Teisingumo ministerijos duomenimis, kovo 1 d. daugiausia narių turėjo Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – 17 086 narius, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – 14 171 narį, Darbo partija (DP) – 11 844 narius ir „Tvarka ir Teisingumas“ (TT) – 11 204.
Šios partijos, išskyrus konservatorius, labiausiai per 5 mėnesius ir „nukraujavo“ – LSDP neteko 591 nario, DP – 673 narių, TT – 839 narių. Palyginti, iš TS-LKD išėjo tik 62 nariai.
Kita vertus, labai nežymiai išaugo valdantieji LVŽS – per šį laikotarpį prie partijos prisijungė 20 žmonių.
Sausio gale vykusiame „valstiečių“ suvažiavime partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis kvietė partijos kolegas ir toliau nepriiminėti daug naujų narių į partiją, nes tokiu būdu partija esą netaps tvirtesnė, o net atvirkščiai – gali susilpnėti. Be to, jis paragino išstoti iš partijos tuos, kurie jaučia, kad partijoje jiems ne vieta.
Nuo socdemų atsiskyrę „socdarbiečiai“ taip pat išaugo – tapti partijos nariais panoro 139 žmonės.
Krizių bei skandalų aptalžytas Lietuvos respublikos liberalų sąjūdis (LRLS) per 5 mėnesius ir toliau byra – iš partijos išėjo 418 narių. Palyginti, per praėjusių metų kovo–spalio laikotarpį liberalus paliko 168 žmonės.
Kitos partijos patyrė mažesnių nuostolių. Pavyzdžiui, A.Zuoko vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) (LLS) neteko 81 nario. Naglio Puteikio Lietuvos centro partiją (LCP) paliko 9 nariai.
VRK duomenimis, iš politinių partijų savivaldos rinkimuose daugiausia mandatų laimėjo konservatoriai (16,03 proc.), socialdemokratai (13,26 proc.) ir „valstiečiai“ (11,14 proc.). Pagal pirmame rinkimų ture laimėjusių arba į antrą turą patekusių merų skaičių pirmauja LSDP – 27 kandidatai, TS-LKD – 23 ir LVŽS – 15.
Iš viso Lietuvoje yra 24 partijos, 2 likviduojamos, 3 – inicijuojamas likvidavimas.
