Darbo partijos vadovo Valentino Mazuronio nuomone, turi būti papildyti susitarimo punktai dėl užsienio politikos, kibernetinio bei energetinio saugumo, žvalgybos bei gynybos.
Anot politiko, užsienio politikos srityje turi būti numatyta santykių su strateginiais partneriais, visų pirma – Lenkija, gerinimo programa, iškelti konkretūs užsienio politikos tikslai bei prioritetai besikeičiančios geopolitinės aplinkos kontekste.
Kalbėdamas apie energetinį saugumą, V.Mazuronis pabrėžia, kad Lietuva pagaliau turi priimti aiškų sprendimą dėl atominės elektrinės bei dėl jungčių su Lenkija.
Nori didinti žvalgybos finansavimą
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas akcentuoja pokyčių gynyboje, žvalgyboje ir kontržvalgyboje svarbą.
„Turime skirti žymiai didesnį dėmesį mūsų žvalgybai ir kontržvalgybai. Siekiame, kad šios tarnybos dirbtų kuo efektyviau, todėl turime tam skirti atitinkamą finansavimą veiklai, nes būtent žvalgybos ir kontržvalgybos institucijos pirmos turės pastebėti ir užkardyti prieš Lietuvą nukreiptos hibridinės veiklos požymius. Taip pat turime išlaikyti stabilų biudžetą šauktiniams bei nuosekliai didinti kariuomenės bei žvalgybos finansavimą“, – teigia A. Paulauskas.
Politikas mano, kad Lietuva gana ilgai delsė, nieko neveikdama šalies kibernetinio saugumo užtikrinimo srityje, todėl šiuo metu jai turi būti skirtas papildomas finansavimas, kad per kuo trumpesnį laiką būtų užpildytos saugumo spragos šalies virtualioje erdvėje.
Sieks kitų partijų paramos
A.Paulauskas ir V.Mazuronis pabrėžia, kad pildant susitarimą būtinas visų politinių partijų pritarimas, nes susitarimo papildymas padidins šalies biudžeto išlaidas.
„Susitarimas galios 6–7 metus, o per šį laiką tikėtini valdžios pokyčiai, todėl sieksime įtraukti į jį kuo platesnį spektrą politinių organizacijų, kad būtų užtikrintas susitarimo nuostatų vykdymo tęstinumas. Taip mes ne tik labiau užtikrinsime savo saugumą, bet ir nusiųsime aiškią žinią mūsų partneriams, kad nepriklausomai nuo to, kas bus valdžioje, pagrindiniai Lietuvos įsipareigojimai ir siekiai saugumo srityje nesikeis“, – sako V. Mazuronis ir A. Paulauskas.
Anksčiau kalbėjo apie šauktinius
Apie tai, kad pernai pasirašytas partijų susitarimas jau turėtų būti papildytas, prabilta per Seime surengtą diskusiją apie Lietuvos saugumą.
Tuomet A.Paulauskas tvirtino, kad atnaujintame susitarime galėtų būti numatyta, kad šauktinių grąžinimas į kariuomenę yra ne laikinas, o nuolatinis, taip pat aptarti galimybes įvesti karinio patriotinio auklėjimo pamokas mokyklose.
„Ryžtas turi likti ir, manau, ilgiau nei penkeriems metams. Spręskime, ar tik penkerius metus mums reikia šauktinių. Kaip šio komiteto pirmininkas galiu pasakyti, kad reikia ilgiau, gal net visam laikui“, – tuomet sakė A.Paulauskas.
Kad partijų susitarimas turi būti atnaujinamas Seime surengtoje diskusijoje sutiko ir konservatoriai, ir liberalai, ir socialdemokratai. Pasak liberalų ir konservatorių, susitarime būtina numatyti 2 proc. BVP anksčiau nei 2020-ieji.Socialdemokratas Gediminas Kirkilas pareiškė, kad susitarime būtina numatyti ir tai, kad 2 proc. BVP būtų skiriama visada, nepaisant jokių ekonominių krizių.
Opozicijos lyderis Andrius Kubilius taip pat siūlė, kad susitarime reikia numatyti santykių su kitomis Baltijos šalimis stiprinimą, o G.Kirkilas – teikti ypatingą dėmesį bendradarbiavimui su Lenkija. „Įtempti santykiai su artimiausia kaimyne ir strategine partnere, pripažinkime, naudingi tik Rusijai“, – tuomet teigė G.Kirkilas.
