Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ketvirtadienį pranešė tirianti galimo papirkimo ir prekybos poveikiu bylą, kurioje įtarimai pareikšti M.Puidoko padėjėjui Kęstučiui Motiečiui.
Įtariama, kad jis galėjo konservatoriui Matui Maldeikiui pasiūlyti 50 tūkst. eurų, jog šis pats palaikytų ir paveiktų kitus parlamentarus neribotam laikui sustabdyti Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą.
Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projektas Seime buvo registruotas gegužės 20 dieną.
Jį teikė keletas Seimo narių: konservatoriai Andrius Kupčinskas, Jonas Gudauskas, Audrius Petrošius, Sergejus Jovaiša, Liberalų sąjūdžio frakcijoje dirbantis Virgilijus Alekna, Laisvės partijos atstovas Marius Matijošaitis, socialdemokratas Tomas Bičiūnas, „darbiečiai“ Andrius Mazuronis bei Viktoras Fiodorovas, „valstietis“ Deividas Labanavičius, Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Domas Griškevičius.
Kas siūlyta?
Pagal dabartinį reguliavimą, organizuojant loterijas mokesčio bazę sudaro išplatintų loterijos bilietų nominali vertė.
Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimu siūloma, kad mokesčio bazę sudarytų suma, gauta iš išplatintų loterijos bilietų nominalios vertės atėmus loterijos dalyviams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą.
Tačiau kitu straipsniu iniciatoriai pasiūlė loterijų ir lošimų mokesčio bazei taikyti nebe 5, bet 10 procentų mokesčio tarifą.
Nors STT ketvirtadienį išplatintame pranešime minėjo tik Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymą, tą pačią dieną ta pati grupė Seimo narių užregistravo ir Loterijų įstatymo pataisą, kurią priėmus loterijų organizatoriai privalėtų ne 8 procentus, kaip dabar, o 16 procentų nuo nominaliosios per kalendorinių metų ketvirtį išplatintų loterijos bilietų vertės skirti paramai.
Naujuose siūlymuose – atsitraukimas
Vos prieš kelias dienas, birželio 8-ąją, A.Kupčinskas su A.Petrošiumi bei D.Griškevičiumi registravo du pasiūlymus savo pačių teiktiems Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo bei Loterijų įstatymo projektams.
Jie pasiūlė palikti dabar galiojančią loterijų ir lošimų mokesčio bazę apibrėžiančią formuluotę, kad mokesčio bazę sudaro išplatintų loterijos bilietų nominali vertė.
O tarifą parlamentarai rekomendavo pakelti tik vienu procentiniu punktu – iki 6 proc., o ne 10 proc., kaip patys neseniai siūlė.
Šie du siūlymai motyvuoti Seimo teisininkų pateikta išvada, tačiau joje nebuvo parašyta, jog siūlomi Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimai yra blogi – tik siūlyta kai ką patikslinti.
Seimo Teisės departamentas išvadoje atkreipė dėmesį, kad išplatintų loterijos bilietų ir pagal juos išmokėtų laimėjimų mokestiniai laikotarpiai gali nesutapti.
„Iš projekto nuostatų taip pat nėra aišku, kaip mokesčio bazė būtų apskaičiuojama tuo atveju, jei tam tikro mokestinio laikotarpio metu suma už išplatintus loterijos bilietus būtų mažesnė, nei suma už loterijos dalyviams faktiškai išmokėtus laimėjimus“, – teigė Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimus nagrinėję Seimo teisininkai.
Departamentas išvadoje pasiūlė svarstyti, ar nereikėtų nustatyti, kad tam tikrais atvejais faktiškai išmokėtų laimėjimų sumos galėtų būti atimamos iš išplatintų loterijos bilietų nominalios vertės sumos kitu mokestiniu laikotarpiu.
Apsigalvojo ir dėl paramai skiriamo procento dydžio
Tą pačią birželio 8-ąją trys minėti Seimo nariai registravo siūlymą ir Loterijų įstatymo projektui, kuriuo lėšų skyrimo paramai procentą siūloma didinti iki 12 proc., o ne 16, kaip patys siūlė anksčiau.
„Lėšų skyrimo paramai procentinė dalis siūloma mažinti atsižvelgiant į lošimų organizacijų ir įstaigų pateiktas pastabas bei pasiūlymus“, – rašoma pasiūlymo argumentuose.
Pasiūlymu, anot jo teikėjų, taip pat siekiama proporcingai suvienodinti loterijų ir azartinių lošimų mokesčio pasiskirstymą pagal lošimo rūšis, mokesčio tarifus.
A.Kupčinskas: su organizacijomis nesitariau
A.Kupčinskas 15min laidoje „15/15“ teigė nesantis tikras, kad STT tyrimas apskritai vyksta dėl šių projektų, nes viešojoje erdvėje jų minima ir daugiau.
STT ketvirtadienį po M.Puidoko padėjėjo sulaikymo pranešime minėjo tik Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą. Tačiau penktadienį i6platintame pranešime pridūrė, kad kalbama ne tik apie mokesčių tarifų padidinimus, bet ir įstatymus, susijusius su lošimų automatų apjungimu į bendrą sistemą.
Tokio projekto 15min aptikti nepavyko, tačiau šeštadienį BNS rašo, kad kalbama apie įpareigojimą verslininkams lošimų įrenginius prijungti prie bendros lošimo automatų kontrolės informacinės sistemos (LAKIS), kuris turėtų įsigalioti nuo šių metų lapkričio. Verslininkai esą labai stengiasi, kad šis terminas būtų nukeltas.
A.Kupčinskas penktadienį ragino palaukti tyrimo pabaigos.
Anot konservatoriaus, rengiant įstatymų projektus tikslai buvo patys kilniausi – kad didėtų mokestis loterijoms ir kad būtų skiriama didesnė parama sportui.
„Noriu pasakyti, kad ne visada procentai yra tapatūs, – paklaustas, kodėl pasiūlė nebe 10, o tik 6 proc. mokesčio tarifą, kalbėjo A.Kupčinskas. – Reikia žiūrėti, nuo ko jis skaičiuojamas. Ar nuo pajamų ir išmokėtų laimėjimų skirtumo, ar nuo visos apyvartos. Kartais 10 proc. nuo skirtumo yra mažiau nei 6 proc. nuo visos apyvartos.“
Naujas pasiūlymas, anot jo, parengtas atsižvelgiant ir į tai, kad priėmus pirminį siūlymą, biudžetas galėtų netekti 300–400 tūkst. eurų pajamų, nors parama sportui ir išaugtų.
„Jei mažėja pajamos į biudžetą, būna neigiama ir Vyriausybės išvada. Norėjosi, kad visos šalys būtų solidariai atsakingos, kad biudžetas nenukentėtų ir parama didėtų“, – aiškino jis.
A.Kupčinskas pasidalijo skaičiavimais, kad pagal naują siūlymą, įmokos į biudžetą išaugtų puse milijono eurų, o nustačius 12 proc. tarifą, skiriamą paramai, keliais milijonais didėtų parama sportui arba kultūrai.
12 proc. tarifą paramai konservatorius teigė pasiūlęs pagal tą patį principą: „(Dabar – aut.) skiriama 8 proc., o mūsų siūlymas yra 12 proc. Taip parama ir išauga, nes girdėjome visuomeninių organizacijų siūlymus, kad galbūt ta parama augtų neproporcingai, gal reikėtų, kad tolygiau eitų paramos augimas. Dėl to toks siūlymas yra ir atsirado.“
„Nesitariau nė su viena“, – sakė parlamentaras, paklaustas, su kokiomis organizacijomis tarėsi rengdamas siūlymą nebe 16 proc., o 12 proc. didinti paramai skiriamą procentą, nes siūlyme buvo nurodoma, kad jis parengtas „atsižvelgiant į lošimų organizacijų ir įstaigų pateiktas pastabas bei pasiūlymus“.
Su jokia verslo organizacija nei susitikau, nei bendradarbiavau.
„Vienintelis atvejis buvo, aš kreipiausi į Lošimų priežiūros tarnybą, tai yra valstybinė institucija, paprašiau paskutinių oficialių duomenų, ir atsižvelgiant į jų pateiktus skaičius, buvo padaryti šie pakeitimai. O su jokia verslo organizacija nei susitikau, nei bendradarbiavau“, – sakė jis.
Siekė atspirties taško platesnei diskusijai
Su A.Petrošiumi 15min penktadienį susisiekti nepavyko.
D.Griškevičius, kalbėdamas su 15min, atkreipė dėmesį, kad pateikimo stadijoje Seime du įstatymų projektai „praėjo“ labai nedidele persvara.
„Kai kurie kolegos, kurie palaikė ir balsavo „už“, visgi atkreipė dėmesį, kad galutiniame variante, vargu bau ar galėtų palaikyti tokį didelį pakėlimą. Tai mes tiesiog su kolegomis pateikėme šiek tiek sumažintą pakėlimą ir kadangi dabar prasidės svarstymo stadija, būtų atspirties taškai platesnei diskusijai“, – kodėl teikė tokius siūlymus, pasakojo Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis parlamentaras.
Anot jo, didžioji dalis kolegų sutinka, kad pakelti mokesčius reikia, tačiau didžiausias klausimas – kiek. Esą vieniems atrodo per daug, kitiems – per mažai, o tai esąs subjektyvus dalykas.
„Bent jau dėl ko aš pasirašiau tas pataisas, tai buvo išgirdimas kai kurių kolegų pasakymo, kad palaikytų, bet galbūt tokio didelio nepalaiko, tai kaip alternatyvų variantą, kad prisidėtume prie didesnio biudžeto surinkimo ir didesnės paramos dalies“, – aiškino jis.
Paklaustas, kokiu būdu buvo išgirstos lošimų organizacijų ir įstaigų pateiktos pastabos rengiant projektą, siūlantį šiek tiek mažiau pakelti paramai privalomą skirti procentą, D.Griškevičius patikino, jog su juo asmeniškai lobistai nebendravo, bet Seime svarstant daug atgarsių sulaukusius klausimus daug įstaigų reiškia savo nuomonę.
A.Matulas siūlo labiau apmokestinti azartinių lošimų organizatorius
Abiejų projektų pateikimas Seimo salėje vyko gegužės 27 dieną, juos pristatė A.Kupčinskas.
„Šiais pakeitimais siekiama suvienodinti būtent mokesčius loterijoms ir azartiniams lošimams. Tikimės, kad tai padės labiau finansuoti ne tik sportą, bet ir kultūrą, ir socialines reikmes“, – kolegoms Seime kalbėjo jis.
Konservatorius kalbėjo, kad valstybė turi išsakyti savo aiškesnį požiūrį į loterijas, kaip ir į azartinius lošimus, „ir tas socialinis solidarumas turėtų būti didesnis“.
Šioms pataisoms prieštaravęs konservatorius Antanas Matulas frakcijos kolegos klausė, ar jis žino ir ar skaičiavo, kad pagal šį projektą loterijos bus apmokestinamos labiau negu lošimai ir kad „tokios praktikos kitose šalyse iš esmės nėra“.
„Ar nemanote, kad atsakymas į jūsų pateiktą projektą glūdi ant jūsų mėgstamos krepšinio komandos marškinėlių logotipo? Atrodo, loterijos neremia jūsų mėgstamos komandos“, – prikišo A.Kupčinskui A.Matulas, dar pridūręs klausimą, ar neturėtų tokias pataisas daryti Vyriausybė, sistemiškai išanalizavusi situaciją.
Dabar gi jūs įvarote loterijas į kampą ir mokesčius padarote gerokai didesnius negu lošimo.
„Dabar gi jūs įvarote loterijas į kampą ir mokesčius padarote gerokai didesnius negu lošimo“, – pabrėžė A.Matulas.
Atsakydamas į tai A.Kupčinskas pabrėžė, jog jie abu yra krepšinio fanai, bet kad tai darytų įtaką vieniems ar kitiems teisėkūros projektams, niekas nerastų su žiburiu.
„Jeigu žiūrėtume į loterijas konkrečiai, loterijų apyvarta Lietuvoje yra virš 100 mln. eurų. Aišku, pusę jų tenka išmokėti kaip laimėjimus –mašinomis ir piniginiais laimėjimais, ir taip toliau, o nuo likusio skirtumo yra mokamas procentas.
Sumokėjimas 5 proc. plius 8 proc. tikrai nėra didelis, pasižiūrėkime: 5 proc. keliauja į valstybės biudžetą, 8 proc. paramai ir ta likusi marža loterijų organizatoriams yra tikrai gana didelė. Na, 30–33 proc. likusi pelno marža, sutikime, kiekviename versle yra nemaža dalis ir ją pasidalinti socialiai atsakingai, solidariai su sportu, aš manau, tikrai būtų tikslinga“, – kalbėjo A.Kupčinskas.
Vėliau A.Matulas įregistravo savo siūlymą Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo projektui, kurio esmė: loterijoms lieka tas pats 5 proc. mokesčio tarifas, lygiai toks tarifas nustatomas lošimams – mokestis būtų mokamas nuo lošėjų statomų sumų.
Taip esą azartinių lošimų organizatoriai į biudžetą suneštų ne 11,9 mln. eurų, kaip dabar, o 65,6 mln. eurų per metus.
Parlamentaras deklaravo jį parengęs kartu su su Lietuvos loterijų asociacijos prezidentu.
Norėjo parodyti lašinių storį
Seimo salėje diskutuojant apie minėtus įstatymų projektus „valstiečiui“ Stasiui Tumėnui kilo klausimas, kodėl procentas, kurį siūloma skirti paramai, didinamas taip drastiškai – nuo 8 iki 16 proc.
„Ypač sunerimę tie, kurie gauna tą paramą, – mums yra tokių aiškinimų, kad gali atsitikti taip, kad paramos nebegalės teikėjai gauti, nes jie, tarsi, nebeturės tokių pajamų. (...) Pavyzdžiui, ypač sunerimęs Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, jo didžiąją dalį pajamų sudaro pajamos iš visų tų dalykų“, – kalbėjo „valstietis“.
A.Kupčinskas pažadėjo pasidalinti lentelėmis, kurios parodytų „koks tas lašinių storis yra“.
„Aš manau, tuomet tikrai įtikintų jus, kad tikrai skriaudos nebus ir ta labdara yra galima didesnė“, – kalbėjo konservatorius.
Atsakydamas „valstietei“ Laimai Nagienei A.Kupčinskas svarstė, kad dėl šių pataisų gali būti paramai papildomai surinkta apie 2 mln. eurų.
Socialdemokratas Algirdas Sysas, pasisakydamas prieš pakeitimus, sakė, kad gerais norais paprastai grįstas pragaras.
„Jeigu tai naudinga sportui, kodėl Olimpinis komitetas, kodėl Paralimpinis komitetas, kodėl kitų neįgaliųjų organizacijų atstovai rašo peticijas ir kreipiasi į Seimo narius nepritarti tokiems įstatymams? (...)
Jeigu mes tikrai darome pataisas dėl sporto, tai įsiklausykime į sporto organizacijų balsą, tuomet galėsime priimti. Kai daroma ir stumiama vien dėl skubos, aš tikrai negaliu pritarti, nes jaučiu, kad čia ne visai gerai kvepia“, – kalbėjo jis.
Palaukti ir pažiūrėti, kaip veikia nuo sausio įsigalioję šio įstatymo pakeitimai ir tada jį keisti, ragino ir kitas socialdemokratas Julius Sabatauskas.
Už pataisas diskusijoje pasisakė vienas jų rengėjų V.Alekna bei Laisvės partijos atstovas Kasparas Adomaitis.
M.Puidokas ir M.Maldeikis susilaikė
Abiem projektams pritarta po pateikimo, į Seimo salę jie turėtų grįžti rudens sesijoje, o iki tol projektą turės apsvarstyti Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.
Projektus palaikė 38 parlamentarai, 10 balsavo „prieš“, susilaikė – 27.
„Už“ balsavo 15 konservatorių, 9 Laisvės partijos frakcijos nariai, 6 Liberalų sąjūdžio atstovai, 3 „valstiečiai“, po vieną Lietuvos regionų frakcijos ir Mišrios Seimo narių grupės narį.
Darbo partijos frakcijos balsai pasiskirstė po lygiai: už projektus balsavo Viktoras Fiodorovas, Vytautas Gapšys, Andrius Mazuronis, tiek pat frakcijos narių susilaikė.
Tarp susilaikiusiųjų buvo M.Puidokas, taip pat – Aidas Gedvilas ir Vigilijus Jukna.
„Prieš“ balsavo konservatoriai A.Matulas, Linas Slušnys, „valstiečiai“ Kęstutis Mažeika, Algirdas Stončaitis, Zenonas Streikus, Aurelijus Veryga, šioje frakcijoje dirbanti Rimantė Šalaševičiūtė, Lietuvos regionų frakcijoje dirbanti Beata Petkevič, socialdemokratai Julius Sabatauskas ir Algirdas Sysas.
M.Maldeikis balsuodamas susilaikė.
