Antrasis rinkimų turas įvyks sekmadienį, gegužės 25 d. Išankstinis balsavimas vyksta nuo antradienio ryto.
Pirmasis prezidento rinkimų turas įvyko gegužės 12 d. Jame dalyvavo aštuoni kandidatai, daugiausia balsų surinko pareigas einantis prezidentas Gitanas Nausėda (43,95 proc.) ir premjerė Ingrida Šimonytė (20,05 proc.).
Gyrė tarnybas
Pirmuosius antrojo turo debatus kandidatai pradėjo nuo klausimo apie antradienio ryto aktualiją – Lenkijoje buvo sulaikyti aštuoni žmonės, įtariami sabotažo aktais ne tik šioje šalyje, bet ir Lietuvoje.
Apie sulaikymus pranešė Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.
„Tokie dalykai yra planuojami ir be jokios abejonės tie, kas planuoja, nori, kad diversijos pasisektų ir kaltieji nebūtų sulaikyti. Net ir kai sulaikiusi kaltuosius, bandome susekti sąsajas su tomis tarnybomis, apie kurias galvojame, tai nėra lengva. Norėčiau pabrėžti, kad turime informacijos, kad tokios diversijos gali kartotis“, – debatuose sakė prezidentas.
Premjerė I.Šimonytė pabrėžė, kad tarnybos dirbo kartu, tad sulaikymas ne Lietuvoje, o Lenkijoje visiškai nerodo mūsų tarnybų neveiklumo ar kokios nors konkurencijos tarp jų.
„Pareigūnai nusprendžia taktiką, kaip vykdoma operaciją. Kaip jau pastebėjote ir iš ankstesnių atvejų, tie sabotuotojai, vykdytojai paprastai neturi su Lietuva jokio ryšio nei per pilietybę, nei per kokį nors laikiną leidimą gyventi. Paprastai būna susiję su kitomis valstybėmis ir tai būna labai apgalvota taktika, ne pagauti, kad dabar kažką momentiškai daro, bet galbūt išeiti į platesnį tinklą, į organizatorius.
Užsakovus mes turbūt daugiau mažiau galime numanyti. Ir kuo daugiau žalos padaryti tiems, kurie tokius kėslus turi. Kur tą sulaikymą patogiau padaryti, kur pareigūnai taktikos prasme nusprendžia tai atlaikyti, ten ir padaro. Čia nėra jokios konkurencijos tarp valstybių policijų ar žvalgybų“, – tikino I.Šimonytė.
-
G.Nausėda ar I.Šimonytė: prasideda balsavimas antrame prezidento rinkimų ture
-
„Tokios diversijos gali kartotis“: Lenkijoje sulaikyti galimi „IKEA“ Vilniuje padegėjai
-
G.Nausėda ar I.Šimonytė: ką renkasi iš anksto balsuoti atėję žmonės?
-
„Skamba išties įspūdingai“: premjerė bendradarbiaus su tyrimą dėl COVID-19 vakcinų pradėjusia prokuratūra
Ji tikino, kad dirbama labai intensyviai, ryšiai tarp šalių tarnybų yra puikūs, tad esą visiškai nesvarbu, kurioje šalyje „uždedama ranka“ ant tų veikėjų.
Gynybos finansavimas
Paklausta apie Vyriausybės siūlymus gynybos finansavimo didinimui, kokie jie bus ir ar tie siūlymai nežlugs, kaip iš esmės nutiko su mokesčių sistemos reforma, I.Šimonytė paprieštaravo pacituotai prezidentei Daliai Grybauskaitei, kuri yra pasakiusi, kad gali nutikti, jog „problema nuskęs diskusijose“:
„Problema tikrai nenuskęs diskusijose, klausimas tik, kiek yra nuoširdaus noro problemą spręsti. Žinoma, kad mokesčių tema dėl tokio nenusisekusio diskurso, kad mokesčius Lietuvoje galima tik mažinti, o įstojus į ES atsirado didelis pareikalavimas viešosioms paslaugoms, viešųjų paslaugų kokybei. Kintant geopolitinei situacijai papildomi reikalavimai yra saugumo išlaidoms ir saugumo greitesniam stiprinimui.
Tai man atrodo, jeigu visi vienodai suprantame problemą, visi suprantame, todėl, kad kolegos, kai buvo pasirašomas nacionalinis susitarimas, labai mielai sutiko pasirašyti, kad susitarime būtų 3 proc. nuo BVP finansavimas, bet daug mažiau norėjo pasisakyti, o kokiu būdu tai užtikrinti tvariai.
Vis dėlto tie sprendimai, kurie būtų priimtini ne tik Tėvynės sąjungos frakcijoje, bet ir kitose, yra iškristalizuoti. Tai nesprendžia visų problemų, tačiau tokia realybė, kad papildomus sprendimus reikės priimti taip pat ir po rinkimų. Juolab, kad visuomenės bent dalies lūkestis yra, kad tas finansavimas gynybai būtų ir dar didesnis nei 3 proc.“, – kalbėjo premjerė.
Prezidentas G.Nausėda sako, kad diskusija dėl finansavimo gynybai „įgyja apčiuopiamesnes formas“.
„Matome, kad atrandame bendri vardikliai tarp partijų. Tai, pirmiausia, paminėčiau susitarimą dėl galimo pelno mokesčio tarifo padidinimo, procentas ar pusantro čia nėra esminis šiuo atveju dalykas. Taip pat kalbama apie galimą bankų solidarumo mokesčio pratęsimą, draudimo įmokų apmokestinimą.
Tai yra, man priimtini visi mokesčiai, kurie neatsilieps, pirmiausia, paprastų žmonių kišenei, o pridėtinės vertės mokestis, be abejo, kad būtų papildoma našta mūsų žmonėms. Tai reikštų, kad prekės, paslaugos pabrangtų ir galiausiai šitą mokestį sumokėtų ne verslo įmonės, o visi Lietuvos žmonės.
Man atrodo, kad diskusija šįkart skirtingai nuo mokesčių reformos diskusijos gali pasibaigti kitaip. Ir kad mes kalbame apie šventus dalykus – mūsų saugumą, gynybą ir kad susitarti būtina, o laikas yra labai brangus“, – kalbėjo G.Nausėda.
Bakstelėjo į regioninę politiką
G.Nausėda į klausimą, kaip reikėtų kalbėti su žmonėmis, kurie pirmajame ture balsavo už Eduardą Vaitkų ir kurie neva pasisako už taiką, atsakė, kad čia esama keleto aspektų. Pirma – kad tuos žmonės veikia propaganda, jie stebi informaciją apie įvykius Ukrainoje iš kitos pusės.
Ir čia esą esama regioninės politikos trūkumų. Nors, kaip teigė, rengiantis Rūdninkų poligono atnaujinimui daug bendrauta su Šalčininkų rajono meru, vykdomi jam duoti pažadai, tad „Rūdninkuose žmonės visai patenkinti, kad jie galės vykdyti verslus ir pan.“
„Bet čia tik vienas aspektas, galima nuvažiuoti, išklausyti jų problemas. Bet nemanau, kad reikėtų jiems duoti pinigų tam, kad jie kitaip balsuotų, tai būtų rinkėjų papirkinėjimas. Reikia kitokių priemonių jiems paveikti“, – teigė prezidentas.
I.Šimonytė atkreipė dėmesį, kad tokių balsuotojų buvo ir Vilniaus mieste, tad esą tai nėra labai nutolę žmonės nuo geros finansinės padėties.
„Reikia daugiau atvirumo ir iš vietos valdžios. Dėl Tūkstantmečio mokyklų tai Šalčininkų savivaldybė parengė puikų planą, gaila, kad atėjo vėlai ir tas projektas vėluos“, – teigė premjerė.
Klausti ir apie E.Vaitkų
Apie E.Vaitkų G.Nausėdos klausė ir paskambinęs klausytojas, teigdamas, kad „dešimt metų žmogus dirbo prieš Lietuvą ir galėjo kandidatuoti į prezidentus, tad ką veikė Gynybos taryba“. Prezidentas pabrėžė, kad šis žmogus nebuvo įtariamas antivalstybine veikla ir apie jį nebuvo teikiama tokia informacija.
„Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, atitinkantis reikalavimus, gali kandidatuoti, ponas Vaitkus rinko ir finansinius išteklius, surinko parašų skaičių. Reikia pripažinti, kad jis skleidė atvirai tą prokremlišką naratyvą. Aš galvoju, kad tai reikėtų vertinti tik iš blogos pusės, nes tai labai gerai parodė mūsų visuomenės struktūrą.
Iš vienos pusės šaukiama, kad tam tikri rajonai balsavo labai aktyviai, tačiau kartu pamatėme, kad tas palaikytojų skaičius nėra jau toks didelis“, – akcentavo G.Nausėda, primindamas, kad kitose Vakarų Europos valstybėse parama prokremliškiems veikėjams būna ir didesnė.
Todėl esą negalima ramiai stebėti, tačiau didelės problemos esą irgi nėra. I.Šimonytė papildė, kad nei prezidentas, nei Gynybos tarnyba negalinti „uždėti antrankių tiems, kurie kalba tai, kas nepatinka“.
„Esame demokratinė valstybė ir tuo labiausiai skiriamės nuo tų valstybių, kurios yra mūsų priešės, kur už pasisakymą galima žmogų pasodinti 25 metams. Čia yra procesas, turi būti surinkti įrodymai, juos turi įvertinti teismas“, – teigė premjerė.
Kas didesnis konservatorius?
Paklaustas, kaip keitėsi jo politinės pažiūros, kadangi prieš pirmuosius savo rinkimus buvęs labai konservatyvus, dabar jau yra remiamas socialdemokratų ar „valstiečių“, G.Nausėda tikino, kad ir pirmuose rinkimuose jį rėmė skirtingos partijos antrajame rinkimų ture.
Aš ir dabar esu konservatorius, nes manau, kad konservatorių partija uzurpavo šitą terminą. Mano giliu įsitikinimu, ten yra gryni liberalai.
„Aš ir dabar esu konservatorius, nes manau, kad konservatorių partija uzurpavo šitą terminą. Mano giliu įsitikinimu, ten yra gryni liberalai. Bent jau šiuo metu muziką užsako gryni liberalai, liberalų sparnas. Tie vadinamieji tikrieji konservatoriai nustumti į paraštes ir balso neturi, nebent jiems leidžiama savarankiškai balsuoti.
Aš tikrai jaučiuosi tikresnis konservatorius, bet mano nuostatos socialinės politikos srityje yra socialdemokratinės. Aš čia kalbėjau apie žmogaus teisių sritį ir dalykus, mažiau susijusius su ekonomika.
Ekonomikoje mes per ilgai kepėme tą pyragą, kurį iškepkime didesnį ir tada pasidalinsime. Na, kiek galima“, – kalbėjo G.Nausėda.
Į tai I.Šimonytė atsakė: „Aš nežinau, kiek iš tikrųjų G.Nausėda yra konservatorių minties klasikų paskaitęs ir kaip jis iš viso supranta, kas yra konservatorius. Nes konservatorius nėra tas žmogus, kuris ignoruoja, kad gyvenimas keičiasi, čia visai kita logika.
Konservatorius nėra tas žmogus, kuris ignoruoja, kad gyvenimas keičiasi, čia visai kita logika.
Bet aš tik norėčiau atkreipti, kad esame pažįstami ne vieną dešimtmetį ir kažkada, kitame amplua, mes turėjome nemažai diskusijų apie, tarkim, mokesčių pakeitimus, kuriuos siūlydavo kokios nors socialdemokratų vyriausybės, kuriuos buvo aršiai kritikuodavo išorės analitikai, tarp jų ir G.Nausėda. Tad diskusijos apie mokesčių perskirstymą taip ir numirdavo, buvo subaladojamos kaip grūšios.
Tai sau gal labiau reikėtų tą liberalo etiketę priskirti, nes nežinau, kas jums yra liberalas, man labai sunku tas kategorijas įvertinti.“
Kas ką veiks?
Tai ką jūs ten veiksit? Visuomet atostogausit?
Dar vienas aštresnis klausimas nuskambėjo iš G.Nausėdos lūpų I.Šimonytei apie tai, į kokias pareigas ji einanti, jeigu neketina važinėti į Europos Tarybą, nedalyvaus vidaus politikoje: „Tai ką jūs ten veiksit? Visuomet atostogausit?“
„Aš veiksiu tą, ką ir turi veikti prezidentas. Būsiu užsienio politikoje ir tarptautinėje erdvėje, saugumo ir gynybos politikoje darbo yra tikrai yra pakankamai daug“, – atrėžė I.Šimonytė, tuo metu G.Nausėdai replikuojant, kad negi ji tik medalius kabinsianti, o apie darbus tarptautinėje erdvėje jis labai gerai žinąs.
O klausiamas apie tai, kaip jis pakeis ministrus, tai G.Nausėda atsakė, kad klausimas buvęs apie tai, ar jį tenkina ministrai, tai esą taip nėra. Tačiau galutinius atsakymus apie pokyčius Vyriausybėje jis paliekąs po rinkimų.
„Bet aš tikrai ketinu šitoje vietoje reikšti aktyvią poziciją. Jeigu reikės, išsiaiškinsime šitos pozicijos ribas ir Konstituciniame Teisme“, – pabrėžė jis.
I.Šimonytė sako, kad pasižiūrėjus į kalendorių tampa labai aišku – prezidento įgaliojimai įsigalioja liepos pradžioje, o Seimo rinkimai spalį. O po Seimo rinkimų bus formuojama kažkokia nauja koalicija ir Vyriausybė.
„Visuomet galima raumenį ar galią demonstruoti visose politinio proceso vietose, bet klausimas, kiek yra prasmės. Nes Vyriausybė jau naujų darbų nepradės ir naujų įsipareigojimų nesiims. Kaip sakiau, įsipareigojimas yra pabaigti dabartinius darbus ir paruošti ateinančių metų biudžetą, kurį tvirtins jau naujas Seimas“, – sakė I.Šimonytė.
G.Nausėda savo ruožtu pasakė, kad „spręsti, yra prasmės ar nėra, leiskite spręsti ir man“.
„O kur yra prasmės ir kur dar yra laiko iki rinkimų, tai yra švietimo ministras, kurio kandidatūrą man vis nešate, bet iki šiol dar ir neatnešėte“, – sakė prezidentas.
Premjerė atsakė nenorinti, kad švietimo ministro kandidatūra taptų „mūsų debatų įkaitu“: „Galime sulaukti rinkimų pabaigos ir grįžti prie tos istorijos.“
