Anksčiau nėščiosios dėl galimos diskriminacijos kreipdavosi 1–2 kartus per metus, o 2009 m. jau gauti 7 nėščiųjų skundai dėl diskriminavimo darbe. Nemažai nėščiųjų taip pat kreipiasi konsultacijų į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą telefonu ar elektorniniu paštu, tačiau oficialių pareiškimų vėliau neparašo bijodamos prarasti darbo vietą ar neigiamos darbdavio reakcijos.
Skundų dėl lyties nuolat gaunama daugiau negu dėl kitų diskriminavimo rūšių.
Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė teigė: „Pastebėtina, jog sunkmečiu skaudžiausiai kenčia labiausiai pažeidžiamos žmonių grupės.“
Moterys sunkmečiu labiau patiria ne tik tiesioginę, bet galimai ir netiesioginę diskriminaciją dėl lyties: mažinant algas valstybes tarnautojams ir biudžetinių įstaigų darbuotojams, labiausiai kenčia moterys, nes čia jų absoliuti dauguma (valstybės tarnyboje 2008 m. II pusmetį dirbo 74 proc. moterų; valstybės sektoriuje 2007 metais dirbo apie 70 proc. moterų).
1998 m. gruodžio 1 d. buvo priimtas Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, kuris įsigaliojo 1999-ųjų kovo 1 d. 1999 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos Seimas įsteigė jam atskaitingą Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, kuri 2003 m. lapkričio 27 d. buvo pavadinta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. 2003 m. lapkričio 18 d. priimtas Lygių galimybių įstatymas, kuris įsigaliojo nuo 2005-ųjų sausio 1 d. 2008 m. liepos 5 d. įsigaliojo Lygių galimybių įstatymo pataisos, išplėtusios diskriminacijos sąrašą pagrindais dėl kalbos, kilmės, socialinės padėties.
