Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2012 08 09

Daugiabučių namų administratoriai: gyventojai mums nepadeda mažinti šilumos suvartojimo

Nors už lango – vis dar šilti, vasariški orai, jau pradedama galvoti apie pasiruošimą naujajam šildymo sezonui. Praeita žiema daugeliui vilniečių pateikė nemalonių staigmenų, kadangi sąskaitos už šilumos energiją buvo itin didelės. Tačiau Vilniaus savivaldybėje susirinkę 200 daugiabučių namų, kuriuose praeitą sezoną buvo suvartojama daugiausia šilumos energijos, administratoriai skundėsi – gyventojai patys nenori padėti nei jiems, nei sau.
Antroji Vilniaus termofikacinė elektrinė
Pasiruošimas šildymo sezonui prasidėjo. / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Šildymo sezonas paprastai prasideda tik spalį, tačiau pasiruošimas jam jau vyksta. Vilniaus savivaldybė yra įpareigojusi tų 200 daugiabučių namų, kuriuose praeitą sezoną suvartota daugiausia šilumos, administratorius išsiaiškinti priežastis, lėmusias tokias dideles sąskaitas tų namų gyventojams. Taip pat turi būti paruoštas planas, kaip sumažinti išlaidas šildymui naujajame sezone.

Gyventojai – abejingi

Jiems galėtume nebent siūlyti perstatyti tą namuką, nes ten kiauri stogai, sienos. Keli butai nėra pajėgūs susimokėti už naują šilumos mazgą ar naujas trasas, – sakė A.Dapkūnienė.

Tačiau administratoriai vieningai tvirtino – neretai nutinka taip, kad patys gyventojai jiems pagelbėti nelinkę. Ne visada darbininkams lengva patekti į rūsius, sandėliukus, kur įrengti šilumos punktai. Ypač jeigu namas yra bendrabutinio tipo arba jame gyvena daug nuomininkų.

Anot „Naujamiesčio būsto“ direktorės Aurelijos Dapkūnienės, jų bendrovė administruoja apie 800 namų sostinės centre ir senamiestyje. Į juodąjį itin daug šilumos suvartojančių daugiabučių sąrašą pateko nemažai šių rajonų namų, tačiau tai, A.Dapkūnienės teigimu, nesunkiai paaiškinama: daugiausiai tai yra vienbučiai ar dvibučiai seni mediniai namai.

„Yra keletas namų, kuriems tikrai galėsime pasiūlyti konkrečias priemones – pakeisti laiptinėse langus, statyti balansinius ventilius. Kiek gyventojai nuspręs investuoti, viską padarysime. Tačiau daugiausia tame sąraše yra vienbučių ir dvibučių medinukų, kurie yra sujungti lauko trasomis, vienas šilumos mazgas įrengtas keliems namams. Jiems galėtume nebent siūlyti perstatyti tą namuką, nes ten kiauri stogai, sienos. Keli butai nėra pajėgūs susimokėti už naują šilumos mazgą ar naujas trasas“, – problemas dėstė A.Dapkūnienė.

Apie renovaciją pagalvotų

Paklausta, ar administruojanti bendrovė imtųsi pati skolintis pinigų ir įrengti šilumos mazgus, už kuriuos vėliau gyventojai susimokės per kelerius metus, A.Dapkūnienė neskubėjo atsakyti. Esą apie tai reikėtų pamąstyti, suskaičiuoti galimas išlaidas.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Romas Adomavičius
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Romas Adomavičius

Taip pat „Naujamiesčio būsto“ vadovė atsakė ir į Vilniaus vicemero Romo Adomavičiaus klausimą, ar daugiabučius administruojančios bendrovės sutiktų imtis namų renovacijos. Tokia tvarka kol kas nepatvirtinta, tačiau neatmetama, kad daugiabučių administratoriams bus siūloma daugiabučius renovuoti, o gyventojai jiems už tai privalės susimokėti per 5–10 metų.

Tačiau kol kas pagrindinis dėmesys telkiamas į šį šildymo sezoną. „Senamiesčio ūkio“ darbų vadovas Tomas Kiškūnas taip pat pastebėjo, kad net patekti į šilumos punktus nėra lengva. Vieni gyventojai tvirtina neturintys raktų, kitų iš viso neįmanoma surasti.

Administratoriai taip pat pastebi, kad kai kurios priemonės, kurios gyventojams atrodo kaip tinkamas būdas taupyti, nepasiteisina. Tarkim, kai kurie namai, kurie pirma prašė išjungti šildymą laiptinėse, vėliau savo sprendimą pakeitė, kadangi koridoriuose būdavo taip šalta, jog gyventojai negalėdavo atidaryti buto durų.

Kaltos net katės

„Naujininkų ūkio“ direktorius Sigitas Čirba pirmiausia akcentavo, kad administratoriai privalo labai sąžiningai paruošti namus šildymo sezonui. Tačiau esą sąnaudas didina net ir toks atrodytų nesusijęs dalykas, kaip gyventojų laikomos katės, kurios lankosi rūsiuose ir ten drasko vamzdžius saugančią izoliacinę medžiagą. Ją tenka nuolat keisti, o už tai priversti susimokėti patys gyventojai „Gyventojai patys sau yra priešai“, – piktinosi S.Čirba.

Gyventojai patys sau yra priešai, – piktinosi S.Čirba.

Anot S.Čirbos, renovacijos procesą labiausiai stabdo kompensacijos už šildymą – esą jas gaunantys nenori jokių pokyčių, nes bet kokiu atveju nemoka už šilumos energiją. Tačiau tam paprieštaravo vicemeras, nes mažas pajamas gaunantiems žmonėms kompensuojamos ne tik šildymo, bet ir renovacijos išlaidos. Paprasčiausiai dalis žmonių, ypač vyresnio amžiaus, to net nežino.

Grįždamas prie daugiausia šilumos suvartojančių namų, R.Adomavičiaus teigė, kad būtina turėti veiksmų planą kiekvienam iš šitų 200 namų, kaip gerinti situaciją. Šiuos planus administratoriai privalo suderinti su namų gyventojais, o per šildymo sezoną bus stebima, ar tas planas padėjo pasiekti norimų rezultatų. „Rugsėjo mėnesį jus kvies miesto tarybos komitetai pasiaiškinti, tad būkite pasiruošę atsakyti į visus klausimus. Rezultatą turime pasiekti, kad šį šildymo sezoną gyventojams nereikėtų išleisti paskutinių pinigų, norint sumokėti už šilumą“, – sakė vicemeras.

Vilniaus miesto savivaldybė nuo rugpjūčio pradžios pradėjo raginti ruoštis 2012–2013 metų šildymo sezonui. Vaikų ugdymo, mokymo, gydymo įstaigų centrinio šildymo sistemos ir katilinės turi būti parengtos iki rugsėjo 20 dienos. Visų pastatų šilumos ūkio parengimą šildymo sezonui numatoma užbaigti iki spalio 1 dienos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos