, darbų tikrai tiek yra, kad dar būti kažkur ir atsakingai dirbti prieš rinkėjus, ir vykdyti tuos pažadus, ką įsipareigoji žmonėms, nėra galimybių. Turi pasirinkti – arba čia, arba čia.
-
Darbo partiją į Seimo rinkimus ves V.Jukna, V.Uspaskichas nekandidatuos
-
Į Kėdainius sugrįžo ledų lietus: yra kas įžvelgia nedorą V.Uspaskicho užmačią
-
Politinės korupcijos byla atidėta dėl V.Gapšio kandidatavimo į Seimą
-
Tiesa ar melas? V.Uspaskichas: „Kovą mirtingumas nuo kitų ligų staigiai padidėjo 600 žmonių, balandį – 300“
-
Rinkimai 2020: Darbo partija žada geresnes sąlygas vietos gamintojams, verslui regionuose
-
Rinkimų debatai: vietoj S.Skvernelio ar R.Karbauskio LVŽS atsiuntė A.Verygą
– O Seime rinktumėtės žemės ūkio komitetą, jeigu tektų?
– Žemės ūkis ir švietimas yra tos sritys, kurios man artimiausios, su kuriomis aš turiu daugiausiai patirties, kuriomis galėčiau daugiausiai pasakyt, ir kur daugiausiai matau, kad reikia pokyčių.
– LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis Darbo partiją įvardija liberalia jėga, ir viena tų, su kuria nematytų koalicijos. O kaip jums „valstiečių“ partija ir jos ketverių metų darbai?
– Esminio postūmio jokio nepadaryta, kiek ir rodo įvairios Europos Komisijos ataskaitos, tiek ir realių žmonių požiūris, pragyvenimo lygis. Nieko nebuvo padaryta, kad tai pagerėtų.
Esminio postūmio jokio nepadaryta.
Turbūt pats svarbiausias dalykas yra net ne ataskaitos, ne studijos, kas pagerėjo, kaip pagerėjo. Kai žmogų sutinki gatvėje ar kažkur regione nuvažiavęs, ir pasikalbi su juo, išgirsti, kaip tas žmogus negali oriai užtikrinti savo gyvenimo, nors dirba arba gauna pensiją. Jis negali sau leisti pasirinkti sveikesnio maisto produkto, negali planuotis atostogų, tada ir supranti, kad vis dėlto yra negerai valstybėje.
Žinoma, dabar dėl karantino buvo apribotas tas apsiperkamasis turizmas, bet kai pamatai, kiek žmonių važiuoja į kaimyninę Lenkiją ir perka produktus, ir perka didžiuliais vežimėliais, tada supranti geriausiai, kad valstybėje yra negerai, jeigu šitaip žmonės turi daryti.
Plius didžiulė emigracija. Plius ir ataskaitos tą rodo: Europos Komisijos ataskaita, kuri buvo paskelbta, berods, kovo ar vasario mėnesį, irgi rodo, kad skurdo mažinimo srityje Lietuva nieko nepasiekė esminio per tuos kelerius metus.
– Bet ir emigracija nėra tokia didelė, kokia buvo anksčiau, ir skurdas, ypač vaikų, bent jau „valstiečiai“ sako, kad mažėja jiems atėjus ir įvedus vaiko pinigus.
– Tai subjektyvi nuomonė. Geriausiai galėtų atsakyti, jeigu jūs pakalbintumėt, žmonės regionuose, kur aš tikrai bendrauju, daug lankau. Ir kai nuvažiuoju į šeimas, matau, kaip jie sunkiai gyvena, kaip jiems nesudarytos sąlygos užsidirbti, nors gal nori žmonės. Nėra sukurta regionuose gerai apmokamų darbo vietų.
Vienas yra viešieji ryšiai, pasigirti, o realybė yra visiškai kitokia. Kviesčiau vadovautis realybe žmonių, kaip jie gyvena, kaip jie jaučiasi savo valstybėje, kiek jie laimingi ir kiek jie oriai gali gyventi. Tai yra pagrindinis rodiklis, ko turime visi politikai siekti.
– Bet jei sakot, kad „valstiečiai“ užsiima tik viešaisiais ryšiais, tai jums su šia partija būtų nepakeliui?
– Dabar aš tikrai nenoriu kalbėti, su kuo būtų pakeliui, nebūtų pakeliui. Tą galėsim kalbėti spalio 12 dieną.
Mes siekiame laimėti šiuos rinkimus, to aktyviai siekiame, o kas būtų po to, galėsim pakalbėti po rinkimų.
– O nuo ko pradėtumėt savo Seimo kadenciją, jeigu tektų pradėti, turiu omeny, kokius šio Seimo, Vyriausybės darbus imtumėtės keisti radikaliai arba atšaukti?
– Pirmiausia, žinoma, – valstybės valdymo skaidrinimas. Valstybės tarnybos sutvarkymas, nes ten šiuo metu yra didžiulė problema su kvalifikuotų specialistų pritraukimu, būna priimami nekompetentingi sprendimai, įvairūs aktai.
Mes pirmiausiai įgyvendintumėm investicinį ir regioninės politikos paketą, dėl ko atsirastų 180 tūkst. gerai apmokamų darbo vietų. Ir mes kalbam labai aiškiai: pirmiausia įgyvendinam ekonominį paketą, o tada kalbame apie atlyginimus. Nes jeigu kažkas žada pirmiausia padidinti atlyginimus, išmokėti didesnes pašalpas, o tai iš ko? Iš ko galima tai išmokėti?
Galima kalbėti tik apie vieną, kad kažkas pasiskolins pinigų, kur proto daug nereikia. Bet gi reikės grąžinti, kad ir labai naudingom sąlygom pasiskolinam. Ir daugeliu atveju užkraunam skolą savo vaikams ir anūkams.
O mes kalbam atvirkščiai, kad pirma sudarom geras investicines sąlygas, sudarom galimybę žmonėms dirbti ir užsidirbti, ir tada turėdami didesnį biudžetą, galima skirti didesnius atlyginimus viešajam sektoriui ir didinti pensijas.
– Biudžetą galima gausinti mokesčius naujus įvedant arba didinant. Ar ką nors šioje srityje planuojat?
– Ne, mes tikrai neplanuojame, planuojame subalansuoti mokesčius.
Kodėl žmonės į Lenkiją važiuoja apsipirkinėti? Kodėl lietuviškas produktas Lenkijoje kainuoja pigiau? Tai reiškia su mokesčių sistema netvarkoj. Kaip gali ten pigiau kainuoti?
Turguose netgi atvažiuoja prekės iš užsienio ir jos daugeliu atvejų pigesnės apie 21 proc., nes PVM jiems nereikia mokėt. O mūsų gamintojas tik išveža prekę už gamyklos teritorijos, iš karto atsiranda PVM. Tai kaip tos lygios konkurencinės sąlygos?
O žmogus atėjęs, gaudamas minimalų atlyginimą, ar šiek tiek didesnį, nagi jis kokią rinksis prekę – rinksis pigesnę.
– Mačiau programoje yra tikslas sumažinti PVM tam tikriems maisto produktams. Tai čia yra tas mokesčių subalansavimas?
– Ne vien čia, ne vienintelė ta priemonė.
– Jūsų programoje lyg nėra užsiminta nei apie koronavirusą, nei apie šią pandemiją. Ar tai reiškia, jog manot, kad aplink šį virusą nesisuks kitas politinis sezonas ir nereikės priimti dėl to kainuojančių sprendimų?
– Prie programos turime veiksmų planą, kurio nesame paskelbę, bet, be abejo, reikės į tai atsižvelgti. Virusas yra, ne visiškai sėkmingai ir buvo suvaldyta situacija Lietuvoje, nors vėlgi giriamasi, kad Lietuva – viena iš geriausiai susitvarkiusių. Ir ateity, man atrodo, mes matysim dar didesnes pasekmes, nes pasiskolinti pinigus ir išdalinti juos nėra pats geriausias būdas.
Taip, reikia paremti žmones, bet tai galima padaryti per lietuviškų prekių krepšelį, tada paremiama ir visa Lietuvos ekonomika, sukuriama didesnė pridėtinė vertė.
– O skolintis reikėjo?
– Jeigu pinigai pasiskolinti geromis sąlygomis ir būtų investuoti į Lietuvos ekonomiką, kad kurtų didesnę pridėtinę vertę, tai pajaustų mūsų gamintojai, mūsų ūkininkai, kiti Lietuvos žaliavų tiekėjai, nauda būtų gerokai didesnė. O dabar tiesiog išdalinta ir viskas.
– Bet gal Viktoras Uspaskichas koronavirusą suvalgys ir nebus tai problema?
Jeigu subalsuotas imunitetas, stiprus imunitetas, ir virusas neprilimpa.
– Nežinau, kaip čia kas gali suvalgyti. Turbūt čia perfrazuojamas tas jo pasakymas. Buvo turėta omeny, jeigu subalsuotas imunitetas, stiprus imunitetas, ir virusas neprilimpa. Aš manyčiau, tai norėta pasakyti. Ir natūralu, jeigu žmogus sportuoja, grūdinasi, sveikai maitinasi, veda subalansuotą, aktyvų gyvenimo būdą, tai ir virusai tada nelimpa.
– Esate mokslininkas, ar rimtai vertinate bendražygio įsitikinimus apie vibracijas, vibracijų dažnius, vibracijų poveikį sveikatai?
– Ne. Iš tiesų kuo aš džiaugiuosi mūsų partijoj, kad mes galime turėti skirtingas nuomones ir diskutuoti, ir kiekvienas likti prie savo nuomonės.
Taip, aš esu mokslininkas, vadovaujuosi kitokiais kriterijais, bet tai mums netrukdo dalykiškai bendrauti ir neturime dėl ko nesutarti diskutuodami. O čia toliau asmeninis apsisprendimas. Aš, kaip mokslininkas, daugiau linkęs faktais, tyrimais, mokslinėmis publikacijomis pasitikėti.
– O turėjote su Viktoru Uspaskichu apie tai kokią nors diskusiją, bandėte jį įtikinti savo argumentais?
– Ne, čia kiekvieno asmeninis pasirinkimas ir aš tuo labai džiaugiuosi. Nei jis mane bandė įtikinti, nei aš jį bandžiau įtikinti.
– Jeigu grįžtumėm prie programos ir Lietuvos, minėjote atsilikimą regionuose, prastą mokesčių sistemą, ar tai ir yra pagrindinės spręstinos problemos Lietuvoje? Kokią vieną pagrindinę išskirtumėt?
– Nenorėčiau vienos ir išskirti. Esminė problema, kad niekas nemato visumos. Visumos nėra. Ateina naujas Seimas, kaip ir 2016 metais atėjo, atėjo nauja Vyriausybė, ir po gabaliuką įvairių kosmetinių pataisymų – ten papešiojo, ten papešiojo, bet nėra sistemiškai sutvarkoma.
Švietimo sistema neatliepia šių dienų reikalavimų.
Šiandien visi daug kalba, ir tai labai keistinas dalykas, – švietimo sistema. Ji neatliepia šių dienų reikalavimų, ją reikia keisti turinio prasme. Reikėtų kalbėti ne apie tinklo optimizavimą, bet apie turinio keitimą.
Jau dabar reikalingos asmenybės, gebančios mąstyti, motyvuotos, lyderiaujančios, o, deja, mūsų mokinių pasiekimai, jūs ir puikiai tą žinot, neblizga ne tik kad Europoje, bet ir tarp kaimyninių valstybių, kur estai turi visiškai kitus pasiekimus.
Šią vasarą turbūt buvo pasiektas dugnas, kai virš 30 proc. abiturientų neišlaikė matematikos egzamino. Politikai turėtų sistemiškai į tai pažiūrėti ir aiškiai sudėlioti visą švietimo sistemą pradedant nuo pradinio ugdymo, baigiant aukštuoju mokslu, kad kiekviena pakopa turėtų aiškų tikslą, aiškią viziją.
– Prezidentas siūlo ankstinti tiek pradinį, tiek priešmokyklinį ugdymą. Ką jūsų partija ir jūs apie tai manote?
– Mūsų partija ir aš asmeniškai manau, kad čia pirmiausia turi pasisakyti specialistai, įvertinti vaikų pasirengimą mokyklai.
Berods prieš metus buvo inicijuotas politinių partijų nacionalinis susitarimas dėl švietimo. Iš pradžių aš labai apsidžiaugiau dėl to, kai buvo inicijuotas pačių švietimiečių, ekspertų, ne politikų. Šiek tiek buvo pajungta ir politikų į pradinę grupę, labai apsidžiaugiau, pats dalyvavau nuo pirmos dienos kaip Darbo partijos atstovas.
Bet kas po to atsitiko: politikai pamatė, kad čia galima dividendų prieš rinkimus pasirinkti – perimkime iniciatyvą į savo rankas. Tai štai nusikėlė ta iniciatyva į Vyriausybę, po to – iš Vyriausybės ir Seime atsirado dar vienas susitarimo variantas. Galų gale po to kažkiek į prezidentūrą nuėjo. Bet kas įdomiausia, tų ekspertų mokslininkų, kilnojant susitarimą, – dingo jie. Liko tik politikai.
– Kaip manot, naujam Seime pavyks susitarti dėl švietimo?
– Aš turiu vilčių, kad taip, bet labai aiškiai, ir savo ne vienam straipsnyje, pabrėžiau, jeigu norime realiai veikiančio susitarimo, ten tikrai turi būti švietimiečiai, ekspertai, praktikai.
– Koks skaičius mandatų tenkintų partiją?
– Mes šiandien kovojam už tai, kad būtumėm valdančioji dauguma ir aplink mus burtųsi valdančioji dauguma.
– Bet skaičius? Nuo, iki, apie.
– Kad būtumėm valdančioji dauguma.
Mes dabar nebraižom nei žalių, nei raudonų linijų.
– O raudonų linijų eidami turite?
– Mes dabar nebraižom nei žalių, nei raudonų linijų, mūsų pagrindas – mūsų programa, už kurią mes atsakome, daug įdėjome nuoširdaus darbo. Pats irgi buvau šitos programos redakcinės grupės pirmininkas, todėl aš ja tikiu, tikiu Darbo partijos komanda, tikiu mūsų lyderiu, tikiu, kad jis būtų geriausias premjeras.
Šis interviu yra naujienų portalo 15min specialiai 2020 m. Seimo rinkimams skirto interviu ciklo „Už ką balsuoti?“ dalis. Tai yra naujienų portalo 15min Aktualijų skyriaus žurnalistų parengta medžiaga ir ji nėra finansuojama politinių partijų, Vyriausiosios rinkimų komisijos ar kitų šaltinių. Projektui kalbinami didžiųjų politinių partijų sąrašų lyderiai, kurių interviu 15min portale publikuojami kiekvieną sekmadienį ir pirmadienį. Jau parengtus interviu galite skaityti čia: „Už ką balsuoti?“
