Per visą gruodžio „Debunk EU“ analitikai peržiūrėjo 6 008 straipsnius, iš kurių 1 151 buvo aptikta melagingos ir klaidinančios informacijos. Jie pasirodė 96 žiniasklaidos priemonėse anglų, estų, latvių, lietuvių, lenkų bei rusų kalbomis. Išanalizuoti straipsniai, manoma, pasiekė 355,6 mln. kontaktų auditoriją.
Pasak „Debunk EU“ vyriausiosios analitikės Laimos Venclauskienės, gruodį pastebėta, kokia buvo pagrindinių naujienų – žinučių ir/ar straipsnių – grupių įtaka naratyvams. COVID-19 buvo pagrindinė klaidinančių/melagingų straipsnių tema Lenkijoje – ten šalies valdžia gruodį sugriežtino karantiną ir padėjo vakcinavimą.
Neigiama informacija apie Baltijos šalis ir Lenkiją buvo skleidžiama pasitelkiant menamą jų kišimąsi į Baltarusijos vidinės politikos reikalus, kuomet buvo „perrinktas“ šalies prezidentas Aliaksandras Lukašenka. Šalia šių temų minėtas ir naratyvas, kad Baltijos šalyse, ypač Latvijoje ir Estijoje, pažeidžiamos žmogaus teisės. Baltijos šalys buvo pateikiamos kaip rusofobiškos ir kaltinamos tyčia kuriančios Rusijos, kaip priešiškos valstybės, įvaizdį.
„Vienas įvykis padarė ypač didelę įtaką klaidinančios informacijos ir dezinformacijos sklaidai Latvijoje ir kiek mažiau Estijoje. Septynių „Baltnews“ ir „Sputnik“ žurnalistų sulaikymo atgarsiai paskatino problematiškos informacijos iš Rusijos valstybės pareigūnų, įskaitant ir šalies prezidento Vladimiro Putino lūpų, sklaidą“, – pranešime spaudai cituojama L.Venclauskienė.
Gruodžio 3 d. Latvijos valstybinė saugumo tarnyba pradėjo tyrimą dėl septynių žmonių, esančių Rygoje ir jos apylinkėse, veiksmų. Žurnalistams buvo pareikšti įtarimai dėl tarptautinių sankcijų pažeidimo. Sulaikyti žurnalistai siejami su ES sankcijų sulaukusiu Dmitrijum Kiseliovu, kuris vadovauja „Rossija Segodnia“ (RT) – portalui, kuris prisidėjo prie Krymo aneksijos populiarinimo 2014 m.
Kremliui palanki žiniasklaida veiksmus, susijusius su minėtais žurnalistais, vaizdavo kaip Latvijoje klestinčią rusofobiją bei žodžio laisvės užgniaužimą.
Kaip gruodžio pradžioje rašė rusiška portalo RT versija, „matyt, stengdamiesi išvalyti žiniasklaidos erdvę nuo alternatyvių informacijos šaltinių, čia jie yra pasirengę peržengti visas įsivaizduojamas ribas. Negi ir šį kartą Latvija nesulauks atitinkamos reakcijos iš partnerių ir tarptautinių organizacijų?“ – gruodžio 4 d. Rusijos ambasados Latvijos pareiškimą citavo RT.
Latvijos užsienio reikalų ministerija atkreipė dėmesį, jog, vertinant pagal organizacijos „Reporteriai be sienų“ sukurtą Pasaulio spaudos laisvės indeksą, Latvija yra 25-oje, o Rusija – 149-oje vietoje iš 180.
Įvykiai Latvijoje paskatino ir Estijos, kaip rusofobiškos valstybės, naratyvą Kremliui palankioje žiniasklaidoje. Latvijos atvejis priminė 2019 m. įvykius, susijusiu su „Sputnik“ Estijoje.
Kaip gruodžio 7 d. rašė „Baltnews“, „Rusijos žurnalistų persekiojimas Baltijos šalyse tampa nesąžininga tradicija, žyminčia kitų kalendorinių metų pabaigą. Pernai pavyzdys buvo parodytas Estijoje, šiemet jį panaudojo Latvija“.
Su Kremliumi susiję skaitmeninės žiniasklaidos šaltiniai susiejo įvykius Latvijoje ir Estijoje ir panaudojo dezinformacijos skleidimui, esą rusakalbiai žurnalistai sistemingai persekiojami Baltijos šalyse.
Kaip pastebi „Debunk EU“ analitikai, Lietuvoje klaidingos ir melagingos informacijos sklaidą paskatino dvi temos. Toliau skleista dezinformacija, susijusi su Baltarusija, – pradedant teiginiais, kad Lietuva kišasi į šios šalies vidaus politiką ir skatina „spalvų revoliuciją“, iki tariamo neracionalumo priešinantis Astravo atominės elektrinės veiklai.
Viena iš istorijų gimė dėl Lietuvos ir ES sankcijų Baltarusijai: „Jie tik planuoja aptarti ribojančias priemones, bet jau aišku, kokia tai kvailystė, sako apžvalgininkas Sergejus Perepelitsa. [...] Pasak jo, jei „Belaruskali“ atšauks savo krovinius iš Lietuvos, Klaipėdos uostas gali „pakabinti spyną“ ir „viską palaidoti“, – gruodžio 14 d. rašė lt.sputniknews.ru.
Gruodį Lietuvos valdžios organai svarstė įvesti sankcijas Baltarusijos kalio trąšų gamintojui „Belaruskali“, kuris, kaip teigiama, yra tvirtos A.Lukašenkos valiutos šaltinis. Tokie planuojami veiksmai Kremliui palankiai medijai tarsi suteikė „įrodymą“, kad pagrindinė Lietuvos politikos varomoji jėga – iracionalumas. Buvo teigiama, kad Lietuvos valdžia buvo pasiruošusi paaukoti šalies ekonominę bei gyventojų gerovę tam, kad įgyvendintų „neadekvačias politines ambicijas“.
Tuo tarpu Lenkija iš visų šalių išsiskyrė klaidinančių/melagingų naujienų apie COVID-19 kontekste – tiek pagal paminėjimus, tiek pagal auditorijos pasiekiamumą. Daugiausia dėmesio šie naratyvai sulaukė ir socialiniuose tinkluose.
Pasak L.Venclauskienės, straipsnių, susijusių su COVID-19, skaičius Lenkijoje išaugo dėl gruodžio pradžioje paskelbtų papildomų ribojimų ir gruodžio pabaigoje pradėjus vakcinavimą.
„Dėl „pavojingos“ vakcinos įsigijimo ir pervertinto COVID-19 poveikio, nes esą pernelyg sugriežtino ribojimus, Lenkija buvo vaizduojama kaip neracionaliai besielgianti šalis“, – pažymi L.Venclauskienė.
Viename iš straipsnių buvo kalbama apie plačiai pasklidusią konspiracijos teoriją apie vakcinas. Jame buvo teigiama, kad vakcinos nuo koronaviruso sukelia autizmą, smegenų pažeidimus ir netgi mirtį.
„Jei skiepai užkerta kelią infekcinėms ligoms, kodėl visi statistiniai ir epidemiologiniai grafikai rodo, kad infekcinės ligos paprastai išnyksta pasikeitus dviem ar trims kartoms iki tam tikros vakcinos atsiradimo?“ – gruodžio pabaigoje rašė tinklaraštis „Tajne Archiwum Watykańskie“.
Gruodį daugiausiai klaidinančių ir melagingų straipsnių buvo publikuota tinklalapyje sputnik.ru – jie siekė beveik penktadalį visų nagrinėtų straipsnių. Labiausiai augo lenkiškų portalų neon24.pl ir nczas.com straipsnių dalis – atitinkamai nuo 4,7 proc. iki 9,3 proc. bei nuo 2,6 proc. iki 9,2 proc.
Žvelgiant į numanomą straipsnių auditoriją, lyderiu ir toliau išliko ria.ru. Lapkritį melagingi/klaidinantys straipsniai iš šio tinklapio sudarė ketvirtadalį visų tekstų, o gruodį – 36,3 proc. Manoma, kad 33 aptikti straipsniai pasiekė 113 mln. kontaktų auditoriją.
Dezinformacijos Baltijos šalyse ir Lenkijoje tyrimą atliko „Debunk EU“ analitikų grupė: vyr. analitikė Lietuvoje L.Venclauskienė, vyr. analitikė Estijoje Enel Ehrenhaft, vyr. analitikė Latvijoje Kristine Skujina-Troksa ir vyr. analitikė Lenkijoje Magdalena Wilczyńska.
Duomenys organizacijos vykdomiems tyrimams renkami naudojant „Debunk EU“ platformą, taip pat – „CrowdTangle“ („Facebook“ priklausantį įrankį, kuris stebi viešojo turinio sąveikas iš „Facebook“ puslapių ir grupių, patikrintų profilių, „Instagram“ paskyrų bei „Reddit“ puslapių). Naudota ir „Truly Media“ platforma, sukurta padėti žurnalistams tikrinti skaitmeninį turinį, bei „TruthNest“ – „Twitter“ duomenų analizės platforma.
„Debunk EU“ – tai iniciatyva, telkianti visuomenės, žiniasklaidos ir valstybės atstovus kovai su netikromis naujienomis, kurios kelia sąmyšį ir mažina pasitikėjimą šalimi. Ši iniciatyva sulaukė didžiausios pasaulyje paieškos sistemos „Google“ dėmesio ir finansavimo, taip pat – tokių žiniasklaidos gigantų, kaip „The Financial Times“ ir „Deutsche Welle“ dėmesio. Organizacija savo veiklą yra pristačiusi 17 valstybių, tarp jų – JAV, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Serbijoje.
