Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė šią savaitę paskelbė, kad žmonėms su negalia nebuvo sudarytos sąlygos veiksmingai dalyvauti Seimo rinkimuose rudenį. Kontrolierė konstatavo, kad daugiau kaip pusė balsavimo apylinkių nebuvo pritaikytos neįgaliesiems.
Ministerija savo ruožtu BNS informavo inicijuojanti tarpinstitucinę darbo grupę, kuri rengs pasiūlymus dėl teisės aktų pakeitimo.
Ministerija teigia sutinkanti su A.Skardžiuvienės išvadomis ir pažymi, jog Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija numato, kad šalys, ratifikavusios konvenciją, turi užtikrinti neįgaliesiems politines teises ir galimybę jas įgyvendinti lygiai su kitais žmonėmis. Konvencija įpareigoja, kad balsavimo procedūros, patalpos ir medžiagos būtų atitinkamos ir prieinamos neįgaliesiems ir jas būtų galima lengvai suprasti ir naudoti.
Į Lygių galimybių kontrolierę dėl sunkumų, su kuriais per Seimo rinkimus susidūrė neįgalieji, kreipėsi Lietuvos neįgaliųjų forumas.
Į šią darbo grupę bus pakviesti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Vyriausiosios rinkimų komisijos, Savivaldybių asociacijos, Neįgaliųjų forumo, Teisingumo ministerijos atstovai.
„Svarbu pabrėžti, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis patvirtino Neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijų įgyvendinimo planą, kuriame Teisingumo ministerija yra įsipareigojusi parengti tinkamus teisės aktus dėl balsavimo internetu, o Vyriausioji rinkimų komisija – imtis veiksmų, kad būtų užtikrinamas dalyvavimo rinkimuose prieinamumas neįgaliesiems“, – akcentuoja ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėja Eglė Čaplikienė. Jos komentarą BNS perdavė ministerijos Ryšių su visuomene skyrius.
Į Lygių galimybių kontrolierę dėl sunkumų, su kuriais per Seimo rinkimus susidūrė neįgalieji, kreipėsi Lietuvos neįgaliųjų forumas.
Anot forumo, daugiau kaip tūkstantyje rinkimų apylinkių asmenys su judėjimo negalia neturėjo galimybės savarankiškai patekti į balsavimo patalpą: pastatuose buvo laiptai, nebuvo įrengtų arba įrengti netinkamo aukščio pandusai, arba pandusai buvo užtverti, užstatyti daiktais, įėjimo durys – per siauros, nebuvo galimybės savarankiškai jų atidaryti sėdint neįgaliojo vežimėlyje, durys atsidarė į išorę ir pan. Be to, rinkimų patalpose nebuvo įrengta balsavimo kabina, skirta užpildyti rinkimų biuletenį sėdint kėdėje ar neįgaliojo vežimėlyje. Skunde taip pat teigta, kad nepasirūpinta rinkėjais su regėjimo negalia: netinkamai pateikta informacija apie kandidatus, nebuvo didesniu formatu atspausdintos informacijos silpnaregiams ir pan.
Skunde sakoma, kad valstybė nededa pastangų pašalinti kliūčių asmenims su negalia visapusiškai dalyvauti politiniame ir visuomenės gyvenime.
„Tyrimo metu nustatyta, jog rinkimų ir pakartotinų rinkimų metu iš 1996 rinkimų apylinkių tik 699 balsavimo patalpos buvo pritaikytos asmenų su judėjimo ir regos negalia poreikiams. Didžiojoje dalyje rinkimų apylinkių (65 proc.) neužtikrinta asmenų su negalia teisė veiksmingai ir visapusiškai dalyvauti rinkimuose bei pakartotiniuose rinkimuose lygiai su kitais asmenimis“, – rašoma kontrolierės tyrimo išvadoje.
Joje taip pat sakoma, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) rekomendacija asmenims su negalia balsuoti namuose neužtikrina jų visavertės teisės dalyvauti rinkimuose su kitais asmenimis ir neatitinka Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų.
Kontrolierės tvirtinimu, savivaldybių lėšų trūkumas negali būti pateisinamas pagrindas nepritaikyti balsavimo patalpų.
Pagal Seimo rinkimų įstatymą, už balsavimo bei apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių patalpų išlaikymą, balsavimo patalpų įrengimo inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą apmokama iš savivaldybių biudžetų.
