Iš Pakiršinio bendruomenės namų į ritualinių paslaugų automobilį įkelta maža balta dėžė – karstas su keturmečio berniuko palaikais.
Tylus skausmas apėmė visą palydą – nuo tų, kurie jį pažinojo, iki tų, kuriems svetimas skausmas tapo savu.
Įstatymas nesaugo nuo nusikaltimų. Jei saugotų, nebūtų nė vieno kalinio. Dabar jų daugybė.
Daugybė susirinkusiųjų palydėjo karstą į Baisogalos bažnyčią, kur buvo laikomos šventos mišios už praėjusį penktadienį mirusį keturmetį. Vėliau jis bus palaidotas Baisogalos kapinėse.
Išlydėti nužudyto mažylio susirinko minia žmonių – prie Baisogalos netgi susidarė automobilių spūstis.
Mišias laikė Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Jis kvietė visus žmones neteisti, o pažvelgti į pasaulį laidojamo vaiko akimis – kuris dabar iš naujo gimė danguje.
„Turime kiekvienas susirūpinti savo meilės karalyste. Įstatymas nesaugo nuo nusikaltimų. Jei saugotų, nebūtų nė vieno kalinio. Dabar jų daugybė.
Vienintelis kelias į laimę šeimoje – ateiti prie Jėzaus. Susimąstykime maldoje, ar Dievas patenkintas mano gyvenimu. Neteiskite ir nesmerkite žmonių, kurie taip padarė, nes šie žmonės neregėjo Dievo ir Kristaus.
Šiandien atsigręžkime į pasaulį šio vaiko akimis, juk švenčiame jo gimimo dieną dangaus tėvynėje“, – kalbėjo susirinkusiems į mišias vyskupas.
Iš bažnyčios procesija pajudėjo į Baisogalos kapinaites, kur mažam karstui jau buvo paruošta duobė. Giesmės kvietė neverti prie kapo, nes čia jo nebėra. Jis jau savo amžinuosiuose namuose.
Artimųjų raudose raižė susirinkusiųjų širdis lyg aštriausi ašmenys – jokios maldos ir giesmės nenumaldo minties, jog tas mažas žmogus turėjo gyventi, o šių laidotuvių neturėjo nutikti. O laikas tik primena – ir tai kažkada praeis.
Mirtis pakeitė daugiau nei gyvenimas
Iš pradžių buvo pyktis. Jis sprogo, pražudė ketverių metų berniuką ir pasklido, pasisėjo, staigiai sukerojo.
Kai kurie iki šiol mano, kad didelis pyktis viską sutvarkys. Tarnybos saugos vaikus, elgsis teisingai. Mamos bus motiniškos, o patėviai tėviški.
Kai kurie tikėjosi, kad pyktis pagimdys meilę, bet jis sužydėjo baime – kaip ir visada.
Žmonės šermenyse pradėjo spiestis į būrius, pusbalsiu aptarinėti keturmečio kančias.
Prisiminė patys ne kartą gavę pylos nuo griežto tėvo. Prisiminė patys ne kartą baudę savo vaikus rykšte.
Tuomet to reikėjo. Bent jau taip save ramino. Tačiau nebuvo ramybės – tik gėda ir kaltė, kad diržas, niuksai ir rykštė rado mintyse pateisinimą. Tas jausmas vertė gedėti ir ieškoti kaltojo dėl gedulo, savu tapusio svetimo skausmo.
O tuomet ant šaligatvio plytelių mirgančių žvakių šviesoje pamažu įsižiebė ramybė, išlaisvindama baimės, gėdos ir kaltės suvaržytą krūtinę.
Širdyje atsirado vietos keturmečiui atpirkėjui, kuris savo mirtimi mus pakeitė labiau, nei kai kurie savo gyvenimu.
Širdyje atsirado vietos keturmečiui atpirkėjui, kuris savo mirtimi mus pakeitė labiau, nei kai kurie savo gyvenimu.
Žmogus išsitiesė, atsisuko į savo artimą, vaiką – atsiprašė ir apkabino.
Mirė po stipraus sumušimo
Apie Kėdainiuose stipriai sumuštą vaiką informacija žiniasklaidoje pasirodė praėjusį ketvirtadienį.
Itin stipriai sužalotas vaikas ligoninėje mirė penktadienio rytą.
Nusikaltimu įtariama vaiko motina teismo sprendimu sulaikyta 7 dienoms, patėvis – 3 mėnesiams.
Per tyrimą įtariamieji aiškino, kad smurtas šeimoje kilo dėl to, kad mažametis nemokėjo ištarti skaičių pavadinimų.
