Rugpjūčio 18-ąją LR Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, Lietuvos darbo biržos direktorė Ligita Valalytė ir teritorinių darbo biržų vadovai Inga Balnanosienė, Rimundas Domarkas, Dangirutė Jurkuvienė, Regimantas Mačiulis, Egidijus Puodžiukas ir Panevėžio klientų aptarnavimo departamento direktorė Audronė Biguzienė pristatė esminius struktūrinius darbo biržos pokyčius, kurie buvo spalio paskutinę dieną buvo patvirtinti Vyriausybėje.
„Pertvarka turi priartinti Darbo biržą prie jos paslaugomis besinaudojančių žmonių. Tai negali būti biurokratinė institucija, į kurią ateinama lengvatų ar pašalpų. Darbo netekę žmonės turi būti aktyvūs ieškodami naujos darbo vietos, o valstybė jiems privalo suteikti visokeriopą pagalbą. Kelias iki laisvos darbo vietos jos ieškančiam turi būti kuo trumpesnis ir kuo mažiau apsunkintas įvairių formalumų“, – sakė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.
Jo teigimu, vykdoma Darbo biržos pertvarka leis optimizuoti veiklą, o tai reiškia, kad bus sutaupyta mokesčių mokėtojų pinigų. Taip pat mažės padalinių vadovų, kurie nebus atleidžiami, tačiau jiems bus pasiūlytas darbas tiesiogiai su darbuotojų ieškančiomis įmonėmis ir darbo ieškančiais žmonėmis.
Anot S.Skvernelio, Darbo biržos virsmas į Užimtumo tarnybą nėra tik pavadinimo pasikeitimas. „Šiandien, augant ekonomikai, mes galime pasidžiaugti mažu nedarbo lygiu, tačiau nei vienas nesame apdrausti nuo pokyčių rytoj. Į Užimtumo tarnybą atėjęs žmogus turi jausti visapusišką pagalbą ieškant darbo ar keičiant kvalifikaciją. Valstybė tiesiogiai suinteresuota, kad be darbo jis būtų kuo trumpesnį laiką. Tai pagrindinis pertvarkos tikslas“, – apie Vyriausybės patvirtintus Darbo Biržos pokyčius sakė ministras pirmininkas.
„Reforma turi tris tikslus: tapatumo pokytis, esminių Darbo biržos funkcijų išgryninimas bei sustiprinimas, žmogiškųjų bei kitų resursų optimizavimas“, – pabrėžė ministras Linas Kukuraitis.
Lietuvos darbo biržos direktorė Ligita Valalytė akcentuoja, kad „Pertvarkos esmė yra sutelkti kuo daugiau žmogiškųjų išteklių operatyviai bei individualiai spręsti darbo ieškančių ir darbdavių situacijas susijusias su integracija į darbo rinką, darbo rinkos pasiūlos ir paklausos derinimu, darbo rinkos analize bei nedarbo prevencija“.
„Lietuvos darbo biržai ir teritorinėms darbo biržoms tampant vienu juridiniu vienetu – Užimtumo tarnyba – būtų optimizuojamos bendrosios viešojo sektoriaus funkcijos, tokios kaip finansai, personalo, turto valdymas, bendrieji reikalai, viešieji pirkimai ir IT priežiūra. Daugėtų dirbančiųjų tiesiogiai su klientais regionuose, mažėtų administravimo funkcijas vykdančių darbuotojų. Tai atneštų naudą ne tik darbo ieškantiesiems bei darbdaviams, bet ir leistų sutaupyti 1,8 mln. eurų valstybės lėšų“, – sakė L. Kukuraitis.
Pertvarkos pokyčių nauda ieškantiems darbo
Daugiau laiko skiriama įsigilinti į ieškančio darbo asmens situaciją, jo galimybes ir lūkesčius bei greičiau, sklandžiau ir kokybiškiau suteikiamas konsultavimas, sumažinus biurokratines procedūras, išvengiant jų dubliavimo. Ieškančiuosius darbo padaliniuose pasitiks nuolatinis įdarbinimo konsultantas. Jo siekis bus įvertinti žmogaus kvalifikaciją, gebėjimus, kompetencijas ir darbo patirtį, išsiaiškinti stipriąsias ir silpnąsias asmens puses bei įvertinti socialinius įgūdžius, kurie turi įtakos darbo paieškai. Anksčiau Darbo birža įvertindavo tik bendrus dalykus, kurie reikalingi bedarbio statusui nustatyti, o dabar bus kreipiamas dėmesys į konkretų žmogaus atvejį ir ko reikia, kad kuo greičiau būtų pasiektas tikslas – surasti darbą.
„Kur kas efektyvesnis bus ir kvalifikacijos kėlimo ar kitų įgūdžių tobulinimo procesas. Išsiaiškinus, ko būtent trūksta žmogui, būtent ten jį ir nukreipsime. Taip taupysime ir jo laiką, ir darbdavio, greičiau pasieksime rezultatą, galiausiai, taupysime ir resursus.
Labai svarbu, kad įgyvendinus pertvarką bus sudarytos sąlygos paslaugas suteikti klientams ir telefonu. Visas integravimo į darbo rinką procesas bus orientuotas į greitesnį įdarbinimą, bet ne į procesą mokytis“, – akcentavo Lietuvos darbo biržos direktorė Ligita Valalytė.
Pertvarkos pokyčių nauda darbdaviams
Darbdaviai turės nuolatinį konsultantą, asmeninį vadybininką, kuris padės darbuotojų paieškos ir atrankos procese, spręs individualias konkretaus darbdavio situacijas, atliks profesionalias darbuotojų atrankas. Atrankos darbdaviams bus vykdomos greičiau ir kokybiškiau.
Vilniaus teritorinės darbo biržos direktorė Inga Balnanosienė akcentuoja, kad Darbo birža esminė struktūrinė pertvarka inicijuota visuomenės poreikių ir lūkesčių, nes sistema nesikeitė jau daugelį metų. Vilniaus teritorinės darbo biržos darbuotojai tiki šia pertvarka ir yra pasirengę jai. Atsisakę perteklinių biurokratinių procedūrų, galėsime sumažinti darbo krūvį darbuotojams, tiesiogiai dirbantiems su klientais, tikime, kad kiekvienam klientui galėsime skirti vidutiniškai 15 minučių ilgiau, tad tinkamai įvertinsime jo lūkesčius, kompetencijas ir poreikius.
Keisis ir darbdaviams teikiamos paslaugos: priskirti konkretūs atsakingi darbuotojai, bus atsakingi už visapusišką paslaugos suteikimą nuo laisvos darbo vietos registravimo iki jos užpildymo, atpažins įmonių poreikius ir organizuos kokybiškas kandidatų atrankas.“, – teigia I. Balnanosienė.
Telšių teritorinės darbo biržos direktorė Dangirutė Jurkuvienė tuo tarpu mano, kad nė viena pertvarka nėra panacėja, tačiau sutinka, kad institucija privalo judėti tolyn. „Darbo biržoje nuo 2010 metais vykusių struktūrinių pertvarkymų, kai vietoj 46 darbo biržų liko 10 teritorinių darbo biržų, jokios reformos nevyko. Reikia pripažinti, kad dabar esanti struktūra jau atsiliko nuo situacijos, taip pat reikalingi pokyčiai darbo organizavimo srityje. Žvelgiant į visuomenėje vykstančias permainas, 10 teritorinių yra per daug“, – įsitikinusi direktorė.
Alytaus teritorinės darbo biržos direktorius Regimantas Mačiulis neneigia, kad pastaruoju metu, nežiūrint daug dedamų pastangų efektyvinti darbo biržos veiklą, galima išgirsti neigiamų atsiliepimų apie jos teikiamas paslaugas tiek iš ieškančių darbo, tiek iš darbdavių. „Analizuodami nepasitenkinimo priežastis, pastebėjome, kad klientams gana sunku susiorientuoti jų aptarnavimo schemose, jiems dažnai tenka vaikščioti nuo vieno specialisto pas kitą“, – pastebi vadovas ir priduria, kad, aptarnaudamas 400–500 klientų, specialistas negali skirti pakankamai laiko darbo ar darbuotojų paieškai, dėmesingai įsigilinti į klientų problemas.
„Darbo biržos sistemos valdymo centralizavimas, administravimo naštos sumažinimas teritoriniuose padaliniuose, atsisakymas nebūdingų funkcijų, biurokratizmo mažinimas, platesnis informacinių technologijų naudojimas, įgalins padidinti su klientais dirbančių darbuotojų skaičių, sumažinti specialistų darbo krūvius ir pagerinti teikiamų paslaugų kokybę.
Siekdami supaprastinti aptarnavimo procedūras, o ypač sutrumpinti darbo paieškos kelią, palaipsniui pereisime prie klientų aptarnavimo „vieno langelio“ principu, kad tiek darbdaviui, tiek ieškančiam darbo asmeniui, visas paslaugas teiktų vienas ir tas pats specialistas, esant reikalui pasitelkdamas kitus darbuotojus. Tam pasitarnaus ir diegiamas naujas klientų aptarnavimo modelis, kuris padės geriau pažinti klientus ir operatyviau tenkinti jų lūkesčius“, – pasakoja alytiškis.
Įgyvendinant bandomąjį veiklos modelį ir pradėjus dirbti pagal bandomąją struktūrą žmogiškųjų išteklių panaudojimas tapo gerokai efektyvesnis.
„Įgyvendinant bandomąjį veiklos modelį ir pradėjus dirbti pagal bandomąją struktūrą žmogiškųjų išteklių panaudojimas tapo gerokai efektyvesnis“, – teigia Panevėžio Klientų aptarnavimo departamento direktorė Audronė Biguzienė. Panevėžyje įsteigus Klientų aptarnavimo departamentą, buvo panaikinti Užimtumo rėmimo ir Darbo išteklių skyriai. Panevėžio ir Finansų apskaitos skyriuose panaikinti poskyriai, taip pat panaikintos skyrių vedėjų pavaduotojų pareigybės. Perpus sumažėjo vadovaujančio personalo pareigybių skaičius, padidėjo tiesiogiai dirbančių su klientais specialistų skaičius ir teikiamų paslaugų kokybė.
„Pastebime teigiamus paslaugų darbdaviams specialistų organizuojamų pažintinių vizitų į įmones rezultatus, ypač pasiteisino nauja darbo forma – kompleksinis darbas su besirenkančiais profesiją asmenimis. Jiems teikiamas visas paslaugų paketas“, – patirtimi dalinasi Panevėžio Klientų aptarnavimo departamento direktorė.
Šiaulių teritorinės darbo biržos direktorius Rimundas Domarkas įsitikinęs, kad numatomos ir jau vykstančios pertvarkos leis pagerinti ir supaprastinti planavimo procesą, išgryninti ir atsisakyti perteklinių funkcijų ir pagerinti darbą su darbdaviais. „Dalis darbuotojų bus nukreipta aptarnauti klientus, o tai leis pagerinti darbą su klientais, nes sumažės darbuotojų krūviai. Bet jeigu mes neautomatizuosime dalies procesų, tokių, kaip klientų registracija, buhalterinė apskaita, turto valdymas ir kt., tai neleis sumažinti darbuotojų krūvių iki optimalių“, – pastebi R. Domarkas.
Pirmiausia sumažėjo administracijos ir padaugėjo dirbančių su klientais, kuriems galima skirti daugiau laiko ir suteikti kokybiškesnes paslaugas.
Marijampolės teritorinė darbo birža pirmoji nuo sausio mėnesio išbandė, kaip dirbti naujoje struktūroje. „Pirmiausia sumažėjo administracijos ir padaugėjo dirbančių su klientais, kuriems galima skirti daugiau laiko ir suteikti kokybiškesnes paslaugas. Tikiu, kad ateityje pagerės organizacijos valdymas, labiau bus optimizuoti dokumentų valdymo, veiklos planavimo ir vykdymo procesas bei teiksime kokybiškesnes paslaugas klientams. Norėčiau, kad specialistams padidėtų atlyginimai“, – esamus ir būsimus pokyčius komentuoja šios teritorinės darbo biržos direktorius Kęstutis Šnipas.
Utenos teritorinės darbo biržos direktorius Egidijus Puodžiukas pokyčius iliustruoja konkrečiais pavyzdžiais. Šioje teritorinėje darbo biržoje taikant pilotinį struktūros optimizavimo modelį vadovaujančio personalo sumažėjo 52 proc., o tiesiogiai dirbančių su klientais darbuotojų skaičius išaugo 9 proc.
Pertvarka skaičiais:
- Nuo 2018 m. spalio 1 dienos Darbo birža prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir 10 teritorinių darbo biržų taps Užimtumo tarnyba prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (vienu juridiniu asmeniu).
- Administracines funkcijas vykdantys darbuotojai (kartu su vadovais) sudarys 12,1 proc., t.y. 156 etatai visų etatų (dabar – 24,5 proc., t.y. 351 etatai); Pagrindines funkcijas vykdantys darbuotojai sudarys 76,4 proc., t.y. 986 etatai (dabar – 63,3 proc., t.y. 908 etatai);
- Pagalbines funkcijas vykdantys darbuotojai sudarys 11,5 proc., t.y. 148 etatai (dabar – 12,13 proc., t.y. 174 etatai). Vienam vadovui tenkantis darbuotojų skaičius bus 11,5 (dabar – 5,4).
- Šiuo metu Darbo biržoje prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su Teritorinėmis darbo yra patvirtintas 1433 etatų skaičius. Po pertvarkos planuojamas 1290 etatų skaičius Užimtumo tarnyboje prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
- Planuojamas centralizavimas įstaigos vadybiniu aspektu, t.y. centralizuotai tvarkoma buhalterija, turtas, personalas, IT, viešieji pirkimai, taip pat metodinis vadovavimas – standartizuojamos paslaugos visoje Lietuvoje, darbo rinkos prognozavimas, stebėsena bei analizė, kokybės užtikrinimas. Funkciniu aspektu stiprinami regionai, kuriamos darbo vietos kokybiškam darbui užtikrinti su klientais, t.y. papildomos 86 darbo vietos regionuose.
