Praėjusį trečiadienį ministrų kabinetas tolimesnėms diskusijoms Trišalėje taryboje grąžino Minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo bei darbo santykių liberalizavimo klausimą. Vyriausybė sutinka nuo liepos iki 850 Lt kilstelėti MMA, o nuo kitų metų pridėti dar 50 Lt, bet tik tokiu atveju, jei bus pakeistas DK.
Vyriausybės siūlymai, kaip keisti kodeksą, kelia daug aistrų. Darbdaviai dabartinį reguliavimą vadina archajišku, o profesinių sąjungų atstovai piktinasi, kad darbuotojai bus dar labiau išnaudojami.
Mažiau vargo viršininkėliams
Seimui priėmus siūlomas DK pataisas, verslininkams atsivertų galimybė sudaryti terminuotas darbo sutartis su nuolatiniais darbuotojais. Pakeitimų autoriai aiškina, kad tokias sutartis bus galima sudaryti ne ilgiau nei dvejiems metams ir pratęsti ne daugiau kaip du kartus, antraip tokia sutartis virs neterminuota.
Ekonomistas profesorius Romas Lazutka įsitikinęs, kad verslininkai plačiai naudosis šia galimybe, nes jiems taip bus patogiau. „Kuriamas rojus viršininkėliams. Dabar tenka pavargti, rašyti papeikimus. Nauja tvarka gali paskatinti atleidimus emociniu pagrindu, gali padaugėti diskriminavimo atvejų, pavyzdžiui, moteris nebe gražuolė, todėl atleidžiama be argumentų“, – „15min“ sakė pašnekovas.
R.Lazutka atkreipė dėmesį, jog įmonės nieko nelaimės, jei jos darbuotojus persekios laikinumo jausmas. Tokie žmonės mažiau stengsis, žvalgysis kito darbo. Kita vertus, specialistai, kurių trūksta, galės diktuoti sąlygas ir atsisakyti sudaryti terminuotą sutartį.
Statybų ir nekilnojamo turto įmonių grupės „Eika“ vadovas Robertas Dargis įsitikinęs, kad pakeitimai palengvintų konkretiems projektams samdomų darbuotojų ir darbdavių santykius.
Žmonių, kurie tik tempia gumą iki pensijos, problema bus sprendžiama greičiau, - sako Robertas Dargis.
„Daugėja kompanijų, kurios užsiima atskirų projektų vykdymu, kai tam tikrą darbą atlikęs kolektyvas išsiskirsto. Kai reikia specialistų konkretiems darbams, protinga juos samdyti, tarkime, dvejiems metams. Samdau projektų vadovus, kurie patys sako negalintys dirbti ilgiau nei dvejus metus. Patobulinus kodeksą, tai daryti taps lengviau“, – pabrėžė verslininkas.
65 metai – riba
Vyriausybė įsitikinusi, kad reikia sudaryti sąlygas be papildomų paaiškinimų atleisti pensinį amžių pasiekusius – vyresnius nei 65 metai – darbuotojus. Tiesa, prieš tai įspėjus ir išmokėjus išeitinę kompensaciją.
R.Dargis tikina, jog priėmus tokią pataisą tikrai nebus masinių pagyvenusių darbuotojų atleidimų. Anot jo, kiekviena bendrovė stengiasi išlaikyti darbuotojus, kurie kuria paslaugas, didina pridėtinę bendrovės vertę. „Žmonių, kurie tik tempia gumą iki pensijos, problema bus sprendžiama greičiau ir vietoje tokių į rinką greičiau ateis jaunesni. Tačiau noriu pabrėžti, kad kiekvienas atvejis bus vertinamas individualiai“, – teigė jis.
R.Lazutka į šią nuostatą žiūri skeptiškai. „Akivaizdu, kad tai yra diskriminacija, – sakė jis. – Jei žmogus netinkamas darbui, jį galima ir taip atleisti. Netinkami darbuotojai būna ne tik dėl amžiaus, bet ir dėl sveikatos, požiūrio į darbą. Ši pataisa irgi palengvins viršininkų gyvenimą, nes nebereikės įrodinėti, kodėl asmuo atleidžiamas.“
Ekonomistas pridūrė, kad Europoje žmonėms stengiamasi sudaryti sąlygas kuo ilgiau dirbti. „Ir pas mus nuolat kalbama, jog pagyvenę žmonės gauna menkas pensijas, todėl juos reikia skatinti užsidirbti. Ši pataisa – žingsnis atgal“, – teigė R.Lazutka.
Pradės mokėti išeitines?
Patobulinus DK, nemažą darbo stažą vienoje įmonėje sukaupę darbuotojai nebegalės tikėtis didesnių nei 4 mėnesių atlygio dydžio išeitinių išmokų. Dabar iki metų dirbančiam darbuotojui mokama vieno mėnesio alga, priėmus pataisas, tokią išeitinę gaus darbuotojai, vienoje vietoje dirbę iki 6 metų. Turintieji nuo 6 iki 15 metų stažą gaus dviejų mėnesių atlyginimo dydžio išmokas, nuo 15 iki 20 metų – trijų, daugiau kaip 20 metų – keturių. Šiuo metu daugiau kaip du dešimtmečius vienoje darbovietėje dirbęs žmogus gali gauti pusmečio algos dydžio išeitinę.
Projekto autoriai aiškina, kad dosnios išeitinės darbdaviams užkrauna per didelę naštą, todėl tokios išmokos mokamos itin retai. Pavyzdžiui, pernai ne tuščiomis buvusias darbovietes paliko vos 1,8 tūkst. darbuotojų, o savo noru ir šalių susitarimų – 309,5 tūkst.
Darbdavio įsipareigojimai mažinami valstybės nenaudai, - įsitikinęs Romas Lazutka.
Anot projekto rengėjų, nustačius mažesnes išeitines išmokas darbdaviai pagaliau nustos jų vengti.
Su tuo iš dalies sutinka R.Lazutka. Jo teigimu, norint „išėsti“ žmogų iš darbo, tenka pavargti, sudaryti rūsčią atmosferą, tačiau jei atleidimas verslininkui kainuos vos vieną darbuotojo algą, jis dar pasvarstys, ar verta tuo užsiimti.
Pasak jo, projekto autoriai turbūt nepagalvojo, kad po atleidimo mažesnes pajamas gavę žmonės taps našta mokesčių mokėtojams. „Darbdavio įsipareigojimai mažinami valstybės nenaudai, nes tokie žmonės gaus pašalpas kaip skurstantieji“, – įsitikinęs ekonomistas.
Darbuotojas žinos, ko tikėtis
Dar viena Vyriausybės siūloma DK naujovė visoms darbuotojų kategorijoms nustatytų tuos pačius įspėjimo apie atleidimą terminus, kurie priklausytų tik nuo darbo stažo. Iki trejų metų įmonėje dirbę asmenys apie sutarties nutraukimą turėtų būti įspėti prieš mėnesį, nuo trejų iki dešimties – prieš 2 mėnesius, daugiau kaip dešimtmetį vienoje įmonėje dirbusieji – prieš 3 mėnesius. Šiuo metu atleidžiamą darbuotoją raštu reikia įspėti prieš 2 mėnesius, o neįgaliuosius, turinčius vaikų iki 14 metų, 18 metų nesulaukusius darbuotojus, arba tuos, kuriems iki pensijos liko penkmetis, darbdavys apie atleidimą įspėja net prieš 4 mėnesius.
R.Dargis teigiamai vertina tiek išeitinių sumažinimą, tiek įspėjimo apie atleidimą terminų sutrumpinimą. Jo nuomone, patobulinus DK, į darbą priimamas žmogus žinos, ko tikėtis, o verslininkai bus apsaugoti nuo kracho, jeigu verslas nesiklostys sėkmingai. „Kūrybingi ir veržlūs žmonės dažniau ryšis pradėti verslą, visada yra 50 proc. tikimybė, kad nepavyks, – teigė pašnekovas. – Kai yra laisvesnės sąlygos, pasamdei žmones ir tau nepavyko, gali viską padaryti operatyviau. Šiuo metu atidžiai vertinama, ką reikės daryti, jeigu teks atleisti darbuotoją, kiek jam reikės išmokėti.“
R.Lazutka sutinka, kad tokie pakeitimai palengvins verslininkų gyvenimą, tačiau jis įsitikinęs, jog valstybė turi kažką mainais pasiūlyti darbuotojams. „Galbūt bedarbio pašalpos turi tapti dosnesnės, jeigu žmogus per trumpesnį laiką nespėjo susirasti kitos darbo vietos“, – pridūrė jis.
Atostogų nesumažės
Žiniasklaidoje rašyta, kad atnaujintas DK sutrumpins kasmetes darbuotojų atostogas. Pagal naująją tvarką vietoje 28 kalendorinių dienų siūloma įteisinti 20 darbo dienų kasmetes atostogas, nustatant, kad viena atostogų pusė negali būti trumpesnė kaip paeiliui einančių 10 darbo dienų.
R.Lazutka ramina, kad darbuotojai, kaip ir anksčiau, per metus ilsėsis 4 savaites. „Šiuo metu žmonės gali imti atostogas nuo pirmadienio iki penktadienio, o savaitgalis – šiaip ar taip ne darbo dienos. Taip galima manipuliuoti šia tvarka. Tai yra logiškas tvarkos koregavimas, aš jo nekritikuočiau“, – teigė jis.
DK pataisų projekte taip pat numatyta, kad piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas būtų mokamos ne daugiau kaip už trejus metus. Projekto autoriai mano, kad tai motyvuos darbuotojus pailsėti.
