„Atrask save“ – taip skambiai pavadintame projekte siūloma dalyvauti visiems 15–29 nedirbantiems ir nesimokantiems jaunuoliams. Priklausomai nuo pasirengimo jaunimas siunčiamas dviejų dienų, savaitės ar kelių mėnesių mokymams. Išvis programa padalinta į šešias dalis.
Suprasti akimirksniu
- Už beveik 34 mln. eurų norima darbo rinkai parengti 35 tūkst. nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių.
- Šiuo metu nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių Lietuvoje yra 26 tūkst.
- Projektas stringa dėl VPT, STT, ESFA patikrinimų ir teismų.
- Projekto koordinatoriai, teisininkai ir psichologai uždirba daugiau nei Darbo biržos specialistai.
- Lietuvos darbdavių konfederacija mano, kad projektas neduoda jokios naudos.
Bet geriau vieną kartą pamatyti, nei dešimt kartų išgirsti ar perskaityti krūvą dokumentų. Todėl 15min žurnalistė vieną ketvirtadienio rytą išsiruošė dalyvauti projekto mokymuose, skirtuose pasirengusiems darbo rinkai jauniems bedarbiams.
Svarbiausia – pasirašyti
Remontui ruošiamose ir nebenaudojamose Darbo centro patalpose Vilniuje, Stoties rajone, numatytu paskaitų pradžios metu 8.30 val. prie stalo sėdėjo kelios merginos. Jos intensyviai aptarinėjo, kaip kitą savaitę teks nusigauti į ekskursiją įmonėje, kuri įsikūrusi netoli Vilniaus oro uosto.
„Aš gal neisiu į tą ekskursiją, bet jūs už mane pasirašykite“, – rėžė viena. „Ir už mane“, – pridūrė kita. „Tai pasirašys seniūnas Jonas už visus turbūt“, – juokdamasi pridūrė trečioji.
Pamaniusios, kad žurnalistė dar viena projekto dalyvė, merginos skubėjo nuraminti: „Nebijok, ten parašyta, kad užtruksim tris valandas, bet iš tikrųjų per valandą susisuksim.“ Ir čia pat pridūrė, kad darbo susirasti ten nesivilčiau, nes „važiuosim tik pažiūrėti, kaip žmonės dirba“.
Nebijok, ten parašyta, kad užtruksim tris valandas, bet iš tikrųjų per valandą susisuksim, – ramino dalyvės.
Ši grupė, kurioje išvis turėtų būti penkiolika dalyvių, ketvirtadienį susirinko į paskutinę – ketvirtą mokymų dieną. Kitą savaitę jai beliko aplankyti tris įmones ir programa „Atrask save“ bus baigta.
9 val. prie stalo jau sėdėjo dešimt jaunuolių. Pasirodė ir lektorė Nijolė Staponkutė. Pirmiausia ji pasiūlė pasirašyti už trečiadienį tądien paskaitas praleidusiems dalyviams. Tokių atsirado bent du.
Lektorė priminė, kad trečiadienį grupė kalbėjo apie laiko planavimą, ir pasiūlė paskaitą pradėti nuo pasakojimų, kas ką veikė trečiadienio vakare ir kas buvo jaunuolių laiko vagys. Visą pusvalandį grupės nariai paeiliui pasakojo, kada grįžo namo, ką valgė vakarienei, kokius filmus ar laidas žiūrėjo.
Paskui lektorė ėmė mokyti, kad laikas turi būti planuojamas. Pavyzdžiui, kad darbe reiks numatyti konkretų laiką skaityti elektroniniam paštui, kad reiks susitvarkyti darbo stalą, darbus savaitei susiplanuoti pirmadieniais, kad bendravimas su kolegomis kartais tėra laiko gaišimas. O aš sėdėjau to klausydama ir mąsčiau, kad šiandienos mano laiko vagis yra būtent ši paskaita.
Kalbinti jaunuoliai taip pat neslėpė, kad, nors lektorė tikrai šauni, tačiau realios naudos ieškant darbo jos paskaitos, ko gero, neduos.
„Man programą pasiūlė kuratorė iš Darbo biržos. Sugalvojau čia ateiti vietoj to, kad miegočiau. Šiaip visai susibendravom su kolegom. Nemanau, kad kažkas labai pavyks su darbo paieškomis tose ekskursijose į įmones, bet apsilankyti, praplėsti akiratį gal visai gerai“, – apibendrino mokymuose gautą patirtį fotografu jau dirbęs, interjero dizaino studijas baigęs Rokas.
Kita dalyvė Jana sakė išmokusi, kaip rašyti CV, koks turi būti elgesys darbo pokalbyje. „Žmonių įdomių yra, skirtingi visi, dėl to ir patinka“, – aiškino ji.
Osvaldas programoje pripažino dalyvaujantis tik tam, kad galėtų būti įdarbintas su subsidija. Tačiau dabar jis gavo šaukimą į privalomąją karo tarnybą ir, kaip pats sako, jau tuoj „bus verktinis“.
„Kuratorė sakė, kad po kariuomenės pašalpą galėsiu gauti“, – džiaugėsi jaunuolis.
Jis pernai vasarą baigė atsinaujinančios energetikos studijas, bet darbo po mokslų net neieškojo.
„Norėjau paatostogauti, o Darbo biržoje registravausi, kad nereiktų mokėti PSD, bet štai dabar pašaukė į kariuomenę“, – atviravo jis.
Lektorė pasiūlė vietoj pamokų žaisti kortomis
Į 15min kreipėsi ir programoje „Atrask save“ dalyvavusi Ieva. Pasak jos, mokymų programa įtarimų sukėlė jau pirmąją programos dieną.
Pati lektorė pirmą dieną pasiūlė kitą dieną atsinešti kortas, nes taip darė kitos grupės ir joms taip labiau patiko. Taip ir buvo, kad užsiėmėme patys, - sakė Ieva.
„Pirmosios mokymų dienos metu dėstytoja Nijolė pateikė akivaizdžiai klaidinančią, mokslinio pagrindimo neturinčią informaciją, minėjo neturėjusi patirties karjeros konsultavimo srityje, gyvenime nedalyvavusi ir nevedusi darbo pokalbio, nors šių mokymų tema skirta jaunimo nedarbui mažinti, paruošti darbo pokalbiui, laiko planavimui. Lektorė pasakodama asmenines sėkmės istorijas, mini baigusi žurnalistiką, pirmąjį darbą turėjusi komunistiniame žurnale ir jai daugiau darbo ieškoti nereikėjo, tai yra jos žodžiai“, – pasakojo dalyvė.
Pasak jo, mokymų oficiali trukmė – 8 valandos, tačiau dalį laiko lektorė esą praleidžia ne mokydama.
„Mes net skaičiavome minučių skaičių, nes labai supykome dėl prastos kokybės. Tai apie trečdalį laiko lektorė kitoje patalpos dalyje kalbėjosi telefonu asmeniniais reikalais, kažką tarėsi, persitarė, šnabždėjosi, o mums siūlė užsiimti savo reikalais ir sakydavo, kad projektas labai puikus, nes visi susiranda, ką veikti. Pati lektorė pirmą dieną pasiūlė kitą dieną atsinešti kortas, nes taip darė kitos grupės ir joms taip labiau patiko. Taip ir buvo, kad užsiėmėme patys“, – pasakojo mergina ir atsiuntė tai įrodančią nuotrauką.
Negana to, Ievai teko išgirsti, kad kai kurie dalyviai į programą, skirtą profesiniam konsultavimui ir savęs paieškoms, galėjo patekti tik tokiu atveju, jei jau turėjo potencialią darbovietę ar mokymosi įstaigą ir taip garantuoti „programos sėkmę popieriuje“.
„Beveik visi ten dalyvavę kalbėjo, kad juos Darbo biržos konsultantai į programą įrašė tik tada, kai jie jau turėjo planų, ką darys toliau – mokysis ar dirbs – ir galės oficialiai būti įvardinti kaip atradę save. Turiu net draugę, kuri nori dalyvauti šioje programoje, bet nepasakė, ką galvoja veikti po jos, ir konsultantė jos į šią programą nesiūlo“, – pasakojo Ieva.
Tos keturios dienos beprotiškai visiems prailgo – paskutines dvi dienas, paraginti dėstytojos, susinešėme žaidimus, kompiuterius ir knygas, kadangi dėstytoja neturėjo, ką mums papasakoti.
Pasak merginos, naudos dalyvauti tokiuose mokymuose buvo tik tiek, kiek patys dalyviai tarpusavyje pasikalbėjo ir pasidalijo patirtimi. Įdomūs merginai buvo ir vizitai į kai kurias įmones, nors, pripažino Ieva, jie tetruko po valandą, nors pagal projektą turėjo tęstis mažiausiai 3 valandas.
Ieva patvirtino ir tai, kad neatvykę į mokymus ar praleidę vizitus įmonėse projekto dalyviai galėjo kitą dieną arba iš anksto pasirašyti juose dalyvavę.
Dėl projekto kokybės Ieva ir jos mokymų kolegė Akvilė parašė skundus Europos socialinio fondo agentūrai (ESFA).
„Tos keturios dienos beprotiškai visiems prailgo – paskutines dvi dienas, paraginti dėstytojos, susinešėme žaidimus, kompiuterius ir knygas, kadangi dėstytoja neturėjo, ką mums papasakoti, o skaidrės buvo neinformatyvios – visi tokio pobūdžio informaciją jau buvo matę ir skaitę anksčiau (13 iš 15 žmonių turėjo aukštąjį išsilavinimą ir tokią informaciją jau buvo išmokę universitete).
Po antros dienos, mums išreiškus nepasitenkinimą paskaitų turiniu ir paprašius situaciją pagerinti, galbūt diskutuojant grupėse, lektorė tik pasakė, kad programa pritaikyta visai Lietuvai ir ji norinti atsakomybę permesti įmonei „Inlinen“, kuri tą programą paruošė. Likusias dvi dienas visiškai nebesivargino ir tik perskaitė skaidres“, – skunde agentūrai rašė Akvilė.
Vienam bedarbiui išmokyti – beveik 1 tūkst. eurų
Darbo birža planuoja, kad projekte iš viso dalyvaus 35 tūkst. jaunų žmonių, iš jų – 18 tūkst. nepasirengę darbo rinkai (neturintys profesijos), 5 tūkst. pasirengę darbo rinkai ir 635 savanoriai, registruoti darbo biržose jaunuoliai.
Tiesa, išpildyti tokį planą gali būti nelengva. Šiuo metu Lietuvoje jaunimo nedarbas siekia vos 5 proc. Tikslinei grupei priklausančių jaunuolių pati Darbo birža yra registravusi beveik 10 tūkst. mažiau, nei yra numačiusi parengti projekte „Atrask save“, o projektas turi baigtis jau kitų metų rudenį.
Projekto vertė – beveik 34 mln. eurų, iš kurių 31 mln. eurų – Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšos, o beveik 3 mln. eurų Lietuvos biudžeto lėšos.
Taigi labai apytiksliai skaičiuojant išeina, kad vieno nemokyto ir nedirbančio jaunuolio mokslai kainuoja beveik tūkstantį eurų. Vien dviejų dienų išvažiuojamieji mokymai kone prilygsta atostogoms užsienyje, nes vieno jaunuolio apgyvendinimui, maitinimui ir mokymui Darbo birža išleidžia 263 eurus.
Ir glumina čia ne tik kaina. Teritorinių darbo biržų specialistai ne kartą abejojo šių mokymų kokybe, klausė dalyvių skundų dėl netikslingų apsilankymų įmonėse, dėl neorganizuotumo, net nustatė sutarčių pažeidimus, tačiau centrinė Darbo birža 15min nurodė jokių skundų iš projekto dalyvių negavusi, o paslaugų teikėjus prižiūrinti pati. „Nuo projekto pradžios buvo įvykdyta 858 patikros“, – nurodo Darbo biržos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.
Savo ruožtu didžiąją dalį konkursų mokymams rengti laimėjusios įmonės „ETKC“ ir „Inlinen“ pripažįsta, kad projektas sunkus.
Milijoninius užsakymus gaunanti įmonė skundžiasi nuostoliais
Pagal sutartis „Inlinen“ už jaunų bedarbių mokymą iki 2018 m. rugsėjo, pagal tris pasirašytas sutartis, turėtų gauti beveik milijoną eurų. „ETKC“ sutarčių vertė kur kas didesnė. Ši įmonė kartu su partneriais yra pasirašiusi sutarčių beveik už 7 mln. eurų.
Tačiau kol kas „ETKC“ nurodo įvykdę palyginti nedidelę dalį (mažiau nei 5 proc.) sutartinių įsipareigojimų, nes didžiąją dalį sutarčių pasirašė tik 2016 m. spalio pabaigoje.
Apie tai, kad projektas yra sudėtingas, byloja ir finansinis įmonės rezultatas. 2016 m. „ETKC“ buvo pirmi nuostolingi metai, – teigia D.Raškinis.
„Apie tai, kad projektas yra sudėtingas, byloja ir finansinis įmonės rezultatas. 2016 m. „ETKC“ buvo pirmi nuostolingi metai per visą įmonės gyvavimo laikotarpį“, – nurodo „ETKC“ generalinis direktorius Dalius Raškinis.
Pasak jo, projektą apsunkina ir teisinių sutarčių nuostatos, ir menka dalyvių motyvacija.
„Kaip antai, dalį pastarojo pusmečio rezonansinių nusikaltimų įtariamųjų, kaip rašo žiniasklaidos priemonės, teisėsauga sulaikė būtent darbo biržų skyriuose ar prie jų (keli jų buvo ir projekto „Atrask save“ dalyviai). Antra vertus, galbūt tame ir glūdi dalis įgyvendinamo projekto prasmės – išjudinti ir galbūt duoti postūmį tokiems nepasirengusiems darbo rinkai asmenims“, – nurodo jis.
„Inlinen“ vadovas ir savininkas Linas Pečiulaitis nurodo tuos pačius keblumus.
„Paslaugos gavėjai yra nedirbantys, nesimokantys ir mokymuose nedalyvaujantys 15–29 metų asmenys, dažnu atveju dirbantis lektorius turi būti ne tik konsultantas pagal savo temą, bet ir padėti ar patarti dalyviams dėl socialinių ar psichologinių problemų. Numatytas bendras mokymo dalyvių skaičius yra didelis, tad grupėje pasitaiko ir labai aktyvių, imlių žmonių, taip pat ir mažiau motyvuotų. Darbo biržos užtikrina programos dalyvių skaičių, tačiau toliau juos „išlaikant“ turi prisidėti ir tiekėjai, nes iš patirties žinome, kad tikrai įmanoma sudominti net ir mažiau aktyvius ir motyvuotus dalyvius, jei užsiėmimų metu bus daugiau praktinės veiklos“, – teigia jis.
Abiejų įmonių vadovai kategoriškai neigia, kad jų lektoriai nuolaidžiauja projekto dalyviams trumpindami užsiėmimus, leisdami pasirašyti už praleistas dienas. Atmetama ir kritika dėl mokymų kokybės. Tačiau „Inlinen“ vadovas L.Pečiulaitis tikina, kad mokymų temų tobulinti tiekėjai negalėtų net norėdami. Tokias jas nurodė užsakovė – Lietuvos darbo birža.
L.Pečiulaitis pripažįsta, kad lektorė N.Staponkutė, kurios paskaitomis skundėsi projekto dalyviai, naudojasi įmonės parengtomis skaidrėmis, tačiau užtikrina, kad lektorė galėjo jas tobulinti pagal savo patirtį.
Pasak jo, netoleruotina, kad projekto dalyviams kava, kaip užfiksuota nuotraukose, buvo tiekiama iš stiklainio. Taip pat ketinama aiškintis, ar lektoriai iš tiesų leido dalyviams vietoj mokymų žaisti kortomis. Dėl to įmonė ketina atlikti vidinius patikrinimus.
„Mes šitai savo viduje aiškinamės. Mes vidaus kontrolę vykdome, važiuojame į vietą, tikriname, nes yra didelis kiekis žmonių. Per dieną vyksta po penkiolika renginių, todėl visko gali pasitaikyti, nors taip būti neturi“, – aiškino L.Pečiulaitis.
Dirbti trukdė STT ir VPT?
Šie mokymai, beje, turėjo prasidėti dar 2015-aisiais, tačiau didžiąją dalį konkursų mokymams rengti laimėjusios įmonės „ETKC“ ir „Inlinen“ sutartis su Darbo birža pasirašė tik pernai.
Darbo birža pripažįsta, kad projektą įvykdyti vėluojama, tačiau turi pasiteisinimą. Anot įstaigos atstovės spaudai M.Jankauskienės, viešieji pirkimai buvo pradėti dar 2015 m. pabaigoje, tačiau užtruko dėl pirkimų, procedūras tikrino Viešųjų pirkimų tarnyba bei Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
„Šios institucijos pažeidimų vykdant viešuosius pirkimus nenustatė. Dėl įvairių tikrinimų viešųjų pirkimų procedūros truko ilgiau, nei buvo planuota, ir persikėlė į 2017 metus. Šiuo metu numatoma pasirašyti paskutines pirkimų sutartis“, – teigia Darbo biržos atstovė.
VPT 15min nurodė tikrinusi keturis viešuosius pirkimus, trims turėjo pastabų, tačiau rimtų pažeidimų nenustatė ir leido tęsti procedūras.
Vienas iš šių pirkimų – „Išvažiuojamųjų seminarų savęs įsivertinimui organizavimo paslaugų pirkimas“ – buvo nagrinėjamas teisme, kai konkursą pralaimėję „Eurointegracijos projektai“ pateikė ieškinį Lietuvos darbo biržai ir Kauno teritorinei darbo biržai ir reikalavo panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimus išvažiuojamųjų seminarų savęs įsivertinimui organizavimo paslaugų pirkime. Teismas ieškinį tenkino.
STT taip pat domėjosi šiuo pirkimu bei aplinkybių, susijusių su supaprastintu atviruoju konkursu „Nepasirengusių darbo rinkai bedarbių, orientuotų į samdomą darbą, supažindinimo su darbo rinka paslaugų pirkimas“.
Kol kas sunku prognozuoti, kaip tai seksis padaryti, nes dalis jaunuolių atėjus pavasariui ketina palikti projektą ir išvykti uždarbiauti į užsienį, – svarstė D.Raškinis.
„Šios informacijos patikrinimo metu buvo siekiama nustatyti, ar konkrečiu atveju nėra nusikalstamos veikos požymių (galimi procedūriniai projekto pažeidimai nebuvo vertinami). Konkrečiu atveju nusikalstamos veikos požymiai nustatyti nebuvo“, – nurodė STT.
Projektui ypatingą dėmesį rodo ir ES paramą skirstanti Europos socialinio fondo agentūra (ESFA).
Jos vadovas Povilas Česonis teigia, kad vykdoma ne viešųjų pirkimų kontrolė, teikiamos rekomendacijos, projekto kokybė tikrinama važiuojant į patikras projekto veiklų vykdymo vietoje.
„Prašome projekto vykdytojo dažniau nei įprasta teikti mokėjimo prašymus, t.y. net kartą per mėnesį, kuomet įprasta praktika yra kas tris mėnesius. Nuo 2016 m. pabaigos turėjome net 8 neplanines patikras projekto vietoje“, – vardina P.Česonis.
Pati Darbo birža dar šiemet pastebėjo pražiūrėjusi vieną pažeidimą viešųjų pirkimų taisyklėse ir laikinai buvo sustabdžiusi mokėjimus „ETKC“, nes ši subtiekėju buvo pasitelkusi „Projektų valdymo ir mokymo centrą“, kuris jau buvo projekto partneris kitoje dalyje, o viešųjų pirkimų taisyklės draudžia pirkti paslaugas iš partnerių.
15min gauti dokumentai rodo, kad vasarį mokėjimus jau leista vykdyti.
Darbo birža tikina, kad jokių viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų net nebuvo.
Tačiau „ETKC“ nuoširdžiau paaiškino, kaip ši situacija išspręsta.
„Klausimas, kaip elgtis situacijoje, kai Jaunimo garantijų iniciatyvos partneris vienose veiklose yra paslaugų teikimo konsorciumo dalyvis kitose veiklose, buvo svarstytas tiek su darbo biržos teisininkais, tiek ir priežiūros institucijų lygmeniu. Kiek žinau, buvo rastas vienintelis sprendimas – VšĮ PVMC privalo pasitraukti iš „Jaunimo garantijų“ iniciatyvos, ką VšĮ PVMC ir padarė šių metų pradžioje“, – nurodė D.Raškinis.
„ETKC“ vadovas taip pat pripažįsta, kad dėl įvairių trikdžių projekto įgyvendinimas kol kas labai atsilieka nuo grafiko, ir abejoja, ar tai pasikeis.
„Kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais planuojamas dalyvių srautų suintensyvinimas. Kol kas sunku prognozuoti, kaip tai seksis padaryti, nes dalis jaunuolių atėjus pavasariui ketina palikti projektą ir išvykti uždarbiauti į užsienį“, – abejoja jis.
Prisamdė kuratorių, užtildė savus
Spartinti projekto įgyvendinimą Darbo birža nutarė ir dar vienu būdu. Pernai rugpjūtį institucija nutarė, kad sukoordinuoti procesus yra sudėtinga, todėl už projekto lėšas nutarė įdarbinti tam papildomų žmonių pačiose teritorinėse darbo biržose. Iš pradžių buvo įdarbinti projekto kuratoriai, tačiau to nepakako.
Projekto vadovas Laurynas Salys rugsėjo 8 dieną laišku informavo teritorines darbo biržas, kad šios iki spalio 3 dienos suskubtų įdarbinti su projektu dirbsiančius teisininkus, psichologus ir darbo paieškos specialistus.
„Įdarbinus vėliau, projektas praras dalį lėšų, tad tokios situacijos prašytume, jei įmanoma, išvengti. Darbuotojai darbinami 10 mėn. laikotarpiui. Nerandant darbuotojų rekomenduojame kreiptis į atitinkamus specialistus vienijančias organizacijas ir pasidomėti, ar jie neturi, ko pasiūlyti, bei pasidomint tarp kolegų, galbūt jie pažįsta reikalavimus atitinkančių asmenų“, – rašo L.Salys.
Nurodyta, kad psichologams ir teisininkams turi būti mokama ne didesnė nei 1111 eurų, darbo paieškos specialistui – 903 eurų neatskaičius mokesčių alga.
Viešai prieinamais duomenimis, Lietuvos darbo biržos darbuotojų vidutinis atlyginimas siekia 961,29 eurus „ant popieriaus“, o teritorinėse darbo biržose darbuotojai uždirba dar mažiau – jų algos vos didesnės nei 700 eurų neatskaičius mokesčių.
Darbo biržos atstovė spaudai nurodo, kad nauji darbuotojai Darbo biržos specialistų darbo nedubliuoja. Anot jos, šie specialistai, kaip ir samdomi tiekėjai, projekto dalyvių grupėms veda užsiėmimus. Kiekvienai grupei suteikiamos 4 grupinės konsultacijas po 1 valandą.
„Individualios konsultacijos teikiamos pagal poreikį, tačiau kiekvienas dalyvis visada gauna po 1 konsultaciją, o kai kurie ir po daugiau, įvertinus kiekvieno dalyvio gebėjimus. Darbo užmokestis yra nustatomas vadovaujantis teisės aktais“, – nurodo atstovė.
Nenuostabu, kad Darbo biržos etatiniai darbuotojai neapsidžiaugė sulaukę naujų daugiau uždirbsiančių, bet tik su „Atrask save“ dirbančių kolegų. Dar labiau situaciją paaštrino metų pabaigoje naujiems darbuotojams išmokėtos premijos.
Tačiau užuot paguodusi darbuotojus Darbo biržos vadovybė praėjusių metų pabaigoje darbuotojams išdalino naujas sutartis, kuriose numatoma, kad pastarieji įsipareigoja niekam neatskleisti informacijos apie Darbo biržos vykdomus projektus.
Darbdaviai: „Tai ES pinigų švaistymas“
Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis 15min teigė, kad dar tik atsirandant projektui darbdaviai abejojo, ar Lietuvai tokia priemonė išvis reikalinga.
„Mūsų skaičiai rodo, kad jaunimo nedarbo Lietuvoje nelabai yra, tai kam leisti tuos pinigus, jei iš anksto žinome, kad rezultatų nepasieksime. Mūsų nuomonės nelabai kas klausė. Čia vienas dalykas. Antras dalykas, kad, kai buvo sukonstruotas projektas ir nusimatyti tikslai, kad daugybė žmonių turi tą projektą įveikti, tai mes žmogui po tų „mokslų“ turėtume arba suteikti darbo vietą, arba jis turi tęsti studijas. Šiandien aš nematau, kad tokią garantiją galime suteikti, todėl lieku prie nuomonės, kad šis projektas – visai nereikalingas, o pinigus buvo galima panaudoti prasmingesniems tikslams“, – kalbėjo V.Levickis.
Jaunimo nedarbo Lietuvoje nelabai yra, tai kam leisti tuos pinigus, jei iš anksto žinome, kad rezultatų nepasieksime, – sakė V.Levickis.
Anot jo, darbdaviai kritikavo ir projekto struktūrą, ir mokymų turinį.
„Jis kelia lengvą nusistebėjimą, nes mes manome, kad ne pamokėlių ir psichologinės pagalbos reikia žmogui pasirengti darbui, o kad niekas taip gerai nepadeda žmogui pasirengti darbui kaip darbas. Turėtume kalbėti apie stažuotes, praktiką, o ne ekskursijas į įmones, kaip į muziejų – čia staklės, o čia linija“, – sakė jis.
V.Levickis pasakoja, kad įmonės ekskursijose nemato prasmės, todėl net nebenori įsileisti Darbo biržos tiekėjų atsiunčiamų grupių. Tuo tarpu Darbo birža, pasak jo, darbuotojų ten, kur reikia verslui, taip ir nepasiūlo.
„Mums tų žmonių iš tikrųjų labai reikia. Mes paruošėme 60 įmonių aprašus su pasiūlymais darbo vietų ir darbo sąlygų ir paprašėme pasiūlyti žmonių, kurie baigė tuos mokslus. Šiandien turiu konstatuoti, kad nė vieno neturime. Nė vieno nuo rugpjūčio mėnesio Darbo birža nepasiūlė“, – apgailestavo jis.
Kartu darbdaviai kreipėsi ir į Jaunimo reikalų departamentą, kuris taip pat dirba su nebesimokančiais asmenimis, pastarasis pasiūlė keliasdešimt žmonių, kuriems darbas tikrai reikalingas ir kai kurie asmenys buvo įdarbinti.
„Tai kaip tai galima vertinti? Vadinasi, šis projektas iš principo savo tikslų nepasiekė. Viskas, manau, susiveda į tai, kad Darbo birža ir tie tiekėjai leidžia pinigus suprasdami, kad realaus tikslo jie nepasieks“, – apibendrino jis.
Pasak V.Levickio, už tūkstantį eurų žmogui būtų galima padaryti daug daugiau.
„Daugeliu atvejų tokių pinigų net nereikėtų. Reikia praktikų, stažuočių, kurios dažniausiai nieko nekainuoja, nes darbdavys pats priima tą galimą darbuotoją ir juo pasirūpina. Jei kalbame apie tuos, kurie sunkiai integruotini į darbo rinką, tai būtų galima jiems taikyti pameistrystės priemonę. Todėl šis projektas man visai neaišku, kam skirtas. Pagaliau, net niekas nevertina, kiek tie mokymai iš tiesų pasiteisina“, – baigė pokalbį pašnekovas.
Įsidarbina vos kas dešimtas
„Inlinen“ ir „ETKC“ iš tiesų nėra įsipareigojusios, kad po jų suteiktų mokymų programų kokia nors dalis programos dalyvių turi įsidarbinti.
Tačiau Darbo birža nurodo, kad 2017 m. kovo 1 d. yra įsidarbinę 9 proc. projekto dalyvių.
Tokius skaičius patvirtina ir Jaunimo reikalų departamento prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos, vykdančio dalį šio projekto, vadovas Vydūnas Trapinskas.
Pasak jo, bent jau Jaunimo reikalų departamento kuruojama projekto dalis vyksta sėkmingai ir yra naudingas.
„Mūsų veiklos yra susietos su tais žmonėmis, kurie nėra registruoti Darbo biržoje ir nepriklauso jokiai sistemai, platformai, kur jie būtų suregistruoti ir būtų galima juos identifikuoti ir teikti paslaugas. Mes dirbame su tais žmonėmis ir siekiame, kad jie grįžtų į švietimo sistemą arba darbo rinką. Kad keltųsi jų kompetencijos“, – nurodė jis.
Pasak V.Trapinsko, jaunuoliai labai skirtingi, bet daugumai jų trūksta net elementarių įgūdžių arba jie turi priklausomybių, nėra atradę savęs.
„Visoje Lietuvoje dirba mūsų dalyje 64 darbuotojai, kurie tiesiogiai dirba su tais jaunuoliais. Jie susiduria su tokiais žmonėmis, kurie net nori nusižudyti, yra kraštutinių situacijų, kur pačiam darbuotojui sunku dirbti. Reikia į tai investuoti, reikia tokiam jaunimui padėti atrasti savo kelią“, – kalbėjo Jaunimo reikalų departamento vadovas.
Darbo birža pažymi, kad spręsdama nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo problemą, Europos vadovų taryba dar 2013 m. nusprendė pradėti įgyvendinti Jaunimo užimtumo iniciatyvą.
Pagal šią iniciatyvą dvidešimčiai ES valstybių narių buvo paskirta 6,4 mlrd. eurų papildomoms jaunimo užimtumo didinimo priemonėms iki 2018 m. įgyvendinti. Tarp šių šalių pateko ir Lietuva, gavusi daugiau kaip 69 mln. eurų lėšų.
Darbo birža pastebi, kad Lenkija gavo 504 mln. eurų 177 tūkst. jaunuolių, Prancūzija 620 mln. eurų – 300 tūkst. jaunuolių, Belgija 84 mln. eurų – 32 tūkst. jaunuolių, Italijos 1 mlrd. eurų – 325 tūkst. jaunuolių užimtumo didinimui.