Jevgenijus – ne bedarbis. Šiuo metu vyras dirbti važinėja į Kauną, todėl pamatęs, kad „Prienų butų ūkis“ ieško elektriko, pagalvojo, kad būtų visai gerai dirbti arčiau namų. Pokalbiai telefonu ėjosi sklandžiai. Trečiadienį ryte vyras buvo pakviestas susitikti su „Prienų butų ūkio“ direktoriumi.
Pasakiau, kad turiu trečią grupę ir išgirdau „Ačiū, viso gero“, – pasakoja Jevgenijus.
Iš pradžių Jevgenijui atrodė, kad darbą gaus. Jo patirtis pakankama, kvalifikacija tinkama.
„O tada manęs paklausė, ar turiu invalidumą. Pasakiau, kad turiu trečią grupę ir išgirdau „Ačiū, viso gero“, – pasakoja vyras.
Tokia pokalbio pabaiga vyrą įskaudino. Jis pasijuto pažemintas, nes niekada iki šiol nebuvo išvytas tik dėl to, kad šlubčioja.
„Neturiu dalies pėdos, tačiau aviu specialią avalynę, dirbti tas niekada netrukdė, galiu ir kopėčiomis lipti. Man viskas gerai. Mano darbe juk svarbiau galva ir rankos. Man niekas iki šiol nėra dėl neįgalumo priekaištavęs, o čia dėl to išvijo. Nesuprantu, kodėl“, – apmaudą liejo Jevgenijus.
Jis tikino darbo arčiau namų labai norėjęs, todėl nelaikantis pagiežos ir, jei įmonė persigalvotų, sutiktų joje dirbti net ir po tokio pažeminimo.
Per toli gyvena
„Prienų butų ūkio“ direktorius A.Valatka tikino, kad vyras istoriją susigalvojo. Jis sakė net nenorintis aiškintis, ką priima į darbą, o ko ne.
– Į mus kreipėsi žmogus, kuris sako, kad jo nepriėmėte į darbą, nes jis turi negalią, – 15min.lt pradėjo pokalbį su A.Valatka.
– Na, kokio žmogaus mes čia nepriėmėme?
– Vakar jis buvo pas jus darbo pokalbyje.
– Kokią aš teisę turiu čia jums ką nors pasakoti, ko mes nepriėmėme. Kuo čia dėtas invalidumas?
– Žmogus sako, kad jam aiškiai buvo pasakyta, jog jis nereikalingas, nes turi negalią.
– Čia jis taip kalba. O man dar niekas nenurodė, ką priimti į darbą, o ko nepriimti. Aš neturiu, ką su jumis kalbėti tada. Supratote?
– Tai papasakokite, kaip vyko tas pokalbis.
Mums jis netiko kaip žmogus į darbą, nes gyvena toli, važinėt reiktų, – paaiškino A.Valatka.
– Man nėra ką pasakoti, kodėl aš jums turiu pasakoti? Mes į darbą priimame tą, ką norime priimti. Invalidas, ne invalidas. Pas mane dirba invalidų žmonių, programose visokiose dalyvaujam.
– O ar klausimas dėl negalios šiame pokalbyje buvo užduotas?
– Mums jis netiko kaip žmogus į darbą, nes gyvena toli, važinėt reiktų, o jis invalidas, ar ne, tai gal aš rytoj būsiu dar didesnis invalidas. Jam taip pasivaideno. Nepykit, bet tikrai. To net neklausiau. Viskas. Kalba baigta.
Kviečia rašyti skundą
Lygių galimybių kontrolierė Agneta Lobačevskytė teigė, kad darbo pokalbiuose diskriminuojami pasijautę žmonės kviečiami skųstis tarnybai. Anot jos, šią vasarą tarnyba ypatingą dėmesį skyrė diskriminacijai darbo rinkoje. Pastebėta, kad itin dažnai darbdaviai skelbimuose nurodo ieškantys tam tikro amžiaus, lyties ar tautybės žmogaus.
O to būti negali. Taip pat darbdaviai negali darbo skelbimuose nurodyti ieškantys tik negalios neturinčių žmonių. Per darbo pokalbius darbdaviai neturi teisės klausti apie šeiminę padėtį ar planus turėti vaikų.
Tačiau ne visuomet darbdaviai darbo skelbimuose tyčia nurodo ieškomo darbuotojo lytį ar amžių. Atliekant tyrimus, pasak A.Lobačvskytės, dažnai paaiškėja, kad, nors įmonė skelbė ieškanti jaunos moters, bet priėmė dirbti pagyvenusį vyriškį. Tokiais atvejais tyrimai nutraukiami.
„Mes galime pradėti tyrimą ir pagal viešą informaciją. Tuomet dažniausiai tyrimams reikalingą informaciją renkame telefonu, kalbėdamiesi su pačiais darbdaviais. Tiek raštu, kai prašome pakomentuoti situaciją. Nuo atsakymų priklauso tolesnė tyrimo eiga“, – sakė lygių galimybių kontrolierė.
