Kaip BNS teigė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado pavaduotojas Vidas Mačaitis, visi pasienio pareigūnai turi priskirtus pistoletus ir automatinius šautuvus, tačiau NATO standartus atitinkantys automatiniai ginklai sudaro mažąją jų dalį.
Jis teigė negalintis pasakyti tikslių skaičių, nes šie duomenys yra „neskelbiami ir sudaro valstybės bei tarnybos paslaptį“.
„Iki metų pabaigos turėsime maždaug 50 proc. automatinių ginklų, atitinkančių NATO standartus“, – teigė V.Mačaitis.
VSAT taip pat nurodo, kad turimas šalmų ir liemenių kiekis nėra pakankamas.
„Tačiau čia reikėtų pabrėžti kelis svarbius faktorius. Kasdieninėje įprastoje VSAT veikloje pareigūnams nebuvo ir nėra poreikio dėvėti šalmų ar neperšaunamų liemenių. Visa ši ekipuotė tik mažintų pareigūnų mobilumą. (...) Minėta ekipuote pilnai aprūpinti yra tik VSAT Specialiosios paskirties skyriaus pareigūnai“, – rašoma atsakymuose BNS.
Profsąjungos skundai
Kaip BNS teigė Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) pirmininkės pavaduotojas Rimantas Liepa, šiuo metu pasieniečiai turi „tik kelis šimtus automatinių ginklų, atitinkančių NATO standartus“.
„Iš esmės dabar vienintelis apginklavimas – pistoletai, atitinkantys NATO standartus ir likučiai kalašnikovų, – teigė profsąjungos atstovas. – Ta problema jau antri metai tęsiasi.“
Vidaus reikalų ministerija (VRM) nurodo, kad ši problema yra žinoma, o „prieš metus suderintas sprendimas skirti papildomą finansavimą kariuomenei ginklų įsigijimui ir jų perdavimui VSAT“.
„Kariuomenė perduos NATO standartus atitinkančios ginkluotės už 3,5 mln. eurų. Šiuo metu vyksta viešasis pirkimas. Tiksli ginklų perdavimo data nėra žinoma, tikimasi, jog tai bus padaryta iki šių metų pabaigos“, – teigiama komentare BNS.
VSAT vadas Rustamas Liubajevas anksčiau buvo atskleidęs, kad už šią sumą pasieniečiai turėtų gauti apie 1,7 tūkst. automatinių ginklų.
Vis dėlto R.Liepos teigimu, VRM sprendimai – uždelsti.
„Su tendencija, kad dabar visa gamyba vėluoja, nėra aišku, kada bus tie ginklai ir šaudmenys pilnai pristatyti. Grėsmės yra šiandien, jos jau vakar buvo, bet apie tai niekas nekalba“, – sakė profsąjungos atstovas.
„Esame krašto apsaugos sudėty karo atveju. Koks mūsų pasirengimas, išskyrus moralinį, priesaiką? Ginkluotės neturime jokios, būkime atvirti. Tai, ką turime, yra ašaros“, – pridūrė jis.
Pokalbiai su opozicija
Savo susirūpinimu profsąjunga pasidalijo su opozicijoje esančiais Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariais.
„Jie pateikė, galima sakyti, skandalingą informaciją, kad mūsų pasieniečiai yra visiškai nepasirengę apginti mūsų valstybę. (...) VSAT pareigūnai yra gavę tik 200 automatinių ginklų, atitinkančių NATO standartus, ir visiškai be šovinių“, – praėjusią savaitę parlamente sakė „valstietis“ Dainius Gaižauskas.
Minėtą skaičių automatinių šautuvų pernai pasieniečiams pranešė perdavusi Lietuvos kariuomenė, tačiau VSAT pabrėžia, kad šiuo metu NATO standartus atitinkančių automatinių ginklų yra daugiau, tik jų skaičiaus nurodyti neleidžia teisės aktai.
Parlamentinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas žurnalistams teigė sutinkantis, kad greitas aprūpinimas modernia ginkluote yra „probleminis taškas“, nes „ginklų pramonė nespėja suktis“.
„Bet tai, ko nepadarėme per dešimtmetį, galų gale padarome, ir mūsų pasienis turės modernius ginklus. Aišku, norėtųsi greičiau“, – sakė valdančiųjų politikas.
Savo ruožtu Nacionalinio pareigūnų profesinio susivienijimo (NPPSS) vadovas Saulius Džiautas sukritikavo kolegų skundus opozicijai. Pasak jo, profesinės sąjungos „neturi kištis į nacionalinio saugumo reikalus ir skaičiuoti ginklų“.
„Man ir mūsų profesinei sąjungai tai yra nepriimtina. Yra Nacionalinio saugumo komitetas, į kurį gali profesinė sąjunga kreiptis, ne viešai, – kalbėjo S.Džiautas. – Pernelyg pavojingas žaidimas, kada žaidžiama nacionalinio saugumo klausimais.“
Moderniai amunicijai reikėtų 20 mln. eurų
Neminint konkrečių skaičių, VSAT nurodė arsenale turinti pistoletų „Glock“, „ČZ 75“, „Walther P99“, automatinių Kalašnikovo sistemos šautuvų, taip pat šturmo karabinų „Heckler & Koch G36“, pistoletų kulkosvaidžių „Heckler & Koch MP5“, lygiavamzdžių šautuvų „Benelli“ ir „Winchester“.
Be kita ko, tarnybos arsenale yra sunkiųjų kulkosvaidžių bei snaiperinių šautuvų.
Anksčiau VSAT vadas R.Liubajevas yra sakęs, kad modernizuoti pasienio pareigūnų amuniciją reikėtų apie 20 mln. eurų, tačiau tai apima ir ginklus, ir kitas priemones. Tą šią savaitę patvirtino ir jo pavaduotojas.
„Panašiai tokios sumos ir reikėtų. Galbūt jau galima būtų išminusuoti tuos 3,5 mln., kur automatiniams šautuvams skirti“, – tvirtino V.Mačaitis.
VRM savo ruožtu teigia, kad pasieniečių darbo sąlygos nuosekliai gerinamos: VSAT biudžetas yra gerokai išaugęs – nuo 74,8 mln. eurų 2019 metais iki 98 mln. eurų šiemet. Be to, vidurinės grandies pasienio pareigūnų vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ 2022 metais siekia 1376 eurus.
„A.Bilotaitė sudarė darbo grupę, kuri parengė vidaus reikalų statutinių pareigūnų karinio aprūpinimo standarto projektą. Atsižvelgiant į pasikeitusį grėsmių intensyvumą regione ir agresijos prieš Ukrainą pamokas, naujas standartas padės sudaryti prielaidas geriau pareigūnams patiems apsisaugoti ir apsaugoti gyventojus“, – teigia ministerija.
Lietuvos pasienyje iš viso tarnauja daugiau kaip 3 tūkst. pareigūnų.
