Gruodį daugeliui valstybių pradėjus skiepyti nuo koronaviruso, Kremliaus remiamoje žiniasklaidoje pasigirdo vis garsesni kaltinimai, kad privalomas skiepijamas pažeidžia žmogaus teises, o Vakarai tyčia siekia sukompromituoti Rusijos sukurtą vakciną „Sputnik V“.
Gruodžio 1-31 dienomis „Debunk EU“ analitikai išnagrinėjo 524 straipsnius su klaidinga/melaginga informacija anglų, rusų, lietuvių, latvių, estų ir lenkų kalbomis iš 73 šaltinių. Šis turinys turėjo potencialią 434,9 mln. kontaktų auditoriją, rašoma pranešime spaudai.
Tyrimo duomenimis, didžiausią dezinformacijos antplūdį nulėmė dvi straipsnių grupės. Pirmoji buvo sutelkta į Rusijos gynybos ministerijos perspėjimą apie užsienio valstybių tariamai vykdomą melagingos komunikacijos kampaniją, nutaikytą į rusišką vakciną nuo COVID-19. Po dienos nauja banga kilo po žinios, kad dantų pasta ir skalavimo skystis 99,9 proc. efektyvumu kovoja su koronavirusu. Didžioji dalis straipsnių, paremtų šiomis žinutėmis, buvo parašyti rusų kalba.
Pasak „Debunk EU“ vyriausiosios analitikės Laimos Venclauskienės, atliekant tyrimą pastebėta, kad antroji pandemijos banga ir įvesti griežtesni ribojimai paskatino aktyvesnį žinučių apie šalių nesugebėjimą kovoti su COVID-19 eksploatavimą. „Vis dėlto, pasaulio valstybėms pradedant masinę gyventojų vakcinaciją, gruodį labiausiai sklido su skiepijimu susiję naratyvai, pavyzdžiui, vakcinos nėra deramai patikrintos ir Vakarai siekia diskredituoti rusiškas bei kiniškas vakcinas“, – sakė analitikė.
Pastaroji žinutė tiriamuoju laikotarpiu pasiekė net 93,4 mln. kontaktų auditoriją. Didžiausią straipsnių bangą sukėlė jau minėtas Rusijos gynybos ministerijos gruodžio 11 d. paskelbtas pareiškimas apie tariamą Vakarų valstybių siekį užkirsti kelią vakcinos „Sputnik V“ sėkmei. Ministerijos pranešimas buvo toliau platinamas per didžiuosius Rusijos naujienų kanalus: jame skelbta apie esą „melagingus liudytojų parodymus“ dėl „Rusiškos vakcinos grėsmės“ ir „skleidžiamą melą apie Rusijos karinių pajėgų atsisakymą skiepytis“.
Istorija apie užsienio valstybių vykdomą kampaniją buvo papildyta Kremliaus remiamoje spaudoje dažnai cituojamo eksperto Igorio Korotčenko nuomone. Jis patvirtino sąsajas tarp Vakarų šalių bandymo diskredituoti „Sputnik V“ ir NATO narių veiksmų siekiant apriboti Rusijos galią. „Tai yra vienas pavyzdžių, kai eksperto nuomonė naudojama siekiant patvirtinti melagingus teiginius, šiuo atveju – apie Vakarų valstybių rengiamą sabotažą, NATO įsitraukimą į tariamą kampaniją“, – pažymėjo L. Venclauskienė.
Ši istorija buvo išplatinta įvairiomis kalbomis per „Sputnik“ portalus. Tiesa, pareiškimą demaskavo iniciatyva „EUvsDisinfo“ – ministerijos pasisakymas tebuvusi dalis dezinformacijos kampanijos, kuria siekta reklamuoti rusišką vakciną ir diskredituoti vakarietiškas. Šių priemonių imtasi, kai „Sputnik V“ sulaukė kritikos dėl nepakankamo testavimo.
Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida jau kurį laiką naudoja naratyvą šalys nesugeba kovoti su COVID-19. Anot L.Venclauskienės, kartojant melagingus/klaidinančius teiginius bandoma įteigti, kad Baltijos šalys turėjo privilegijų Sovietų Sąjungoje, ir būtent sovietinės sistemos palikimas leido Lietuvai, Latvijai bei Estijai išgyventi po jos žlugimo.
„Pavyzdžiui, viename iš straipsnių skelbiama, kad Baltijos šalys taip sėkmingai susitvarkė su pirmąja viruso banga vien todėl, kad dabartinės jų sveikatos apsaugos sistemos vis dar paremtos sovietų palikimu. Tiesa, panašiuose straipsniuose niekada nerašoma apie tais laikais paplitusią korupciją, higienos ir reikiamos įrangos trūkumą ligoninėse sistemos neveiksnumą apskritai“, – sakė analitikė.
Kitas populiarus naratyvas pastebėtas gruodžio mėnesį – COVID-19 ribojimai pažeidžia žmogaus teises. Šią žinutę skleidžiantys straipsniai pasiekė potencialią 79,2 mln. kontaktų auditoriją. Pasak L.Venclauskienės, tam įtakos turėjo tai, kad šios publikacijos dažniausiai platintos anglų kalba per RT portalą, kurio pasiekiama auditorija yra labai didelė. „Šiuo atveju naudotasi Kremliaus propagandos taktika, kuomet sumenkinamos Vakarų demokratijos ir jų vertybės, sakoma, kad „lygybė“ ir „žodžio laisvė“ egzistuoja tik popieriuje.“
Patvirtinant vis daugiau vakcinų, skiepų patikimumo tema taip pat buvo aktyviai išnaudojama dezinformacijai apie COVID-19 skleisti. Viena pagrindinių žinučių tiriamuoju laikotarpiu buvo ta, kad skiepai esą kuriami nesilaikant griežtų testavimo reikalavimų. Viename iš „Debunk EU“ pastebėtų straipsnių teigiama, esą COVID-19 vakcinos sukelia nevaisingumą, koronavirusas yra dirbtinė liga, JAV mokslininkų sukurtas biologinis ginklas, o Pasaulio bankas iš anksto numatė pandemijos laikotarpį iki 2025 m.
„Visus šiuos teiginius demaskavo įvairios faktų tikrintojų organizacijos. Tačiau pats faktas, kad tokie straipsniai plinta, rodo, kad sąmokslo teorijos yra giliai įsišaknijusios kai kuriose visuomenės dalyse. Tai gali būti paaiškinta tuo, kad tikėjimas šiomis teorijomis suteikia bendruomeniškumo jausmą, ypač dabar, šalims įvedant visuotinį karantiną ir raginant laikytis atstumo“, – teigė L.Venclauskienė.
Dar viena su vakcinomis susijusi žinutė, pastebėta tiriamuoju laikotarpiu, – esą vyriausybė privers žmonės skiepytis prieš jų valią. Tyrimo duomenimis, 16 mln. potencialią auditoriją pasiekęs naratyvas daugiausiai plito Lenkijoje. „Straipsniuose teigiama, kad šalies valdžia ieško būdų, kaip priversti žmones skiepytis, išbraukdami nenorinčius to daryti iš visuomeninio gyvenimo, sumenkindami jų karjeros galimybes, neleisdami keliauti ir t.t.
Yra ekspertų, svarstančių, kad skeptišką požiūrį į vakcinas buvusio Rytų bloko šalyse galėjo sukelti komunistinės santvarkos palikimas. Žmonės nenori skiepytis, nes toks yra valdžios nurodymas, o tai primena buvusių režimų laikus“, – samprotavo „Debunk EU“ vyr. analitikė.
Anot jos, siekiant skaitytojų emocijų tokiuose straipsniuose nevengiama aštrių sąvokų, pavyzdžiui, skiepijimo sukelta atskirtis visuomenėje lyginama su apartheidu, naudojamos sąsajos su nacistine Vokietija, esą skiepų pasai taps priklausymo „arijų rasei“ įrodymu.
Gruodį melagingą/klaidinančią informaciją apie COVID-19 Baltijos šalyse aktyviausiai platino Kremliaus kontroliuojama spauda, tiek atvirai siejama su Rusijos žiniasklaidos kanalais („Sputnik“ ir „Baltnews“ visose trijose šalyse), tiek netiesiogiai (pvz., Ekspertai.eu).
Dezinformacijos apie COVID-19 tyrimą atliko „Debunk EU“ analitikų grupė: vyr. analitikė Lietuvoje L.Venclauskienė, vyr. analitikė Estijoje Enel Ehrenhaft, vyr. analitikė Latvijoje Kristine Skujina-Troksa ir vyr. analitikė Lenkijoje Magdalena Wilczyńska.
Duomenys organizacijos vykdomiems tyrimams renkami naudojant „Debunk EU“ platformą, taip pat – „CrowdTangle“ („Facebook“ priklausantį įrankį, kuris stebi viešojo turinio sąveikas iš „Facebook“ puslapių ir grupių, patikrintų profilių, „Instagram“ paskyrų bei „Reddit“ puslapių“). Naudota ir „Truly Media“ platforma, sukurta padėti žurnalistams tikrinti skaitmeninį turinį, bei „TruthNest“ – Twitter'“ duomenų analizės platforma.
„Debunk EU“ – tai iniciatyva, telkianti visuomenės, žiniasklaidos ir valstybės atstovus kovai su netikromis naujienomis, kurios kelia sąmyšį ir mažina pasitikėjimą šalimi. Ši iniciatyva sulaukė didžiausios pasaulyje paieškos sistemos „Google“ dėmesio ir finansavimo, taip pat – tokių žiniasklaidos gigantų, kaip „The Financial Times“ ir „Deutsche Welle“ dėmesio. Organizacija savo veiklą yra pristačiusi 17 valstybių, tarp jų – JAV, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Serbijoje.
