Nenurodyta ir tai, kad dokumentas buvo priimtas tik dėl vienos Vietnamo įmonės, o Lietuvoje maistiniai svirpliai jau nėra naujiena.
Teks rinktis, ką valgyti?
Šią žinią pastarosiomis dienomis paskelbė tinklalapis „Infa“, ja dalijosi daugelis „Facebook“ vartotojų.
Jie cituoja sausio 3-iąją priimtą EK reglamentą, kuriuo „leidžiama pateikti rinkai naminių svirplių Acheta domesticus miltelius, iš kurių pašalinta dalis riebalų, kaip naują maisto produktą“.
Kirmėlės ir vabzdžiai toli gražu nėra naujiena lėkštėse. Jie laikomi geru riebalų, baltymų ir tam tikrų svarbių vitaminų šaltiniu. Jungtinės Tautos skatina vartoti vabzdžius, atkreipdamos dėmesį į jų, kaip maisto šaltinio, naudą aplinkai. Be kita ko, vabzdžiai išskiria daug mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei naminiai gyvūnai.
„Gėrio akcija „pamaitink pigiai ir sveikai“ ar antrasis žmonijos nuodijimo etapas?“ – retoriškai paklausė viena „Facebook“ vartotoja, savaitgalį paskelbusi itin ilgą įrašą apie šį reglamentą.
Jos teigimu, tyrimai rodo, esą svirpliai yra kenksmingi sveikatai ir nesaugo nuo klimato kaitos: „Ne bet kokių baltymų reikia mūsų organizmui, o tų, ant kurių mes užaugome – kokybiškų!
Kažkas gal bandys postringauti, kad agro-kultūros pramonė yra žala klimatui ir apskritai planetai, kas, beje, vis tik nėra įrodyta, tad kokiu iš tikrųjų tikslu yra siekiama tokio žmonijos pasiaukojimo ir ėjimo į kompromisą su sveikata.“
Tekstuose išvardyta, kad svirplių miltelių būtų galima dėti į daugiagrūdę duoną ir bandeles, krekerius ir duonos lazdeles, javainių batonėlius, sausus mišinius kepiniams, sausainius, makaronus, padažus, perdirbtus bulvių produktus, ankštinių augalų ir daržovių patiekalus, picas, išrūgų miltelius, mėsos pakaitalus, sriubas ir sriubų koncentratus ar tirpiųjų sriubų miltelius, iš kukurūzų miltų pagamintus užkandžius, į alų panašius gėrimus, šokoladinius konditerijos gaminius, užkandžius, išskyrus traškučius, mėsos pusgaminius.
„Kaip matome, išvengti EK įvedamų „naujų maisto produktų”, perkamų parduotuvėse, jau nebegalime, – pažymėta tinklalapyje „Infa“ ir čia pat pasipiktinta dėl „prastūmimo priverstiniam vartojimui, kurio daugelis negalės atsisakyti“. – <…> Vienintelis būdas dar jaustis žmogumi, valgančiu tradicinį įprastą maistą be jokių „naujų priedų“, – pirkti maistą, o ne jo pusgaminius, atsisakant visokių įmantrių priedų, kuriuos laisvai galima gamintis patiems namų sąlygomis.
Kai kurių produktų teks tiesiog atsisakyti, pavyzdžiui, tirpiųjų sriubų ir koncentratų bei padažų. Pirmiausia, žinoma, tikrinti perkamo produkto sudėtį. Tikėtina, jog miltelių gamintojams nepavyks susitarti su visais absoliučiai maisto gamintojais, kad į jų produktus būtų pridėti šie priedai“.
Komentarų sulaukė ir produktų su svirplių milteliais žymėjimas (esą nežinia, kaip bus galima atskirti produktus su šia sudėtine dalimi). Iš pradžių esą norėta jų niekaip nežymėti, tačiau ekspertams atkreipus dėmesį, kad jie gali sukelti alerginę reakciją tiems, kurie yra alergiški vėžiagyviams, moliuskams bei erkutėms, žymėjimo prireiks, kaip dabar įspėjama, pavyzdžiui, dėl pieno, žemės riešutų, sojos ir kitų alergenų pėdsakų.
Kai kurie internautai aprašė ir miltelių gamybos procesą: „Neišdarinėti, su visais viduriais ir chitininiu kiauto turiniu svirpliai nešeriami 24 valandas, kad pratuštėtų žarnynas. Tada nužudomi šaldant. Po to plaunami, termiškai apdorojami, džiovinami, iš jų mechaniškai išspaudžiami riebalai. Galiausiai sumalami.“ Tiesa, panašiai jis apibūdintas ir reglamente.
Galiūnas: nenumirsite, bet yra geresnių dalykų
Po įrašais pasipylė svarstymai, kam prireikė tokio reglamento. Komentatoriai priminė, kad lietuviai niekada nemito vabalais ar kirminais, abejojo, ar svirplių auginimas sumažintų atmosferos užterštumą, svarstė, kad tikriausiai norima „geresnį“ maistą – pavyzdžiui, galvijų ar naminių paukščių mėsą – pasaugoti elitui, arba „naikinti žmoniiją“ taip pat, kaip COVID-19 valdymo priemonėmis, pavyzdžiui, kaukėmis ir skiepais.
Taip pat skaitykite: Sąmokslo teorijų kolekcija: COVID-19 sugalvota dėl 5G ryšio ir siekiant užvaldyti pasaulį
Daugelis komentarų priminė per pandemiją išpopuliarėjusią sąmokslo teoriją, esą tam tikra žmonių grupė siekia užvaldyti žmoniją – įvesti „naują pasaulio tvarką“.
„Mes norime valgyti normalią mėsą, – piktinosi vienas „Facebook“ vartotoja. – Mums nepatinka, kai centralizuotai diktuoja, ką mes galime valgyti.“ Kitas toje pačioje diskusijoje sarkastiškai pridūrė: „Va kodėl iš Azijos ateina visos ligos.“
Diskusija užvirė ir galiūno Žydrūno Savicko paskyroje „Facebook“, nes jis irgi išsakė nuomonę apie EK reglamentą, paragino atidžiau skaityti etiketes.
„Kaip bus vadinami žmonės kurie valgys sveiką ir normalų maistą ir nevalgys produktų su svirpliais ir kitais vabdžiais? Antivabaliai?“, – ironizavo žinomas sportininkas, buvęs Vilniaus miesto tarybos narys.
Taip pat skaitykite: Neįprasta pagalba klimatui pagimdė melagieną; ne, vaikams nereikės valgyti vabzdžių
Tiesa, po jo įrašais reiškėsi įvairesnių nuomonių žmonės, ne vien besipiktinantys teisės aktu. Pats Ž.Savickas, panašu, nėra vienareikšmiškai prieš svirplių miltelius maiste. „Nenumirsite. Čia labiau moralinis dalykas. Bet valgymui yra geresnių dalykų, nei vabzdžiai“, – vieną komentatorių, išsigandusį, kad miltelių „prisivalgysim to nežinodami“, ramino jis.
Į repliką, kad galima valgyti, ko norisi, Ž.Savickas atsakė, kad taip turėtų būti, „tačiau planas yra prisidengus „tvarumu“ ir „klimato kaita“ riboti gyvulininkystę bei keisti žmonių mitybą privalomai, kaip ir buvo su skiepais“.
„Prisidengus „tvarumu“ tradicinė gyvulininkystė bus apribota draudimais ir mokesčiais ir jūs savo mėgstamų inkstukų neįpirksite, tai teks pigius vabaliukus krimsti. Bėda – ne vabalai, o valdžios planai“, – su kitu komentatoriumi diskutavo galiūnas.
„Schwabas mums neliepė auginti svirplių“
Tokios reglamento interpretacijos yra klaidingos. Jis neįteisina naminių svirplių miltelių naudojimo maistui apskritai, juoba nenurodo, kad juos privaloma dėti bent į minėtus gaminius.
Dokumentas skirtas tik vienai trečiosios šalies įmonei – Vietname veikiančiai „Cricket One Co. Ltd“, kuri dar 2019 m. vasarą kreipėsi į EK leidimo tiekti į Europos Sąjungą naminių svirplių Acheta domesticus miltelius, iš kurių pašalinta dalis riebalų, kaip naują maisto produktą.
Ši įmonė vienintelė 5 metus galės tiekti būtent pagal minėtą technologiją pagamintus svirplių miltelius. Tačiau Europoje vabzdžiai, kaip maisto produktas, nėra naujiena, jie šiuo tikslu auginami ir Lietuvoje.
Marijampolės rajone jau trečius metus maistinius svirplius auginančios įmonės „Tastik“ vadovė Greta Budreikė pasipiktino klaidinančios informacijos banga, kuri esą niekais verčia milžiniškas pastangas, kad vartotojai pažintų svirplį ir išdrįstų jį valgyti. Ji spėliojo, ar to prireikė dėl artėjančių savivaldos rinkimų, mėsai skiriamo prioriteto, siekiant pritraukti investicijų.
„Tie, kas mus išgirsta, tikrai nuoširdžiai nustemba, jog valgyti svirplius yra skanu, – portalui 15min pasakojo pašnekovė. – O kur dar pridėtinė vertė – maistingumas, baltymų kiekis.“
Svirplių ferma veikia ir Kauno rajone, Ringauduose. „Tikime, kad svirpliai yra pasirinkimas ateičiai, tai – skanus ir sveikas maistas, kurio gamyba tausoja gamtą“, – sako ją įkūrę broliai verslininkai Donatas ir Marius Glušauskai.
Jų bendrovė „Acheta“, gyvuojanti nuo 2018-ųjų, gamina baltyminius traškučius, duoneles, įvairius užkandžius, net dešreles ir saldumynus. Du trečdaliai produkcijos iškeliauja užsienio rinkai, trečdalis lieka Lietuvoje.
D.Glušauskas 15min atviravo ne tik pastebėjęs internetą užplūdusius įrašus apie leidimą tiekti svirplių miltelius kaip maisto produktą – į bendrovės elektroninio pašto dėžutę ėmė plaukti laiškai su panašia kritika.
„80 proc. rašiusiųjų yra nepatenkinti nauja pasaulio tvarka, chemtreilais ir panašiais dalykais, – komentavo pašnekovas. – Mes auginame svirplius ne dėl to, kad Klausas Schwabas (Davoso ekonomikos forumo įkūrėjas, ne vienos sąmokslo teorijos herojus – red. past.) liepė. Tai yra alternatyva kai kuriems produktams, sveikas maistas. Kur patinka, visur dėk ir naudok.“
Pašnekovas pripažino, kad žmonės, kurie patiria alerginių reakcijų į baltymus, panašiai gali pasijusti ir suvalgę ką nors su svirplių milteliais. Bet tas pats nutiktų paskanavus ir, pavyzdžiui, krevečių ar krabų. Chitiną gali būti sunku virškinti, bet, valgant į kitą maistą įmaišytus svirplių miltelius, dienos normos esą neįmanoma viršyti.
D.Glušausko manymu, piktinantis dėl naujovės svarbus ir psichologinis barjeras – svirpliai nepanašūs nei į dailiai patiektą Kyjivo kotletą, nei į prekybos centre parduodamas salotas. Jis stebėjosi, kad žmonės, valgydami kepsnį, nemąsto, kaip mėsa atkeliavo iki lėkštės, tačiau gilinasi į svirplių auginimo ir apdorojimo procesą.
Taip pat skaitykite: Unikalų verslą Lietuvoje sukūrę broliai Glušauskai: „Tai – ateities maistas. Ar išdrįsite paragauti?“
Anot verslininko, niekur nenurodyta, kad svirplių miltelių privaloma dėti į visus maisto produktus. „Būtų galima pradėti biznį nuo nulio! – juokėsi jis. – Tai būtų gera žinia, žvelgiant iš mūsų perspektyvos. Bet taip nebus, neskamba logiškai. Nėra tikslo jų dėti ir slėpti, nes yra didelė savikaina, išaugtų kaina.“
„Produkcija iš svirplių savo maistingumu ir naudingomis medžiagomis gerokai lenkia gyvulinės kilmės maistą, – portalui 15min yra pasakojęs D.Glušauskas. – Jautiena yra didžiausias baltymų šaltinis iš mėsos, tačiau svirpliai jų turi du su puse karto daugiau.“
Svirpliai sulaukia didelio sportininkų, kuriems baltymų kiekis maiste yra itin aktualus kasdienės mitybos klausimas, susidomėjimo.
Ragina maitintis vabzdžiais
„Acheta“ įkūrėjų teigimu, svirpliai išties yra „draugiškesni“ klimatui. Lietuvoje šie vabzdžiai auginami 35 dienas – tiek laiko užtenka, kad iš jų jau būtų galima ruošti produkciją. „Palyginimui: mūsų svirplių auginimo patalpose galėtų tilpti tik 4-5 gyvuliai – karvės ar jaučiai – ir juos užauginti užtruktų apie metus.
Tuo laikotarpiu jie sunaudotų labai daug pašaro, išgertų daug vandens, paliktų gausybę atliekų ir t. t. Per tą patį laiką augindami svirplius mes galime „užauginti“ 30 kartų daugiau proteino, negu išgautume jo iš jautienos.“
Be to, svirplys suvartojamas visas – ruošiant produkciją, skirtingai negu apdorojant galvijų mėsą, nelieka išmetamų dalių: „Visas svirplys yra vienodai maistiškai vertingas, be to, šie vabzdžiai per augimo laiką po savęs palieka itin mažai atliekų, dažnu atveju jos tampa organine trąša. Taigi beveik niekas neiššvaistoma.“
Svirplius užtarė ir Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.
„Tai yra tikrai žymiai mažiau žemės, energijos, vandens, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų reikalaujantis apsirūpinimo baltymais būdas nei maitinimasis gyvulių mėsa, – savo paskyroje „Facebook“ pažymėjo jis. – Norint gauti tą patį baltymų kiekį kaip iš jautienos, svirplių auginimui reikia 15 kartų mažiau erdvės, 25 kartus mažiau maisto, o jų auginimui reikia 2 000 kartų mažiau vandens. Tuo pačiu svirpliai išmeta 60 kartų mažiau šiltnamio dujų ir gerokai mažiau teršia aplinką.“
Svirpliai, žiogai yra pripažinti tinkamais žmonių maistui (Šveicarija atitinkamą sprendimą priėmė dar 2017 m.). Juos galima valgyti džiovintus, šaldytus, sumaltus į miltelius.
Apie svirplių maistinę vertę galima paskaityti čia. Tiesa, kaip alergenai, jie dar ne iki galo ištirti. Teigiama, esą jie gali platinti parazitus. „Tai nebūtinai reiškia, kad valgyti vabzdžius yra pavojinga, – pažymėta tinklalapyje „HealtLine“. – Tai tiesiog rodo, kad, kaip bet koks gyvulinės kilmės maistas, vabzdžiai gali jus susargdinti“.
Davoso forumas iš tiesų klimato krizės akivaizdoje siūlo vabzdžius kaip alternatyvų maistą. Pernai šios organizacijos tinklalapyje buvo rašoma: „Iki 2050 m. pasaulyje gyvens 9,7 mlrd. žmonių. Tai reiškia, jog, nepaisant to, kad mūsų planetos paviršiuje liko tik 4 proc. dirbamos žemės, reikės išmaitinti dar 2 mlrd. žmonių“.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
