TSPMI prie vieno stalo susodino Martyną Nagevičių (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis), Naglį Puteikį (Lietuvos centro partija), Remigijų Šimašių (Visuomeninis rinkimų komitetas R.Šimašius ir komanda „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės“) ir Artūrą Zuoką (Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai). Dalyvauti turėjo ir Dainius Kreivys (Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), tačiau jis negalėjo atvykti dėl Seimo posėdžio. Debatus vedė TSPMI dėstytojas Linas Kojala.
Pirmiausia kandidatai gavo proga pasisakyti apie tris pagrindinius darbus.
Žada liberalizmą
Prisistatymą pradėjo M.Nagevičius, pabrėžęs, kad Liberalų sąjūdis šiuo metu išgyvena ne geriausius laikus, kai bandoma kurti savo identitetą, ir įvardijo, kad pagrindinė idėja, su kuria jis eina į rinkimus – liberalizmas ekonomikoje.
„Tai liberalus miesto valdymas. Galiu cituoti 2015 m. liberalų rinkimų programą, kuri atitinka ir šių metų. Tai yra atsisakyti įmonių, kurių veikla nėra savivaldos darbas. Mokesčių mokėtojų pinigus tuomet galima būtų panaudoti kitiems darbams, kuriems dabar trūksta lėšų, tarkim, švietimui. Didinti konkurencingumą, kad nebūtų, kaip dabar yra, jog nacionalinio stadiono konkurse dalyvautų tik dvi bendrovės. Kalbu ir apie mokestines nuolaidas ekspertams, kurie galėtų atvykti, kurti darbo vietas čia, mokėti mokesčius. Pagrindinė bėda, norint pritraukti aukštos pridėtinės vertės įmones, yra ne mokesčiai ar pan., bet aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas“, – kalbėjo vienas iš kandidatų.
Jo miesto vizijoje taip pat telpa atsinaujinančios energetikos skatinimas, veikimas, skatinant gyventojus investuoti į atsinaujinančią energetiką – elektromobilių, viešojo transporto populiarinimas.
Didžiausią problemą M.Nagevičius mato projektų valdymo kokybėje: „Miestas daro daug dalykų, daug paukštelių galima žemėlapyje sudėti, bet trūksta projektų valdymo kokybės. Konkursai organizuojami nekokybiškai, projektų vykdymas prižiūrimas nekokybiškai, todėl turime dviračių takus, kurie sugriūna ir t.t. Kiekvienas atvejis turi savo pasiteisinimą, bet aš visą laiką dirbu kompanijose, kurios dirba su projektų valdymu, todėl matau čia netinkamą darbą.“
N.Puteikis pareiškė, kad kasdien, kas savaitę Vilniaus tarybos posėdžiuose matoma, kaip „tiek dabartiniai liberalai, tiek buvusi liberalų partija, tiek G.Palucko socialdemokratai su „lenkais“ siekia viską daryti su keliomis kompanijomis“. Jis paminėjo koncesiją – esą patį neskaidriausią būdą, kai iš anksto numatomas vieno pirkėjo laimėjimas. Kalbėjo jis ir apie tai, kad esą paskui paaiškėja, jog vieno koncerno atstovai atsiranda savivaldybėje, gauna informaciją kelionių metu ir t.t.
„Kitas dalykas – anksčiau važiuojant Konstitucijos pr. reikėdavo sustoti dešimt kartų, dabar dvidešimt, nėra jokio žalio koridoriaus, nes nauji šviesoforai aptarnauja oligarchines struktūras, ten pastačiusias naujus pastatus. Taip pat matome, kur labiausiai tankinamas miestas, tai yra Žvėrynas, kuriame ir aš gimiau bei užaugau. Ten leidžiamos statybos, o neinvestuojama į gatvių struktūrą ir t.t, traukiasi Karoliniškių draustinis. Apkaltinti R.Šimašiaus aš negaliu, nes jo programoje prieš ketverius metus buvo įrašyta, kad ateina su mintimi tankinti miestą, kalba ėjo apie Užupį, vienos žinomos bendrovės didžiulį projektą“, – kalbėjo N.Puteikis, pabrėždamas, kad jo ir Centro partijos tikslas sumažinti miesto tankinimą centre.
Nenori grįžti į stagnaciją
R.Šimašius teigė, kad jo tikslas yra, jog Vilnius negrįžtų į stagnacijos, melo, korupcijos metus.
„Aš esu ne už stabilumą, o už didelius pokyčius, kurių Vilniui labai reikia. Turiu keturis tikslus: pirmiausia švietimas, apie kurį nebuvo mados kalbėti, tai čia mano tikslas, kad vaikai užaugtų puikios asmenybės, tai ilgalaikis planas, nes darželinukai po dvidešimties metų išeis į darbo rinką. (…)
Antras dalykas – viešasis transportas, judėjimas mieste. Pradėti gal reikėtų net ne nuo viešojo transporto, bet judėjimo pėsčiomis. Senamiestyje vienas iššūkis – per siauri šaligatviai, prastos kokybės, dar darome nepakankamai. Kai kur miestas taip suplanuotas, kad pėsčiomis iš viso nepatogu eiti. (…)
Trečia ambicija yra gyvenamieji rajonai. Tai ne buitis, patvarkyti kiemus ir pan., o pagerinti visą gyvenimo kokybę, kad nesinorėtų iš jų bėgti į priemiesčius. Kalbu apie darbą, užimtumą, meninius akcentus, kad gyvenimas rajonuose būtų panašus į gyvenimą centre. Norint išvengti, kad bėgtų žmonės iš tų rajonų, reikia dar labai daug investuoti. Ir ketvirtas dalykas – Stoties rajonas, jo sugrąžinimas į gyvenimą. Vilnius peržengė Nerį į dešinįjį krantą, bet geležinkelio vis dar neperžengė“, – dėstė dabartinis Vilniaus meras.
Nemokamu transportu žada pritraukti pinigų
A.Zuokas pabrėžė, kad šiemet rinkimams ruoštasis itin atsakingai. Jo pagrindinė šių rinkimų idėja yra nemokamas viešasis transportas, nes tokiu būdu bus pagerintas gyventojų pajamų mokesčio surinkimas, mažinami transporto srautai. Tam, anot A.Zuoko, reikia gerai išvystyto A juostų tinklo, dalijimosi automobiliais sistemas ir t.t.
Antrasis dalykas – švietimas, nes nors Vilniaus mokyklų situacija yra geresnė nei visoje Lietuvoje, tačiau net pusėje sostinės mokyklų mokymo kokybė yra prastesnė nei Lietuvos vidurkis, jau nelyginant su Suomijos rodikliais. Tam reikia ir didesnio mokyklų tinklo, mokyklos turėtų būti mažesnės, didesni atlyginimai.
„Dar vienas rinkimų punktas yra mano raštas prieš ketverius metus, kurį palikau R.Šimašiui, jame 150 projektų, paruoštų naujai kadencijai, kai kurie buvo parengti, kiti rengiami. Gaila, bet geru laiku Vilniaus miestui, kai vilniečiai nebėra diskriminuojami, skiriama daugiau GPM, tie projektai nėra įgyvendinami, teks grįžti prie tų darbų“, – kalbėjo A.Zuokas.
Gaila, bet geru laiku Vilniaus miestui, kai vilniečiai nebėra diskriminuojami, skiriama daugiau GPM, tie projektai nėra įgyvendinami, teks grįžti prie tų darbų, – kalbėjo A.Zuokas.
Paklaustas, kur galima pamatyti Lietuvos centro partijos programą, N.Puteikis pareiškė, kad netrukus ji bus pristatyta – esą tam jo partija neturi tiek galimybių, kiek kiti jo konkurentai. Jis pabrėžė, kad visų kandidatų programa praktiškai vienoda, tik esą nė vienas nesako, iš kur paims tam pinigus. Paprašytas grįžti prie savo partijos programos, N.Puteikis nelabai galėjo ką ir pasakyti. Esą juokaudamas jis pabrėžė, kad skirsis nuo kitų tuo, jog nefinansuos privačių mokyklų.
Nemokamas viešasis transportas iš keturių kandidatų visiškai priimtinas tik A.Zuokui. Jis prisipažino, kad buvo šios idėjos skeptikas, bet daug laiko praleidęs Taline, domėjosi šia idėja ir nuomonę pakeitė. Jo manymu, nemokamas transportas padidins miestui mokamus mokesčius, nes bus daugiau savo gyvenamąją vietą deklaruojančių Vilniuje, be to, reikėtų įrengti nemokamas aikšteles, kur palikę prie miesto ribos automobilius toliau žmonės važiuotų viešuoju transportu.
M.Nagevičius idėją pritraukti daugiau deklaruojančių gyvenamąją vietą Vilniuje laiko netinkama, nes tokiu būdu bus nuskurdinti Zarasai ar Ignalina, tuomet Vyriausybė perskirstys biudžetą vėl. Tačiau, jo manymu, nesinaudojimas viešuoju transportu nulemtas ne tiek jo kainos, o to, kad jis tiesiog nepopuliarus.
R.Šimašius pabrėžė, kad Talinas pristato šią idėją kaip gerą, bet yra niuansų.
„Talinas visų pirma yra gerokai mažesnis nei Vilnius, o ten važinėja daug daugiau viešojo transporto. Automobilių sumažėjo tik 2 proc., o padaugėjo kelionių, kai žmogus įšoka pavažiuoti kelias stoteles, vadinasi, vaikšto mažiau pėsčiomis. Be to, buvo investuota daug, atnaujinant viešąjį transportą. Nemokamas viešasis transportas nepadidins jo populiarumo, tai padarys jo kokybė, greitumas“, – kalbėjo R.Šimašius.
N.Puteikis visų pirma pareiškė, kad jo oponentų planai paprasčiausiai subyrės, nes pastačius dangoraižius prie Lukiškių aikštės, iš ten plūstelės daugybė automobilių. Tad jo pasiūlymas – nustoti tankinti miestą. „Viešojo transporto idėja yra nesvarbi, svarbu yra miesto tankinimo klausimai“, – pareiškė jis.
A.Zuokas nesutinka, kad tokiu būdu Vilnius paims pinigus iš kitų miestų – tie 60 tūkst. žmonių gyvena sostinėje, čia naudojasi visa infrastruktūra, tad kalbėti apie atėmimą iš kitų miestų yra nelogiška.
Kartu dirbti būtų sunku
Kokie galimi būsimi partneriai Vilniaus miesto taryboje? Tokį klausimą išgirdęs R.Šimašius teigė, kad bendradarbiavimo galimybės įmanomos su visomis politinėmis jėgomis, bet su A.Zuoku ar Viktoru Uspaskichu jam būtų sunku bendradarbiauti.
Tai yra žmonės, kurie pardavinėjo piliečių pasirinkimą, – kalbėjo R.Šimašius.
„Tai yra žmonės, kurie pardavinėjo piliečių pasirinkimą. Tai labai konkretūs žmonės, kurie ėmė labai konkrečius kyšius, pardavinėjo žmonių laisvę. Ir tai prasismelkė kaip nuodai visur. Net į šaligatvius. Nes viena yra skaičiuoti, kur labiausiai žmonės naudojasi, kur daugiausia reikia pridėti ir sulaukti grąžos, ir visiškai kita svarstyti, kur daugiau gausi grąžos pats. Tai nuodai ir su tais nuodais sudėtinga būtų dirbti. Nedrįstų pasakyti, kad niekad niekada, bet dirbti būtų sunkiau“, – kalbėjo R.Šimašius.
Į tai atsakydamas A.Zuokas priminė 2015 metų rinkimus, kai ant Užupio gatvės kelios dienos iki rinkimų buvo užrašyta Vagies gatvė, kalbama apie Vilnių kaip bankrutuojantį miestą, nors tai neįmanoma.
„O kaip bus po rinkimų, su kuo dirbti ir kaip, tai pamatysime. Niekada neturėjau prabangos ar galimybės vadovauti miestui kaip tiesiogiai rinktas, nes tiesiogiai rinktas meras turi labai stiprią poziciją. Aš visada dirbau taryboje, kurioje koalicijos partneriai būdavo keturi-penki. Bet šioje kadencijoje tiesiogiai išrinktas meras turi didžiulę koaliciją, bet net pusės tarybos posėdžių nebaigia laiku, neapsvarsčius visų klausimų. Aš turėjau tik vieną posėdį praeitoje kadencijoje, vieną iš pirmųjų, kuris pasibaigė neapsvarsčius visų klausimų ir tai prisimenu kaip savo gėdą. Aš moku dirbti, sutarti su žmonėmis, nes turiu idėjų, o idėjos traukia žmones, jie nori būti jų įgyvendintojais. Mes turime gerų idėjų, nemažai jų sutampa su mūsų oponentų pasiūlymais, tai toje vietoje, kur mūsų idėjos sutampa, mes sutarimą rasime“, – kalbėjo A.Zuokas.
Mes turime gerų idėjų, nemažai jų sutampa su mūsų oponentų pasiūlymais, tai toje vietoje, kur mūsų idėjos sutampa, mes sutarimą rasime, – kalbėjo A.Zuokas.
Mero įtaka plėtrai
„Netinkama miesto plėtra yra ir A.Zuoko valdymo pasekmė.“ Atsakydamas į tokią pastabą A.Zuokas kalbėjo, kad gali pasididžiuoti, jog per jo valdymo 11 metų Vilnius atskirtas nuo visos Lietuvos pagal geresnį gyvenimą.
„Aš vadovavau miestui, kai Vilnius buvo blogoje finansinėje situacijoje, bet mes konkuravome ne su kitais Lietuvos miestais, o su Ryga, Minsku, Varšuva“, – teigė A.Zuokas.
Jis pabrėžė, kad miesto plėtros klausimais mero indėlis pervertinamas, nes realiai įtakos esą meras čia nedaro daug, o plėtra vyksta pagal veikiančius įstatymus. Tiesa, turint gerą idėją galima ją plėtoti, eiti į Vyriausybę, ministerijas.
R.Šimašius nesutinka, kad savivalda neturi įtakos, nes būtent Vilniaus taryba tvirtina miesto bendrąjį planą.
A.Zuokas priminė, kad kompanija, pasirašiusi sutartį dėl Perkūnkiemio rajono plėtojimo, bankrutavo. Miestas ten nenutiesė gatvių, kurias turėjo, nes tebevyko teisminiai ginčai, ten turėjo viešasis transportas važiuoti.
