Tačiau kartu darbo grupė pažymi, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą institucijos gali pradėti tik po to, kai bus įsitikinta, ar savininkai likviduotinus statinius įsigijo teisėtai.
Pasak darbo grupės, būtina patikrinti, ar pastatai dabartiniams savininkams atiteko „laikantis teisės aktų reikalavimų, įskaitant ir tai, ar privatizuojant statinius turėjo būti atsižvelgta į saugomų teritorijų tvarkymo planų sprendimus dėl aplinką žalojančių statinių likvidavimo“.
Darbo grupei vadovavęs Aplinkos ministerijos kancleris Robertas Klovas BNS yra sakęs, kad jeigu paaiškėtų, jog žmonės turtą įgijo su sąlyga, jog jis uri būti nugriautas, „kalbėti apie atlyginimą nederėtų“.
Ministro pirmininko tarnybai pateiktoje darbo grupės pažymoje sakoma, kad įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos suteikia reikiamaą teisinį pagrindą Kuršių nerijos nacionaliniame parke esantiems aplinką žalojantiems statiniams, priklausantiems privatiems asmenims, likviduoti.
Birželio 6 dieną Vyriausybė patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pagal jį, iš galimai neteisėtai pastatytų 40 objektų UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje numatoma nugriauti penkis. Kitus statinius siūloma tobulinti.
Tarp planuojamų griauti pastatų nėra nė vieno Preilos botelio, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 metų balandį įpareigojo įmonę „Sabonio klubas ir partneriai“ per pusę metų nugriauti 14 neteisėtai pastatytų botelių, tačiau tai nepadaryta iki šiol.