Įvykus nelaimei tyrėjai peržiūrėjo šventės dalyvių filmuotą medžiagą.
„Kyla viena nelaimės priežasties versija – pilotas galėjo suklysti, atlikdamas pilotažo figūrą“, – teigė nelaimę tiriantis Susisiekimo ministerijos orlaivių avarijų bei incidentų tyrimo vadovas Kęstutis Povilionis.
Pasak specialisto, pilotas pasirinko patirties ir pasiruošimo reikalaujančią figūrą, tačiau ji buvo pradėta labai žemai – toks pasirinkimas nebuvo optimalus.
Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus Alvydo Šumsko nuomone, nelaimę galėjo nulemti paties piloto emocinė būsena, noras parodyti savo galimybes kolegoms, tačiau patirties neužteko.
Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius po dar vienos gyvybę nusinešusios sportinio lėktuvo avarijos sako, kad griežtesnė tokių orlaivių kontrolė būtų naudinga.
Kaip informuoja naujienų agentūra, A.Butkevičius sakė, kad griežtesnės taisyklės – svarstomos.
"Aš šiandien kaip ministras dar negalėčiau teigti (kad tvarka griežtės - BNS), bet svarstymai tikrai vyksta. Ir jeigu bus pasiūlymų, kad būtų papildomi sugriežtinimai, papildoma kontrolė, aš manau, tai bus tik žmogaus naudai", – žurnalistams dėstė susisiekimo ministras.
Jo teigimu, lėktuvai, kurie įregistruoti klubuose, šiuo metu iki nustatyto aukščio gali kilti be specialių leidimų – jiems užtenka informuoti aeroklubą apie ketinimą kilti ar leistis.
"Dabar atliekamas tyrimas, po kiekvieno tokio nelaimingo įvykio mes vis dėlto sudarome komisiją, kuri svarsto ir priima vėl papildomus sprendimus", – pažymėjo jis.
Aerodromo darbuotojų klaida
Nelaimė verčia prisiminti ir kitas panašias katastrofas bei jų priežastis.
Praėjo jau beveik dveji metai, kai Prienų rajone Pociūnuose nukritus nedideliam lėktuvui žuvo kelių komercinių radijo stočių savininkas Hubertas Grušnys. Verslininkas, buvęs Lietuvos radijo ir televizijos stočių asociacijos viceprezidentas H.Grušnys skrido savo nuosavu, Austrijoje pagamintu dvimotoriu lėktuvu Diamond.
Brangus malonumas tąkart kainavo piloto gyvybę. Savo lėktuvą pilotavęs H.Grušnys prašė aerodromo leidimo jį nutupdyti. Leidimas buvo duotas, tačiau pilotas buvo perspėtas, jog nusileidimo kryptimi veikia sklandytuvo išvilkimo mechanizmas, į orą buvo išsviedžiamas sklandytuvas.
„Pagrindinė nelaimės priežastis – per mažas intervalas tarp šitų dviejų orlaivių. To negalima leisti“, – H.Grušnio žūtį prisimena specialistas.Gavęs leidimą tūpti, H.Grušnys leidosi, tačiau maždaug 50-60 metrų aukštyje kliudė krentantį sklandytuvo trosą, jau vyniojamą atgal į mechanizmą. Trosas nurėžė lėktuvo sparną, todėl nepilotuojamas lėktuvas rėžėsi į žemę. Lėktuvui sudužus žuvo ir jo pilotas.
Anot K.Povilionio, šeštadienį Kėdainiuose vykusios katastrofos negalima lyginti su H.Grušnio katastrofa, nes jo lėktuvas buvo kur kas patikimesnis.
„Mes ten neįžiūrėjom piloto kaltės“, – teigė pašnekovas.
„Tuomet buvo traukiamas, buksyruojamas sklandytuvas autostartui, H.Grušniui buvo leidžiama vienu metu nusileisti, kai sklandytuvas kilo. Neteisūs buvo aerodromo žmonės, kurie leido susidaryti tokiai situacijai. Pagrindinė nelaimės priežastis – per mažas intervalas tarp šitų dviejų orlaivių. To negalima leisti. Arba vienas turėjo tūpti, arba kitas būti buksyruojamas. Vienu metu šie veiksmai negalėjo būti daromi pagal aviacijoje galiojančias nuostatas ir taisykles“, – pabrėžė orlaivių avarijų bei incidentų tyrimo vadovas.
Neišgelbėjo net patirtis
Tačiau tai ne vienintelė lėktuvo katastrofa, kurią verta prisiminti. Šių metų sausio 14 dieną Panevėžio rajone, netoli Rojūnų aerodromo, per aviakastrofą žuvo buvęs Seimo narys, 1989 metų Europos akrobatinio skraidymo čempionas, lakūnas Vytautas Lapėnas. 50-metį šventęs vyras ta proga įsigijo Ispanijoje pagamintą lengvąjį sraigtasparnį – autožyrą, kuris pasiglemžė jo gyvybę.
V.Lapėnas buvo patyręs lakūnas, jis treniravo Ispanijos nacionalinę akrobatinio skraidymo komandą.
Orlaivių avarijų bei incidentų tyrimo vadovas teigia, jog V.Lapėno lėktuvas nukrito dėl paties piloto kaltės.
„Tai buvo piloto klaida, malūnsparnis buvo įvestas į labai gilų posūkį. Tokiam posūkyje jis prarado nešančiojo sraigto greitį. Praradęs greitį neteko keliamosios jėgos ir nukrito. Tokią išvadą mes padarėme atlikę tyrimą“, – teigė K.Povilionis.
„V.Lapėnas turėjo didelę patirtį. Tačiau malūnsparnis toks aparatas, kad jo reakcija, aerodinamika kitokia, lyginant su lėktuvais. Taigi jam pritrūko patirties skraidant ne lėktuvu, bet sraigtasparnio ir lėktuvo hibridu. Tokiu aparatu jis tik mokėsi skraidyti. Matyt, tai ir buvo svarbiausia aplinkybė. Tą, ką panašioje situacijoje darydavo lėktuvai – leisdavo tokius posūkius tokiose sąlygose, tai to negalėjo padaryti malūnsparnis “, – mano K.Povilionis.
Agentūros BNS duomenimis, dar viena sportinio lėktuvo avarija įvyko Panevėžio rajone esančiame privačiame Rojūnų aerodrome birželio 18-osios vakarą. Tąkart sudužo Ispanijos oro akrobatikos meistro pilotuojamas vienmotoris lėktuvas "Su-29".
Vienas ekipažo narys Verne Heiderichas (Vernė Heiderichas), gimęs 1936 metais, žuvo, o 1960 metais gimęs lėktuvo pilotas Ispanijos pilietis Pedro Tellerikitas (Pedras Teljerikitas) buvo sužeistas.
Tuo metu aerodrome buvo ruošiamasi tarptautinėms V.Lapėno taurės akrobatinio skraidymo varžyboms.
Turtingųjų pramoga, kainuojanti gyvybę
Pastaruoju metu skraidymas mėgėjiškais lėktuvais tampa pasiturinčiųjų pramoga, kuri kartais kainuoja net gyvybę.
„Itin populiarūs yra ultra lengvieji lėktuvai, gaminami daugelyje Europos šalių, o surenkami vietoje, pačių savininkų“, – teigė K.Povilionis.
„Be abejonės, lėktuvus perka pasiturintys žmonės, nes lėktuvai yra pakankamai brangūs. Ir net tie ultra lengvieji orlaiviai, kurie sąlygiškai yra pigesni, vis tiek kainuoja nuo keliolikos iki keliasdešimties tūkstančių eurų“, – pasakoja K.Povilionis.
Tokie „žaisliukai“ lyginami su brangiais automobiliais, tačiau savininkai neįvertina savo jėgų, pritrūksta patirties.
„Ultra lengvųjų lėktuvų kontrolė ir eksploatacija patikėta jų federacijai, kuri yra ne valstybinis, bet visuomeninis organas. Atitinkamai tiek pilotų rengimo lygis, tiek techninis paruošimas yra žemesnio lygio, negu ten kur ruošiami profesionalūs specialistai. Pilotai techniškai apsitarnauja patys, tačiau iš nežinojimo, dėmesio neatkreipimo į įvairius svarbius dalykus, įvyksta nelaimės“, – mano K.Povilionis.
Pritrūkstama profesionalumo
Pasirinkimą skraidyti ultra lengvaisiais lėktuvais specialistas laiko mėgėjišku, nes pilotai neturi pakankamai įgūdžių, o ir techninis pasirengimas nėra deramo lygio.
K.Povilionis prisimena, jog dėl panašių priežasčių nelaimė įvyko praėjusių metų birželį Klaipėdoje. Kilimo metu nukrito ultra lengvasis lėktuvas.
„Lėktuvo savininką mokė instruktorius, kuris neturėjo licencijos tokiam lėktuvo tipui, bet vis tiek treniravo pilotą. Šis neturėjo nei licencijos, nei patirties. Jis buvo mokinys“, – pasakoja K.Povilionis.
Tąkart oro sąlygos tikrai buvo netinkamas, o instruktorius neturėdamas įgūdžių tokio tipo lėktuvams į tai neatkreipė dėmesio.
„Pučiant stipriam vėjui, vis tiek bandyta skraidyti, tačiau vėjo gūsis lėktuvą apvertė. Šio tipo lėktuvo skrydžių vykdymo instrukcijoje apribojimai dėl vėjo yra itin griežti“, – teigia pašnekovas.
Lėktuvo pilotas pažeidė nuostatas. Vėjo stiprumas leistiną normą viršijo tris kartus.
