Į Darbo ginčų komisiją progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja kreipėsi dėl darbo valandų, praleistų tikrinant moksleivių pildomus testus, vykdant nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą. Šio patikrinimo metu standartizuotus testus pildo 4, 5, 6 ir 8 klasių mokiniai.
Kartais, anot I.Videikaitės, būna, kad viename darbe pasitaiko ir 40 klaidų, tad juos taisyti užtrunka ilgai.
„Tai yra labai didelis darbas. Mes raštinėje pasirašydavome, kada paėmėme, taisėme, atidavėme. Tai užtruko apie 30 valandų. Šis darbas yra papildomas, visi turime didelius arba maksimalius krūvius, bet dažniausiai jis yra neapmokamas – tokia praktika mokyklose“, – kodėl ryžosi ieškoti teisybės, 15min pasakojo I.Videikaitė.
Nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas vykdomas jau ketverius metus, tačiau I.Videikaitė teigė, kad už darbą piniginį atlygį šiemet gavo pirmą kartą – mokyklos vadovė Inga Vargalienė už testų taisymą pedagogei sumokėjo tik sužinojusi, kad ši kreipėsi į Darbo ginčų komisiją.
Tačiau sumokėjo ne kaip už viršvalandžius, o kaip už papildomą darbą.
Pedagogė pridūrė, kad jei mokyklos vadovas geras, už tai duoda papildomų poilsio dienų, kai birželį moksleiviai neina į pamokas. Taip buvo ir Vilniaus Barboros Radvilaitės progimnazijoje, tačiau pasikeitus direktorei papildomų poilsio dienų nebeliko.
„Kai kurie šiek tiek sumoka – kiek leidžia mokyklos finansinės galimybės, pavyzdžiui, 50 eurų“, – teigė pašnekovė. Tačiau ji yra įsitikinusi, kad, pagal Darbo kodeksą, už tokį darbą pedagogams turėtų būti mokama kaip už viršvalandžius – pradirbtos valandos vertos pusantro karto didesnio užmokesčio.
Šį ginčą praėjusią savaitę narpliojusi Darbo ginčų komisija visgi nusprendė, kad mokytoja neteisi.
15min pateiktame komentare 4-osios Vilniaus darbo ginčų komisijos pirmininkas Arvydas Petruškevičius teigė, kad darbuotoja kreipėsi dėl neapmokėto viršvalandinio darbo, tačiau pareigybės aprašyme nėra nurodytos tokios funkcijos, dėl kurių atlikimo ir viršvalandinio darbo apmokėjimo ji kreipėsi.
„Taip yra todėl, kad toks mokinių testavimas (žinių patikrinimas) nėra įtrauktas į sąvoką „mokinių ugdymas“. Esant tokioms aplinkybėms, mokyklos administracija neturėjo teisinio pagrindo traktuoti ieškovės darbo laiko, skirto testų vertinimui, kaip viršvalandinio ir įvykdė apmokėjimą kaip už papildomą darbą, t. y. viengubu tarifu“, – teigiama komentare.
Žada kreiptis į teismą
Mokytoja 15min sakė, kad šis sprendimas ją šokiravo, ji pasirengusi šį sprendimą skųsti teismui.
„Kad pareigybių aprašė nėra tokios funkcijos? Visų pirma, pareigybės aprašas rengtas 2007 metais, kai standartizuotų testų net nebuvo. Antra, pareigybės apraše aiškiai parašyta, kad privalau vykdyti mokyklos tarybos, vadovo nurodymus. O tai buvo nurodymas – ne pati sugalvojau dirbti savo nuožiūra“, – tvirtino ji.
Mokytoja svarstė, kad, pagal tokią logiką, jei pareigybės apraše nėra parašyta, kad mokytojas taiso standartizuotus tekstus, tai galbūt ji galėtų to apskritai nedaryti.
Mokyklos vadovybė pasakė, kad pinigų nėra
Komisijos posėdyje 15min dalyvauti negalėjo, nes tam paprieštaravo progimnazijos direktorė I.Vargalienė, vėliau su ja susisiekti nepavyko.
Pasak I.Videikaitės, jo metu komisijos pirmininkas kalbėjo apie tai, kad valandos, praleistos tikrinant testus, tikrai turi būti laikomos viršvalandžiais.
„Jis labai gražiai kreipėsi ir į mano vadovus, sakydamas, kad jūs ir patys širdyje jaučiate, kad čia viršvalandžiai“, – pasakojo ji.
Tačiau mokyklos atstovai, pasak mokytojos, ėmė prieštarauti, sakydami, kad likę 57 progimnazijos mokytojai, kurie taip pat taisė šiuos darbus, irgi paprašys sumokėti už viršvalandžius.
„Ten išeina daugiau kaip 2000 eurų. Mokykla užsidaro, viskas, sako, nes nėra, iš ko tokių pinigų mokėti, jau nekalbant apie kitas veiklas – vykdomas ekskursijas, mokytojai negalės atlikti savo funkcijų. Atseit čia revoliucija“, – prisiminė ji.
Iš viso 2017 metais Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime dalyvavo 908 bendro ugdymo mokyklos, iš viso testus sprendė 27 446 antrokai, 25 133 ketvirtokai, 24 914 šeštokų, 24 866 aštuntokai.