Bendrovės „Vilmorus“ atliktame tyrime 58,1 proc. apklaustųjų teigė esantys patenkinti pokyčiais, 28,4 proc. nurodė esantys nepatenkinti, o 13,5 proc. neturėjo nuomonės.
Apklausa atskleidė, kad labiau patenkinti yra aukštesnio išsimokslinimo, didesnes pajamas gaunantys žmonės.
Vasario 7 – 13 dienomis buvo apklausta tūkstantis pilnamečių Lietuvos gyventojų.
„Laimintys“ ir „pralošiantys“
Lietuvos ekonomika nuo dvidešimtojo amžiaus paskutinio dešimtmečio vidurio tolygiai auga.
Europos Komisijos duomenimis, 1995 metais nacionalinės pajamos vienam gyventojui tesudarė 30 proc. Vakarų Europos šalių vidurkio, šiandien šis rodiklis siekia 72 proc. vidurkio.
Visgi, nepaisant spartaus ūkio augimo ir NATO saugumo garantijų, visuomenėje lieka rimtų socialinių problemų – Lietuvai būdinga didelė pajamų nelygybė ir skurdas, aukštas emigracijos ir savižudybių lygis.
Kai kurie sociologai sako, kad nusivylusios visuomenės dalies nuotaikas lemia valdžios nesugebėjimas išspręsti socialinės atskirties problemų.
„Pensininkai, darbininkai, žemesnio išsimokslinimo, mažesnių pajamų gyventojai ženkliai rečiau yra patenkinti įvykusiais pokyčiais nei jaunesni, specialistai, didesnių pajamų gyventojai. Santykinai didelės socialinės atskirties ir socialinės nelygybės padalintoje Lietuvos visuomenėje matome aiškiai nubrėžtą demarkacijos liniją tarp „laiminčių“ ir „pralošiančių“, – BNS sakė sociologė Rūta Žiliukaitė.
Pozityvesnį požiūrį taip pat statistiškai dažniau išsakė jaunesni žmonės – pasak R. Žiliukaitės, jaunų žmonių lūkesčiai yra labiau orientuoti į ateitį, o ne praeitį, o ir patirtis jų yra trumpesnė, kartu mažiau patirta nusivylimų.
Praeities traumos
Kai kurie ekspertai mano, kad dalis visuomenės jaučiasi prislėgta dėl iki galo nesuvoktos okupantų sukeltos kolektyvinės traumos, kuri persiduoda ateities kartoms.
„Galbūt Lietuva serga, ir ligos pavadinimas – visai ne koronavirusas? Depresijos priežasčių galima ieškoti sudėtingoje mūsų krašto istorijoje“, – sakė ambasadorius Laimonas Talat-Kelpša.
Jo iniciatyva Vilniuje praeitą savaitę vyko diplomatų ir psichinės sveikatos atstovų konferencija apie tai, kaip skirtingos tautos gali įveikti traumas per jų atpažinimą ir pasekmių pripažinimą.
L.Talat-Kelpšos teigimu, lietuviai jau gana neblogai žino, kaip okupuotoje Lietuvoje veikė sovietų režimas, vis labiau imama pripažinti vietinių talkininkų ir visos to meto visuomenės atsakomybė už Holokaustą.
Pasak jo, eilėje laukia vėlyvojo sovietmečio aktyvistų ir kolaborantų vaidmuo bei atsakomybė, dėl kurios visuomenė dar nėra aiškiai apsisprendusi.
Kai kurie psichologai sako, kad tinkamai įvertinus aukas ir budelius, būtina kalbėti ir apie okupacijos meto tyliąją visuomenę, kuri matė žiaurumus, bet iki šiol slėpė savo skausmą.
Psichologijos profesorės Danutės Gailienės teigimu, tyrimai rodo, jog sovietinės okupacijos metais prisitaikiusi visuomenės dalis turi didelių problemų.
„Turime naują iššūkį. Kai kurie tyrimai rodo, kad prie sistemos prisitaikę asmenys kenčia net labiau, patiria dar labiau komplikuotą gyvenimo totalitariniame režime poveikį“, – kalbėjo ji.
„Dar negalime pasakyti, kad esame sveika ir brandi visuomenė, bet einame tuo keliu“, – sakė profesorė.
Vytauto Didžiojo universiteto Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centro vadovas olandas Robertas van Vorenas sako, kad tiek visuomenė, tiek individas praeities traumą gali įveikti tik teisingai supratus įvykius ir savo vaidmenį juose.
„Kartais visuomenė yra sudaryta iš aukų ir jų nusikaltėlių, kuriems teks gyventi vieniems šalia kitų. Kartais visuomenę sudaro žmonės, kurie pripažįsta savo vaidmenį, ir tie, kurie jį įnirtingai neigia“, – teigė R. van Vorenas.
„Vienintelis būdas įveikti tokius skirtumus yra teisinga, nepolitiška ir nuodugni to, kas įvyko, analizė, tam tikras visuomenės katarsis nepaliekant jokių paslapčių, nes anksčiau ar vėliau jos bus atskleistos ir gali padaryti daugiau žalos. Tik šiuo būdu valstybė gali pradėti eiti išgijimo keliu“, – pridūrė jis.
----------
Tikslūs tyrimo rezultatai:
Klausimas: „Ar jūs patenkintas, ar nepatenkintas tuo, kaip gyvenimas Lietuvoje pasikeitė per pastaruosius 30 metų?“
Atsakymai: patenkintas 21,7 proc.; greičiau patenkintas 36,4 proc.; greičiau nepatenkintas 16,3 proc.; nepatenkintas 12,1 proc.; sunku pasakyti 13,5 proc.
Apklausa: 1000 respondentų, 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų (iš jų 460 vyrų ir 540 moterų), interviu respondento namuose 24 miestuose ir 41 kaime.
