„Nepaisant didėjančio paslaugų poreikio, šiemet Kauno miesto savivaldybė finansavimo šioms neįgaliesiems skirtoms paslaugoms nesuteikė, todėl paslaugos organizatoriai priversti Kaune stabdyti veiklą. Kituose Lietuvos miestuose „Socialinis taksi“ ir toliau teiks paslaugas, paslaugų teikimas plėsis ir į kitus miestus“, – tokią žinią pranešė paslaugos teikėjai – VšĮ „Nacionalinis socialinės integracijos institutas“.
„Socialinis taksi“, kaip tikina šią paslaugą teikiantieji, nėra vien negalią turinčių žmonių vežimas – tai ir pagalba išeinant iš namų, daiktų nunešimas, įsodinimas, palyda ir viskas, kas garantuoja asmens, turinčio negalią, savarankiškumą ir nepriklausomybę. Ši paslauga užtikrina efektyvų judėjimo negalią turinčių žmonių kelionių organizavimą į ekonominio ir socialinio užimtumo vietas – darbą, įvairias organizacijas, ligoninę, universitetą, kiną, teatrą, parduotuvę, susitikimus. Didelis dėmesys skiriamas paslaugos kokybei, automobilio vairuotojai–asistentai apmokyti būtinosios pagalbos, bendravimo įgūdžių.
Programos „Socialinis taksi“ atstovai apgailestauja dėl Kaune susiklosčiusios situacijos, kuri visų pirma smogs patiems pažeidžiamiausiems visuomenės nariams. Jau dabar įstaigos darbuotojų telefonai įkaitę nuo kauniečių skambučių, o pašto dėžutės užpildytos į neviltį puolusių klientų prašymais.
„Labai atsiprašome mylimų klientų ir nuostabių darbuotojų, su kuriais šiemet teks atsisveikinti, – teigia „Nacionalinio socialinės integracijos instituto“ programos „Socialinis taksi“ vadovė Solveiga Ratkevičiūtė. – Gaila, jog sparčiai augant tokių paslaugų poreikiui, savivaldybės požiūris regresuoja ir keičiasi jos prioritetai“.
Liūdniausia, jog mūsų teikiamų paslaugų poreikis kasmet sparčiai auga.
Ne pirmą kartą lieka „ant ledo“
Tai, pasak „Nacionalinio socialinės integracijos instituto“, jau ne pirmas kartas, kai pavėžėjimo paslaugas pažeidžiamiausioms grupėms teikianti institucija paliekama ant ledo. 2019 metais šalia nuolatinių „Socialinio taksi“ paslaugų Kaune, niekam nesutikus prisiimti atsakomybės, „Socialinis taksi“ pradėjo teikti ir papildomas vaikų vežimo bei palydėjimo į ugdymo centrus paslaugas.
„Patyrėme didžiulį piniginį nuostolį, o štai 2020 metais pagrindinė „Socialinis taksi“ programa Kaune absoliučiai liko be finansavimo. Liūdniausia, jog mūsų teikiamų paslaugų poreikis kasmet sparčiai auga“, – pridūrė S.Ratkevičiūtė.
„Nacionalinio socialinės integracijos instituto“ direktorė Monika Juknienė 15min patikslino, kad Kaune ši paslauga buvo teikiama nuo 2015 metų. Anksčiau problemų dėl finansavimo nebuvo kilę.
„Kaune turime 403 registruotus klientus. Didmiesčiuose prioritetas teikiamas tiems, kurie juda neįgaliojo vežimėlio pagalba. Tačiau padedame ir tiems, kurie vaikšto, bet tai daro sunkiai. Palydėjimo socialinė paslauga kai kuriems negalią turintiems žmonės yra itin svarbi. Dėl veiklos sustabdymo turėjome atleisti 6 puikius darbuotojus“, – situaciją nubrėžė M.Juknienė.
Paklausta apie „socialinio taksi“ paslaugos kainą, ji patikino, kad iki 5 km atstumo kelionė klientui atsieidavo 1,5 euro. Tiesa, tokia, rodos, trumpa pavėžėjimo paslauga, užtrukdavo visą valandą. Negalią turinčiam žmogui pirmiausiai specialios įrangos pagalba buvo padedama išeiti iš namų (sovietinių daugiabučių laiptinės nėra pritaikytos judantiems vežimėlyje). Vėliau asmuo buvo palydimas iki pat vietos, kurioje jam reikėjo atsirasti. Šią paslaugą siekta teikti 24 valandas per parą.
5-10 km kelionė klientui atsieidavo 2 eurus, 10-15 km – 2,5 euro. Už kiekvieną papildomą kilometrą tekdavo mokėti po papildomus 20 euro centų.
„Norėjome šios paslaugos įkainius prigretinti viešojo transporto įkainiams. Per metus „socialinio taksi“ paslauga atsieidavo apie 40 tūkst. eurų. Į tai įeidavo kelionių neįgaliesiems organizavimas, automobilio, kuris Kaune važiuodavo tik vienas, priežiūra, administracijos sistemos išlaikymas. Pats žmogus su negalia mokėdavo tik apie 10 proc. paslaugos įkainio. Iš viso jo kelionė mums atsieidavo maždaug 17 eurų“, – teigė pašnekovė.
Per mėnesį – 196 kelionės
Vienas automobilis Kaune per mėnesį įgyvendindavo apie 196 keliones – po 7 keliones per dieną. Žinant tai, kad vieno neįgaliojo nuvežimas trukdavo apie valandą, automobilis ir jo vairuotojas dirbdavo be pertraukų ir nuolat. Kas gi atsitiko, kad šiemet finansavimo ši paslauga negavo?
„Mes patys nesuprantame iki galo, kodėl taip įvyko. Ar miestui iš tikrųjų ši paslauga nereikalinga? Prašėme savivaldybės skirti 62 tūkst. eurų. Žadėjome plėtrą. Antrą automobilį planavome pirkti Kaunui. Turime daug investuoti, kad įranga, automobilis būtų pritaikyti. Kaštai neįgaliųjų kelionės didesni, tai juk suprantama. Tačiau norime padėti žmonėms judėti, būti mobilesniems. Jie trokšta savarankiškumo, trokšta nebūti priklausomi nuo savo artimųjų darbo grafikų“, – kalbėjo M.Juknienė.
Ji svarsto, kad galbūt koją pakišo tos papildomos paslaugos, apie kurią užsiminė S.Ratkevičiūtė, – neįgaliųjų vaikų vežimo į dienos centrus – teikimas Kaune. „Nacionalinis socialinės integracijos centras“ tik gelbėjo savivaldybę iš keblios padėties, kai niekas nenorėjo teikti šios paslaugos, tačiau viskas užsibaigė 20 tūkst. eurų nuostoliu.
„Paslaugos įkainis buvo labai mažas – 3,5 euro už kelionę. O vaikų, kuriuos reikia nuvežti – labai daug. Vežioti reikėjo į skirtingus tris dienos centrus. Štai koks autistas vaikas juk negali praleisti autobusiuke valandą. Negali būti jokių nukrypimų. Kaštai šios specifinės paslaugos išsipūtė. Negalėjome to įvertinti, savivaldybė, manau, taip pat neįvertino. Apmaudu, nes tokia paslauga reikalinga. Ji augina vaikų savarankiškumą. Mažieji net patys apsirengdavo ir laukdavo, ko nebūdavo anksčiau. Tad praėjusių metų pabaigoje turėjome diskusiją apie tai, kad negalime investuoti į teikiamų paslaugų kokybę, nes patyrėme nuostolį“, – paaiškino pašnekovė.
Per metus „socialinio taksi“ paslauga atsieidavo apie 40 tūkst. eurų.
Pasak jos, pats programos, pagal kurią projektams skiriamas finansavimas, dizainas yra neteisingas specifinėms paslaugoms. Jis parankesnis labiau kompleksines paslaugas teikiantiesiems. M.Juknienė patikino, kad veiklos Kaune sustabdymas nereiškia, kad paslaugą norima visiškai nutraukti. Tiesiog šiuo metu jai vykdyti nėra skirta finansavimo.
„Turime mylimus klientus. Kai kurie nežino dabar, kaip važiuos toliau į darbą. Mes linkę ieškoti kitų partnerių, kurie galėtų finansuoti šią paslaugą, norime įtraukti verslą.
Ar Kaune neįgaliesiems yra kitų alternatyvų? Dienos centrai teikia tokią paslaugą. Tačiau jie veikia nuo 8 iki 16 valandos. Ir teikiama ta paslauga tik centrų klientams. Kitos alternatyvos – taksi ir pavežėjai. Bet jų automobiliai nepritaikyti neįgaliesiems, vairuotojai nemoka jų aptarnauti. Niekas nepalydės. O ir paslaugos kaina... Juk kelionė trunka, kaip minėjau, valandą. Nereikia užmiršti, kad žmonės su negalia dažniausiai valdo mažesnes pajamas“, – tai, kad alternatyvos nėra, paaiškino „Nacionalinio socialinės integracijos instituto“ direktorė.
8 miestuose – 3050 klientų
2019 metais „Socialinio taksi“ paslaugomis džiaugėsi 8 Lietuvos miestai ir 3050 klientų – žmonių, turinčių negalią. Augančiam klientų skaičiui ir jų poreikiams patenkinti, „Socialinis taksi“ įsigijo 3 naujus automobilius, pritaikytus asmenų su negalia transportui. 2020 metais savo paslaugas „Socialinio taksi“ ir toliau teiks Vilniaus mieste ir rajone, Klaipėdos mieste ir rajone, Panevėžyje, Zarasuose bei Visagine. Jau visai netrukus startuos Ukmergėje ir Utenoje. Derybos vyksta ir dėl šios paslaugos teikimo Šiauliuose.
Paklausta, ar kituose miestuose kilo abejonių dėl finansavimo, M.Juknienė atsakė, kad problemų kilo tik Kaune.
Štai Vilniuje „socialinio taksi“ paslauga atliekama dviem automobiliais. Antrąjį pavyko įsigyti tuomet, kai 2018 metų pabaigoje Vilniaus savivaldybė iš sutaupytų lėšų skyrė papildomą paramą.
Centras turi ambiciją sukurti tarpmiestinį paslaugų tinklą. Dėl to kalbama su kiekvienu klientu individualiai, klausiama, kiek jis galėtų mokėti už nuvežimą iš vieno miesto į kitą.
„Gali būti tokia schema. Kad „socialinis taksi“ nuveža neįgalųjį iki Vilniaus geležinkelio stoties, įlaipina į traukinį, o Klaipėdos traukinių stotyje jau pasitinka kitas mūsų pavežėjas. Norime kuo labiau įtinklinti savo paslaugas“, – teigė M.Juknienė.
Savivaldybė: paslauga bus teikiama
15min paklausė Kauno miesto savivaldybės, kodėl nutiko taip, kad šiemet „socialiniam taksi“ nebuvo skirta finansavimo. Atsakydama Kauno savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vyriausioji specialistė, atliekanti skyriaus vedėjo funkcijas, Guoda Vaičekauskaitė patikino, kad pavėžėjimo paslaugai pinigų skirta ir ji bus toliau teikiama.
„2019 metais VšĮ „Nacionalinis socialinės integracijos institutas“ (NSII) pavėžėjimo paslaugas Kauno miesto gyventojams teikė įgyvendindamas Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų programą. Tačiau vertinant 2020 metų projektų paraiškas, NSII pagal surinktus balus liko rezervinių projektų sąraše. Tačiau yra kitos įstaigos, kurios teikia analogiškas paslaugas ir kurioms skirtas finansavimas“, – paaiškino ji.
Transporto paslaugas su lydinčiu asmeniu, pasak savivaldybės atstovės, teikia nevyriausybinės organizacijos, kurios šių paslaugų teikimo organizavimui gauna finansavimą per Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems 2020 m. bendruomenėje projektų finansuojamą programą. Tarp jų – VšĮ „Alavesta“, Kauno neįgaliųjų draugija, UAB Sidabrilis, Lietuvos samariečių bendrijos Kauno skyrius, Maltos ordino pagalbos tarnyba.
„Dalis šių įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų turi transporto priemones, tinkamas vežti ir sunkią negalią turinčius žmones kartu su jį lydinčiu asmeniu. Tai VšĮ „Alavesta“, UAB „Sidabrilis“ ir Lietuvos samariečių bendrijos Kauno skyrius. Taip pat tokią paslaugą teikia viena iš savivaldybės biudžetinių įstaigų – Kauno miesto socialinių paslaugų centras“, – teigė G.Vaičekauskaitė.
Anot jos, socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų programa įgyvendinama jau daugiau kaip 12 metų. Siekiant skaidrumo, projektų vertinimui yra sudaroma vertinimo komisija (ją sudaro specialistai iš paslaugas, pagalbą teikiančių įstaigų, aukštųjų mokyklų ir pan.), taip pat posėdžiuose privalomai dalyvauja ir neįgaliuosius atstovaujantys stebėtojai. Kiekvieną projektą vertina du vertintojai.
„2020 m. buvo nustatyti 4 prioritetai, už kurių atitiktį įstaigos gavo papildomus balus. Iš viso 2020 m. šiai programai įgyvendinti buvo skirta 550,7 tūkst. Eur (valstybės biudžeto lėšos 458,9 tūkst. Eur, savivaldybės biudžeto – beveik 91,8 tūkst.). 2020 m. finansuojama 12 projektų, 8 liko rezerve. Gavus papildomų lėšų šiai programai, jos galės būti paskirstytos rezervinių projektų sąraše likusiems pareiškėjams“, – žadėjo Kauno savivaldybės atstovė.
Ji patikino, kad neįgalieji tikrai nebus palikti likimo valiai, juolab, kai matomas augantis tokių paslaugų poreikis.
„Šiuo metu organizuojamas papildomas pavėžėjimo paslaugos asmenims su negalia pirkimas. Ši paslauga vienareikšmiškai yra reikalinga ir naudinga, todėl ji bus tęsiama“, – žadėjo G.Vaičekauskaitė.
Papildyta 16 valandą. Po šio straipsnio publikacijos 15min pasiekė Lietuvos samariečių bendrijos Kauno skyriaus laiškas, kuriame teigiama, kad Kauno miesto savivaldybės pateikta informacija – klaidinga.
„2020 m. reabilitacijos paslaugoms finansavimo nei Lietuvos samariečių bendrijos Kauno skyrius, nei Kauno miesto neįgaliųjų draugija, nei UAB Sidabrilis negavo. Lietuvos samariečių bendrijos Kauno skyrius ir Kauno miesto neįgaliųjų draugija pateko į rezervinių projektų sąrašą“, – patikino bendrijos atstovai.
Savivaldybės puslapyje skelbiamoje informacijos šios trys organizacijos išties šiemet negavo finansavimo, o iš tų, kurios gavo, vienintelė, teikianti „socialiniam taksi“ prilygintas paslaugas, yra „Alavesta“. Šį netikslumą, paskelbtą atstovės lūpomis, antradienio popietę pripažino ir Kauno miesto savivaldybė.
Papildyta 17.41 valandą. Nuomonę šiuo klausimu išsakė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjos viešiesiems ryšiams Eglės Samoškaitės, "socialinis taksi" yra privati iniciatyva, kuri finansuojama iš rėmėjų lėšų ir pačių klientų už pavėžėjimą sumokamų pinigų, tad belieka tik apgailestauti, kad Kauno miesto savivaldybė nutarė neremti iniciatyvos, nors yra atsakinga už praktinį neįgaliųjų integracijos įgyvendinimą.
Ministerija apgailestauja, kad Kauno miesto savivaldybė nutarė neremti iniciatyvos.
"Kita vertus, visos savivaldybės per socialinių paslaugų centrus teikia pavėžėjimo paslaugas judėjimo negalią turintiems žmonėms. Kaune dėl to reikia kreiptis į Kauno miesto socialinių paslaugų centrą (Partizanų g. 38 D) arba susisiekti su už tai atsakingu socialiniu darbuotoju (tel. 8 37 242506)", - informavo ministerijos atstovė.
Apskritai, anot jos, socialinių paslaugų teikimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, todėl skirtingose savivaldybėse gali susiformuoti šiek tiek skirtingi problemų sprendimo būdai. Ministerijos požiūriu, "socialinis taksi" savo esme yra labai patogi ir gana pigi susisiekimo priemonė negalią turintiems žmonėms, tačiau Kauno miesto viešasis transportas, kaip deklaruoja Kauno miesto savivaldybė, yra pilnai pritaikytas neįgaliųjų poreikiams, o kitais atvejais pavėžėjimą užtikrina Socialinių paslaugų centras – taip galima nuvykti pas gydytoją, pasiekti reabilitacijos ar socialinių paslaugų įstaigą, apsilankyti įvairiuose renginiuose ir panašiai. Ši paslauga yra nemokama.
Neįgaliųjų reikalų departamentas visas savivaldybes per 2016-2018 m. laikotarpį aprūpino specialiais naujais autobusiukais, kurie skirti judėjimo negalią turintiems žmonėms. Jie irgi skirti užtikrinti patogų negalią turinčių žmonių pavėžėjimą.
