Naujas veidas
Žmogiškųjų išteklių valdymo funkciją Lietuvos darbo birža šiuo metu atlieka ne visai taip, kaip turėtų. Įstaiga beveik praradusi darbdavių pasitikėjimą – dažniausiai ieškoma žemos kvalifikacijos darbuotojų, darbo čia retai ieško ir savo sričių profesionalai, o galiausiai ne retas piktinasi ir įsisenėjusia įstaigos biurokratija. Lietuvos darbo biržos vadovė Ligita Valalytė tikina, kad būtent todėl atėjo metas dideliems pokyčiams, kurie keis įstaigos veidą ir stiprins poziciją darbo pasiūlos ir paieškos paslaugų rinkoje.
Pokyčių darbo biržoje būtinumu neabejojo ir socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis: „Visuomenės poreikius atitinkančių paslaugų teikimas skatina organizacijas keistis. Būtent šią kryptį dabar yra pasirinkusi Darbo birža – atsisakydama procedūrų vykdymo, mažina administravimo ir vadovavimo funkcijas teritoriniuose padaliniuose ir nuo rugsėjo mėnesio pereina prie individualaus požiūrio į paslaugų darbo ieškantiems asmenims ir darbdaviams taikymo.“
Paklausta, kas dabar labiausiai trukdo sklandžiam įstaigos darbui, darbo vadovė tikino, kad kliūtys – akivaizdžios: „Didžiausi trukdžiai buvo labai elementarūs. Pirmiausia, buvo neproporcingai didelis administravimo ir vadovavimo funkcijas vykdančių žmonių skaičius. Jie sudarė net 33 proc. visų darbuotojų, o tai iš tiesų buvo neefektyvu. Įstaiga paprasčiausiai sukdavosi ir paskęsdavo procedūrose, ir tai labai aiškiai matėsi. Žmonės dirbdavo dėl pačios procedūros, o ne konkretaus atvejo, kliento problemos sprendimo – nesvarbu, tai yra ieškantysis darbo ar darbdavys.“
Pirmiausia, buvo neproporcingai didelis administravimo ir vadovavimo funkcijas vykdančių žmonių skaičius.
Pagrindinės pertvarkos, pašnekovės teigimu, ir buvo kreipiamos šiomis kryptimis – siekiant išspręsti minėtus klausimus: orientuoti paslaugas į klientą, į darbo rinkos analizę, o ne į procedūras. Siekiama, kad sistema pereitų konkrečiai prie kliento problemos sprendimo ir kuo greičiau, efektyviau.
Permainas ir patį Darbo biržos ryžtą modernizuotis, artėti prie klientų itin teigiamai įvertino ir LPS ,,Solidarumas“ atsakingoji sekretorė Jovita Pretzsch. „Asmeniškai labai vertinu Darbo biržos požiūrį į bendradarbiavimą – dalyvavimą Trišalės komisijos posėdžiuose ir kituose socialinių partnerių renginiuose. Tai rodo pareigingą požiūrį ir vizijos turėjimą, norą keistis ir gerinti įstaigos darbą. Tikiu, kad Lietuvos darbo birža taps užimtumo tarnyba, kuri bendradarbiaus ne tik su darbdaviais, ieškančiais darbuotojų, bet ir kitais socialiniais partneriais, nevyriausybinėmis organizacijomis, taip pat gerins darbuotojų užimtumą, atsižvelgiant į dabarties pokyčius“, – teigė pašnekovė.
Vilniaus teritorinės darbo biržos profesinės sąjungos vadovė Rasos Kauzonaitė pridūrė, kad į įstaigos būsimas pertvarkas adekvačiai reaguoja ir darbuotojai. Jie supranta, kad įstaiga turi keistis, turi augti visuomenės pasitikėjimas, taip pat būtina didinti paslaugų kokybę. Darbuotojai pasirengę priimti naujus jų laukiančius iššūkius ir dirbti tai, ką jie geriausiai moka – skatinti darbo netekusius Vilniaus regiono gyventojus įsilieti į darbo rinką ir joje įsitvirtinti.
Savo įžvalgomis dalijosi ir Panevėžio teritorinės darbo biržos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Dalia Starkuvienė: „Su dideliu susidomėjimu laukėme naujo klientų aptarnavimo modelio įdiegimo mūsų biržoje. Dabar, po penkių mėnesių, jau galime teigti, kad reforma išgrynino teikiamas paslaugas. Jaunimo užimtumo skyrių specialistai visą dėmesį skiria darbui su jaunimu. Daug kokybiškesnes paslaugas dabar galime suteikti darbdaviams, nes su jais bendrauja tik juos aptarnaujantis specialistas. Panaikinus registratūras, kliento kelias iki paslaugos taip pat sutrumpėjo. Dabar specialistas ir klientas jau pirmo susitikimo metu gali aptarti galimybes, lūkesčius ir peržiūrėti tinkamo darbo pasiūlymus.“
Dabar specialistas ir klientas jau pirmo susitikimo metu gali aptarti galimybes, lūkesčius ir peržiūrėti tinkamo darbo pasiūlymus.
Dalios Starkuvienės vertinimu, gerai, kad dabar diegiama sistema yra lanksti, leidžianti operatyviai reaguoti į aplinkybes. Džiugu, kad visi darbuotojai išsaugojo savo darbo vietas ir naujomis sąlygomis gali panaudoti savo sukauptas žinias ir patirtį.
Išgryninti poreikius
Vienu svarbiausių pokyčių L.Valalytė įvardijo dviejų sričių aptarnavimo struktūrą – vieną, nukreiptą konkrečiai į darbdavius, rinkos analizę, jų poreikius, kitą – konkrečiai į ieškančiuosius darbo, konkrečių atvejų sprendimą.
„Dabar turėsime vadinamąjį vieno langelio principą. Jei lyginsime su tuo, kas buvo, tai – visiškai priešinga sistema. Anksčiau tuose pačiuose skyriuose darbuotojai būdavo pasiskirstę pagal priemones, kurias gerai išmanydavo skirtingi specialistai. Taigi įvykdavo daug visokių nesusikalbėjimų ir nereikalingų mėtymųsi. Sakykime, darbdavys, jei jam reikia subsidijos, skambina vienam specialistui, jei reikia įsidarbinti žmogų – kitam, jie konsultuoja skirtingai, taip ir atsiranda nesusikalbėjimai“, – komentavo Lietuvos darbo biržos vadovė.
L.Valalytė tikino, kad toks aptarnavimo modelis nėra naujiena – jis puikiai pasiteisina ir užsienyje. „Taigi dabar darbas pasikeis iš esmės. Beje, neseniai buvome Vokietijoje, ir vokiečiai būtent tokį praktikos modelį – bendravimo su darbdaviu vadinamuoju one face to the custumer būdu, įsigilinant būtent į jo poreikius – įvardija kaip vieną sėkmingiausių. Šiuo klausimu pakeitimai mūsų sistemoje yra kone analogiški – atsiras vienas konkretus žmogus, kuris bendrauja su darbdaviu. To žmogaus tikslas yra kartkartėmis aplankyti tam tikrus juridinius vienetus, žinoti, kokios darbo vietos tame regione yra steigiamos, koks tame regione darbo rinkos klimatas, o turint visas šias žinias suteikti reikiamą aptarnavimą klientui“, – pokyčius aptarė pašnekovė.
Kauno teritorinės darbo biržos direktoriaus Tautvydo Bielozarevičiaus įsitikinimu, nuo efektyvios darbdavių įtraukimo strategijos labai priklauso tiek darbo ieškančių, tiek pačių darbdavių pozityvus požiūris į Darbo biržos teikiamas paslaugas.
„Naujos teritorinių darbo biržų darbo su darbdaviais formos neabejotinai padės gerinti paslaugų darbdaviams organizavimą taip, kad aktyvus ėjimas pas darbdavį pakeis kartais pasyvoką laukimą, kada į Darbo biržą užsuks darbdavys. Paslaugų teikimas „vieno langelio principu“ darbdavio patalpose, didesnis dėmesys darbdavių poreikiams juos aplankant tiesiogiai darbo vietose, manau, ir mus ves tuo keliu, kuriuo jau sėkmingai eina kolegos vokiečiai“, – komentavo jos.
Paslaugų teikimas „vieno langelio principu“ darbdavio patalpose, didesnis dėmesys darbdavių poreikiams juos aplankant tiesiogiai darbo vietose.
Lietuvos darbo biržos vadovė pabrėžė, kad pertvarka padės išspręsti dar vieną itin aktualią problemą: „Mūsų įstaigose daugiausia yra žemos kvalifikacijos darbo skelbimai, todėl mes darbo ieškančiam žmogui nelabai galime pasiūlyti kokios nors aukštesnės kvalifikacijos darbo vietos.
Šiuo metu, matyt, darbdavių pasitikėjimas yra mažesnis ir jie neateina pas mus ieškoti labiau patyrusių ir kvalifikuotų darbuotojų. Taigi būtina spręsti ir tai, užmegzti visiškai kitokį ryšį su darbdaviais, orientuotis į jų poreikius.“ Pasak L.Valalytės, labiau gilinantis į darbdavių ir darbuotojų poreikius, darbo rinkos mikroklimatą kiekviename rajone, galima būtų netgi kreipti darbo rinkos procesus viena ar kita naudingesne linkme.
„Investuok Lietuvoje“ atstovė Erika Tauraitė Kavai atkreipė dėmesį, kad ši darbo biržos pokyčių kryptis kur kas labiau atitiks dabartines darbo rinkos tendencijas. „Šiuolaikinės darbo rinkos poreikiai kinta itin greitai, todėl sklandžiai šalies ekonomikos plėtrai būtina užtikrinti trūkstamų kompetencija pasiūlą. Šiame kontekste Darbo biržos vaidmuo, vertinant jos tinklą, gebėjimą operatyviai organizuoti reikiamus mokymus ir tiesioginę prieigą prie asmenų, norinčių kelti kvalifikaciją, duomenų bazės tampa kertinis. Artimiausioje ateityje Darbo biržos paslaugos turėtų plėstis ir tapti prieinamos ne tik siauram darbo nerandančių asmenų ratui, bet kiekvienam siekiančiam tobulinti savo įgūdžius, žinias, įgyti naujų kompetencijų“, – savo poziciją dėstė pašnekovė.
Daugiau galimybių įsidarbinti
Pasak Lietuvos darbo biržos vadovės, pokyčius ir naudą pajus ir ieškantieji darbo. Sumažinus biurokratines procedūras, išvengiant jų dubliavimo, bus suteikiamas kur kas greitesnis, sklandesnis ir efektyvesnis aptarnavimas.
Vadovaujantis naujuoju modeliu, anot pašnekovės, ieškančiuosius darbo padaliniuose pasitiks nuolatinis įdarbinimo konsultantas. Jo siekis bus įvertinti žmogaus kvalifikaciją, gebėjimus, kompetencijas ir darbo patirtį, išsiaiškinti stipriąsias ir silpnąsias asmens puses bei įvertinti socialinius įgūdžius, kurie turi įtakos darbo paieškai. Lygindama esamą ir buvusią tvarką, L.Valalytė atkreipė dėmesį, kad anksčiau Darbo birža įvertindavo tik bendrus dalykus, kurie reikalingi bedarbio statusui nustatyti, o dabar bus kreipiamas dėmesys į konkretų žmogaus atvejį ir ko reikia, kad būtų pasiektas tikslas – surasti darbą.
Lietuvos darbo biržos vadovė atkreipė dėmesį ir į tai, kad kur kas efektyvesnis bus ir kvalifikacijos kėlimo ar kitų įgūdžių tobulinimo procesas: „Sieksime išsiaiškinti, ko būtent trūksta žmogui. Mokymai ar kvalifikacijos kėlimas dažniausiai vyksta keliais etapais, o mes, žinodami, kad asmeniui reikia tik vieno konkretaus modulio, būtent ten jį ir nukreipsime. Taip taupysime ir jo laiką, ir darbdavio, greičiau pasieksime rezultatą, galiausiai, taupysime ir resursus.“
Mokymai ar kvalifikacijos kėlimas dažniausiai vyksta keliais etapais, o mes, žinodami, kad asmeniui reikia tik vieno konkretaus modulio, būtent ten jį ir nukreipsime.
Pokyčiai trimis etapais
L.Valalytė pabrėžė, kad naujas aptarnavimo modelis Lietuvos darbo biržoje įgyvendinamas be papildomų finansinių išteklių, o įstaigos darbo efektyvumas tikrai padidės.
Planuojami trys struktūrinės Lietuvos darbo biržos pertvarkos etapai. „Pirmasis etapas buvo centrinės įstaigos persitvarkymas pagal procesinį valdymą ir pasirengimas visos sistemos reorganizacijai. Antrasis etapas – jau teritorinių darbo biržos padalinių perėjimas prie naujos struktūros, o tai apima vadovaujančių asmenų mažinimą ir paslaugų suteikimo prioritetų perdėliojimą. Svarbu ir tai, kad išskirsime ir jaunimo užimtumo skyrius, nes matome, kad būtent jaunimas yra vienas svarbiausių tikslinių grupių“, – apie planuojamas Darbo biržos permainas kalbėjo vadovė.
Trečio etapo strategijos, pasak L.Valalytės, dar nepatvirtino Vyriausybė, todėl kalbėti dar anksti. Pasak pašnekovės, tiksliai žinoma tiek, kad, pagal Vyriausybės planą, teritorinių darbo biržų optimizavimas turi būti pabaigtas iki 2018 metų liepos. Iki to laiko planuojama įgyvendinti pagrindinę viziją – Darbo biržą paversti užimtumo tarnyba.
