„Formuluotę (referendumo – BNS) turime, datas turime, reikia pasikoreguoti Pilietybės įstatymą ir kai kuriuos referendumui reikalingus įstatymus“, – BNS sakė darbo grupės vadovas Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius.
Anot jo, pavyzdžiui, būtina parengti Pilietybės įstatymo pataisas numatant, kokių valstybių piliečiai galėtų pretenduoti išsaugoti ir Lietuvos pilietybę.
Anksčiau darbo grupė yra nutarusi siūlyti Seimui referendumą dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo rengti dvi dienas su abiem prezidento rinkimų turais.
Tokiu atveju referendumas vyktų 2019 metų gegužės 12 ir 26 dienomis, per prezidento rinkimų pirmąjį ir antrąjį turą.
Referendumu siūloma pakeisti Konstituciją, kad pagal kilmę Lietuvos pilietis, įgijęs Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybės nepraranda.
Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negalėtų būti ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo numatytas išimtis.
Seimas baigdamas pavasario sesiją priėmė Referendumo įstatymo pataisas, kuriomis nuleido kartelę referendumui dėl dvigubos pilietybės, tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė jas vetavo dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai.
Pasaulio lietuviai baiminasi, kad paskelbus referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, jis neįvyktų, nes pagal dabartinį reguliavimą sprendimui priimti reikia ne tik daugiau kaip pusės balso teisę turinčių piliečių dalyvavimo, bet ir daugiau kaip pusės balsų „už“.
Pagal Seimo priimtas pataisas, referendumui dėl pilietybės būtų daroma išimtis. Pagal jas, sprendimui priimti reikėtų mažiau balsų nei kitiems pirmo skirsnio straipsniams. Priimtos pataisos numato, kad referendumas įvyktų, jeigu jame „už“ pasisakytų daugiau kaip pusė dalyvavusių piliečių, bet ne mažiau kaip trečdalis turinčiųjų balso teisę.
Šiuo metu aukštesnė balsų kartelė referendumu keičiant Konstituciją taikoma visam pirmajam bei 14-jam skirsniams.
Iš pradžių valdantieji tvirtino atmesiantys prezidentės veto ir patys besikreipsiantys į Konstitucinį Teismą dėl kartelės sumažinimo, tačiau dabar jie jau abejoja, ar veto bus atmestas.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis praėjusią savaitę teigė, kad veto gali būti ir neatmestas Seime.
Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.
Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.
Konstitucinis Teismas anksčiau yra pažymėjęs, kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.
