Paprastai didžiausias neplaninių sprogmenų neutralizavimo operacijų pikas yra balandžio–gegužės mėnesiai. Pastarųjų metų šio laikotarpio iškvietimų statistika gana panaši: 2020 metų balandžio mėnesį reaguodami į policijos pareigūnų pranešimus Inžinerijos bataliono išminuotojai įvykdė 192 operacijas, gegužės mėnesį – 144, 2019 metais atitinkamai 201 ir 127. Pagal iškvietimų skaičių statistiškai pirmauja didieji Lietuvos miestai, Suvalkija ir Mažoji Lietuva, o daugiausiai sprogmenų randama statybvietėse ir ūkininkų laukuose.
Sprogmenų neutralizavimo kuopos vado kpt. Kazimiro Bogdano teigimu, sprogmenų neutralizavimo operacijų skaičius pavasarį, lyginant su kitais metų laikais, išauga net keliolika kartų. „Dažnai jis pasiekia ir 20 operacijų per dieną. Turint omenyje, kad metinis dienos vidurkis yra trys operacijos, tai labai daug“, – sako jis.
Tai priklauso ne vien nuo suaktyvėjusios žmonių veiklos, ariamų ir kultivuojamų laukų, bet ir susiję su fizikos dėsniais: sprogmenis, kaip ir akmenis, iš žemės į paviršių iškelia išeinantis įšalas, tad net ir nuo seno giliai gulintys metams bėgant jie pamažu kyla į žemės paviršių. Ir klysta manantys, kad kelis dešimtmečius išgulėję ir nesprogę sprogmenys jau yra pasenę ir nepavojingi – priešingai: nuo ilgo buvimo žemėje paprastai jie būna surūdiję, saugikliai suirę, todėl net mažiausias stuktelėjimas gali sukelti sprogimą. Tad tokių radinių, įspėja išminuotojai, jokiu būdu nereiktų čiupinėti, tyrinėti ar ardyti, nes geriausiu atveju, galite likti be plaštakų, blogiausiu – atsidurti karste.
Tačiau, kaip pastebi Sprogmenų neutralizavimo kuopos vadas kpt. Kazimiras Bogdanas, atvejų, kai žmonės, radę sprogmenį ar į jį panašų daiktą, elgiasi neatsakingai, vis dar pasitaiko. Būna, kad apie radinį informuoja ne iš karto, o, pavyzdžiui, tik darbo dienos pabaigoje, bando pernešti jį į kitą vietą, kad netrukdytų suplanuotiems darbams, radinius kaupia ir tik vėliau kviečia išminuotojus, išmeta rastus sprogmenis į sąvartyną ar dar blogiau – į artimiausią vandens telkinį.
Nerimą sprogmenų neutralizavimo specialistams kelia ir vis labiau Lietuvoje populiarėjantis „lobių“ ieškojimas vardan pramogos – kasinėjimas su metalo detektoriais. Šio pomėgio entuziastus vienijančiose socialinių tinklų grupėse neretai ieškotojai dalijasi įvairių rastų sprogmenų bei jų dalių nuotraukomis, klausdami, ar radinys pavojingas, tačiau atsakingų tarnybų, deja, neinformuoja.
Anot Inžinerijos bataliono sprogmenų neutralizavimo specialistų, pagal statistiką net 98 proc. visų rastų nuo karų ar sovietinės okupacijos likusių sprogmenų bei šaudmenų savyje vis dar turi sprogstamųjų medžiagų ir yra pavojingi, o toks neatsakingas žmonių elgesys kyla dėl nežinojimo kur kreiptis ar baimės suklysti ir iškviesti išminuotojus „be reikalo“.
Tokių iškvietimų, kai rastas daiktas yra tik panašus į sprogmenį, bet visiškai nepavojingas, Sprogmenų neutralizavimo kuopos vado kpt. Kazimiro Bogdano teigimu, tikrai pasitaiko – jie sudaro apie 5 proc. visos statistikos. Tačiau visais atvejais, net ir kilus abejonėms, apie radinį būtina pranešti. Juk atsarga gėdos nedaro, o nustatyti rasto daikto pavojingumo lygį, gali tik kompetentingas specialistas.
Taigi, kad pavasario džiaugsmo neaptemdytų nuo karų ar sovietinės okupacijos likęs, bet vis dar tiksintis pavojus, Inžinerijos bataliono išminuotojai prašo žmones būti sąmoningus, saugoti save bei kitus ir užkirsti kelią galimoms skaudžioms pasekmėms. O kpt. Kazimiras Bogdanas, savo ruožtu, dar kartą visiems primena ir primygtinai ragina: „Aptikus daiktą ir turint bent menkiausią įtarimą, kad tai galėtų būti sprogmuo, elgtis atsakingai ir pilietiškai: radinio jokiu būdu neliesti, skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 bei sulaukti atvykstant policijos. Iki atvykstant policijai įspėti aplinkinius apie galimą sprogmenį, pažymėti jo buvimo vietą aiškiai matomu ženklu ir atsitraukti.“