Verslosavaite.lt portalo konsultacijų rubrikos elektroninio pašto dėžutę pastaruoju metu užplūdo laiškai, kuriuose darbuotojai prašo patarimų kaip elgtis, kai darbdavys verčia iš darbo išeiti savo noru.
„Kol kas šis procesas nėra masinis, tačiau tokių faktų pastaruoju metu tikrai yra, pavyzdžiui, bankrutavus Šiaulių „Ventai“, buvo pareikšta, kad darbuotojai kompensacijų negaus.
Blogiausia, kad išėję savo noru darbuotojai netenka ne tik išeitinių kompensacijų, bet ir tris mėnesius negauna pašalpų iš Darbo biržos“, – Verslosavaite.lt sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.
Pasak jo, jei įmonė neturi pinigų atlyginimams ar pašalpoms, vienintelė civilizuota procedūra išspręsti šią problemą yra įmonės bankrotas. Tokiu atveju bent dalį bankrutavusios įmonės įsiskolinimų darbuotojams padengia Garantinis fondas.
„Mes konsultuojame darbuotojus, kuriuos darbdavys verčia iš darbo išeiti savo noru. Po tokių konsultacijų, darbuotojui išdėsčios savo teisėtus argumentus, paprastai pavyksta su darbdaviu susitarti darbuotojui palankesnėmis sąlygomis“, – teigė A. Černiauskas.
Galima kreiptis į teismą
Esant darbdavio spaudimui išeiti iš darbo savo noru, teisininkai pataria kreiptis į šias problemas sprendžiančias institucijas.
„Nutraukiant darbo sutartį darbuotojo iniciatyva turi būti aiškiai išreikšta paties darbuotojo valia nutraukti darbo santykius, kuri neturi būti paveikta neteisėtų darbdavio ar jo atstovų veiksmų.
Jei darbuotojui yra grasinama, jis yra verčiamas rašyti pareiškimą nutraukti darbo sutartį savo noru, visuomet galima kreiptis su skundu į Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją, o privertus darbuotoją parašyti pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo galima kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neteisėto atleidimo iš darbo“, – aiškino teisės firmos „Amber Law“ teisininkė Henrieta Valatkevičiūtė.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas pritaria profsąjungų atstovui, kad masinis atleidimas dar neprasidėjo, tačiau, pasak jo, kai kuriuose sektoriuose tikrai atleidžiama nemažai darbuotojų.
„Yra solidžių statybos įmonių, kurios buvo priverstos tai padaryti, ne pirmo būtinumo paslaugų sektoriuje irgi atleidžiami darbuotojai. Dar didesnių atleidimų galima tikėtis pavasarį, kai pajusime naujosios mokesčių reformos pasekmes“, – Verslosavaite.lt teigė D.Arlauskas.
Ne iš gero gyvenimo
Jis pabrėžė, kad įmonės taip elgiasi ne iš gero gyvenimo.
„Bankai neskolina pinigų. O įsiskolinimai įmonėms dideli ir, beje, labai dažnai iš valstybinių ir savivaldybės įmonių ar įstaigų. Jei vyriausybė priima nutarimą atsiskaitymus verslui palikti paskutinėje vietoje, kaip galima tikėtis, kad verslas sklandžiai galės vykdyti savo finansinius įsipareigojimus darbuotojams“, – retoriškai klausė D. Arlauskas.
Darbdavių atstovas įsitikinęs, kad moralizavimai čia nepadės.
„Reikia ieškoti sprendimų bendromis jėgomis, tačiau manau, kad tik laikas padės viską sudėlioti į savo vietas“, – teigė jis.
