„Debunk EU“ tyrimo duomenimis, gruodį su NATO karine darbotvarke susijusios žinutės nusvėrė su politinėmis problemomis susijusius naratyvus, o Baltijos šalys NATO kontekste kritikuotos už tariamai „neadekvačią“ gynybai skiriamą biudžeto dalį.
Praėjusių metų gruodį „Debunk EU“ analitikai peržiūrėjo 3 136 galimai žalingus su NATO susijusius straipsnius. 938 publikacijose rasta melagingo/klaidinančio turinio, jos plito 97 žiniasklaidos priemonėse ir pasiekė potencialią 989 mln. kontaktų auditoriją.
Pagrindiniai šaltiniai, platinę su Aljansu susijusią dezinformaciją ir klaidinančią informaciją Baltijos šalyse rusų bei anglų kalba, buvo Rusijoje registruoti portalai rambler.ru, ria.ru, tsargrad.tv, gazeta.ru. Daugiausia tokio turinio latvių ir lietuvių kalbomis publikavo sputniknewslv.com ir sputniknews.lt, pažymėta pranešime spaudai.
Anot „Debunk EU“ vyriausiojo analitiko Balio Liubinavičiaus, tiriamuoju laikotarpiu Aljanso karinė ir politinė darbotvarkė buvo aktyviai nagrinėjamos Baltijos šalių informacinėje erdvėje. „Pastebėjome penkias į NATO nukreiptos dezinformacijos bangas – jos dažniausiai buvo susijusios su įvykiais Rusijoje ir Baltarusijoje”, – cituojamas ekspertas.
Tyrimo duomenimis, gruodį analitikai fiksavo maždaug 30,3 klaidinančių/melagingų turinio vienetų per dieną. B.Liubinavičiaus teigimu, didžiausias šuolis (gruodžio 16-18 d.) sutapo su metine Rusijos prezidento Vladimiro Putino spaudos konferencija. Tuomet dezinformacijos sklaida dvigubai viršijo mėnesio vidurkį.
„Gruodį į NATO karinę veiklą nutaikytos žinutės buvo naudojamos dažniau nei politinės temos. Dažniausiai minėtas naratyvas NATO yra grėsmė – straipsniai su šia žinute pasiekė didžiausią – 958 mln. potencialią auditoriją. Tai yra trigubai daugiau nei antras pagal populiarumą naratyvas – NATO yra nepatikima”, – pažymėjo analitikas.
Lyginant su bendra informacijos srauto dinamika, buvo pastebėta žiniasklaidos žinučių ir Rusijos bei Baltarusijos valdžios viešų pareiškimų koreliacija. „Šalių atstovai išlieka pagrindiniais melagingo/klaidinančio turinio apie NATO sklaidos iniciatoriais. Galime daryti prielaidą, kad interneto žiniasklaida naudojama strategiškai, siekiant dar labiau sustiprinti kenksmingų žinučių efektą.“
Vienas tokių pavyzdžių, kai šalies valdžios pareiškimas panaudotas skleisti į NATO nukreiptai dezinformacijai, buvo gruodžio 2 d. Aliaksandro Lukašenkos pasakyta kalba. Jis teigė, kad „NATO kuria specialų karinį dalinį, skirtą užimti vakarinėms Baltarusijos dalims“, ir apkaltino Lenkiją turint pretenzijų į šalies teritoriją.
„Šiais hiperbolizuotais pareiškimais A.Lukašenka siekia perdėtai išpūsti NATO ir rotacinių JAV pajėgų veiklą Lietuvoje bei Lenkijoje, kurios ten dislokuotos tik gynybos ir atgrasymo tikslais, – aiškino B.Liubinavičius. – Kalbėjimas apie „specialų NATO padalinį“ yra nepagrįstas, nes nėra jokių duomenų šiam teiginiui patvirtinti, kaip ir kaltinimams apie „Lenkijos siekius Gardino regione“, kuriuos ne kartą paneigė Lenkijos vyriausybės atstovai.“
Kitas atvejis, pastebėtas V.Putino metinės spaudos konferencijos dieną, – esą NATO nesilaiko pažado nesiplėsti į buvusias sovietines respublikas ir prisideda prie santykių su Rusija bloginimo: „Mes ne kartą girdėjome patikinimus, kad NATO nesiplės į Rytus, bet jie nesilaikė savo pažadų. Taigi kas šiuo atveju yra baltas ir pūkuotas, o kas – spygliuotas ir agresyvus?”
Pasak eksperto, teiginiai apie esą duotą pažadą, kad NATO nesiplės už suvienytos Vokietijos ribų, istoriškai naudojami nukreipti kritikai nuo Rusijos santykių su Vakarais: „Iš tiesų niekada nebuvo jokių politiškai arba teisiškai saistančių susitarimų, priimtų Vakarų valstybių, kad NATO nesiplės už suvienytos Vokietijos sienų. Taigi šie pareiškimai apie „sulaužytus pažadus“ yra perdėti.”
Dar viena žinutė, naudota kalbant apie Baltijos šalis Aljanso kontekste: jis manipuliuoja savo mažesnėmis narėmis. Pavyzdžiui, gruodžio 23 d. pasirodžiusiame straipsnyje teigiama, kad „NATO steigia savo karines bazes buvusiose sovietinėse respublikose, nes jų ateitis Aljansui nerūpi. Jie pasirengę paaukoti šias šalis karo ugnyje, jiems nerūpės, jie pasiruošę paversti šias valstybes patrankų mėsa”.
Analitiko žodžiais, straipsnio autorius siekia užkrauti ant skaitytojų pečių išgalvotą dilemą, kai pateikiamas pasirinkimas tarp karinių pajėgumų stiprinimo ir valstybės suvereniteto, – esą dėl vieno tektų paaukoti kitą. „Tačiau šie dalykai vienas kitam neprieštarauja, nes atgrasymo priemonės sumažina ginkluoto konflikto riziką, taigi užtikrina [didesnį] šalies nepriklausomumą.
Tokių netikrų dilemų tikslas yra manipuliuoti skaitytojais, siekiant sukurti dirbtines situacijas, kuriose vienintelis teisingas pasirinkimas atrodytų kaip kitos alternatyvos atsisakymas. Tai – labai dažnai propagandoje naudojamas skaitytojų apgaulės būdas.“
„Debunk EU“ analitikai taip pat atkreipė dėmesį į NATO šalių paminėjimus skleidžiant į Aljansą nukreiptą dezinformaciją. Pastebėta, kad naratyvai naudojami dvejopai: kaip universalios žinutės, taikomos bet kuriai NATO narei, bei regioniniu mastu, prisitaikant prie tam tikros valstybės konteksto. Baltijos šalys kritikuotos dėl „neadekvačių išlaidų gynybai“ dažniau nei bet kuri kita valstybė.
„Šiuo atveju dėmesys buvo sutelkiamas į NATO pajėgų Baltijos regione stiprinimą. O, pavyzdžiui, žinutė apie Skylančią NATO vienybę buvo naudojama išskirtinai kalbant apie Turkiją ir jos santykius su kitomis Aljanso narėmis”, – nurodė eksertas.
Daugiausiai probleminės informacijos gruodį Baltijos šalyse buvo platinama rusų kalba (89,1 proc.), publikacijos rusų ir anglų kalbomis taip pat pasiekė didžiausią kontaktų auditoriją (976 mln. rusų, 7,6 mln. anglų kalba).
Penktadalį visų nagrinėtų publikacijų paskelbė Kremliaus finansuojamos žiniasklaidos priemonės („Sputnik“, RT, VGTRK, „Pervyj kanal“.
„Nė vienas šaltinis neišsiskyrė kaip ypač aktyvus – tai rodo, kad klaidinantis/melagingas turinys išsklaidomas, o ne sutelkiamas vienoje vietoje. Tai apsunkina bandymus atsverti kiekvieną tokią publikaciją faktine, patikima informacija”, – atkreipė dėmesį B.Liubinavičius.
Iš visų šaltinių didžiausią kontaktų auditoriją pasiekė rambler.ru, ria.ru ir lenta.ru platinta į NATO nukreipta dezinformacija.
Kalbant apie informaciją vietos kalbomis skleidžiančius šaltinius, Kremliaus remiami sputniknewslv.com ir sputniknews.lt išsiskyrė kaip daugiausiai melagingo/klaidinančio turinio latviškai ir lietuviškai skelbiantys portalai. „Nors prieš NATO nukreipta informacija dažniausiai minėta viešose „Facebook“ grupėse ir puslapiuose Lietuvoje, nepastebėjome nieko, kas vienytų tą informaciją skleidžiančius vartotojus. Galime teigti, kad su Aljansu susijusi dezinformacija šiame tinkle plito šalia kitų temų ir žinučių.”
Duomenys organizacijos vykdomiems tyrimams renkami naudojant „Debunk EU“ platformą, taip pat – „CrowdTangle“ („Facebook“ priklausantį įrankį, kuris stebi viešojo turinio sąveikas iš „Facebook“ puslapių ir grupių, patikrintų profilių, „Instagram“ paskyrų bei „Reddit“ puslapių“). Naudota ir „Truly Media“ platforma, sukurta padėti žurnalistams tikrinti skaitmeninį turinį, bei „TruthNest“ – Twitter'“ duomenų analizės platforma.
„Debunk EU“ – tai iniciatyva, telkianti visuomenės, žiniasklaidos ir valstybės atstovus kovai su netikromis naujienomis, kurios kelia sąmyšį ir mažina pasitikėjimą šalimi. Ši iniciatyva sulaukė didžiausios pasaulyje paieškos sistemos „Google“ dėmesio ir finansavimo, taip pat – tokių žiniasklaidos gigantų, kaip „The Financial Times“ ir „Deutsche Welle“ dėmesio. Organizacija savo veiklą yra pristačiusi 17 valstybių, tarp jų – JAV, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Serbijoje.
