Vakarų valstybės, Baltijos šalys ir Ukraina sulaukia kaltinimų tyčia diskredituojant „Sputnik V“. Kremliui palanki žiniasklaida skelbia, kad joms dėl esą netinkamų pandemijos suvaldymo priemonių gresia „amžinas karantinas“, rodo „Debunk EU“ analizė.
Sausio 1-31 d. „Debunk EU“ analitikai peržiūrėjo 7 427 straipsnius, iš kurių 917 buvo aptikta melagingos ir klaidinančios informacijos. Jie buvo paskelbti 146 žiniasklaidos priemonėse ir 58 „Facebook“ grupėse anglų, estų, latvių, lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis. Išanalizuotas turinys, manoma, pasiekė 755,6 mln. kontaktų auditoriją.
Metų pradžioje „Debunk EU“ analitikai pastebėjo kelis atvejus, kai faktais paremti straipsniai buvo apverčiami ir naudojami dezinformacijai skleisti.
Pavyzdžiui, sausio 14 d. pranešta, kad Norvegijoje neilgai trukus po pirmos „Pfizer“/„BioNTech“ vakcinos dozės įskiepijimo mirė 23 vyresnio amžiaus pacientai. Šios šalies vaistų agentūra ištyrė 13 atvejų ir paskelbė sprendimą, kad šalutiniai efektai galimai prisidėjo prie kai kurių silpnesnių pacientų mirties.
Pasak „Debunk EU“ vyriausiosios analitikės Laimos Venclauskienės, paskelbus šią žinią, su Kremliumi siejamoje žiniasklaidoje pasirodė kelios skirtingos žinutės.
„Pavyzdžiui, cituotas kontroversiškai vertinamas Ukrainos tinklaraštininkas ir politikas Anatolijus Šarijus. Jis teigė, jog verčiau skiepysis „Sputnik V“ Rusijoje, nes „nėra patenkintas tuo, kad Norvegijoje mirė 23 žmonės“ ir kad „nėra bandomasis triušis ar orangutanas“, su kuriuo galima būtų eksperimentuoti („RIA Novosti“).
Šiuo ir kitais panašiais straipsniais stiprintas naratyvas, kad Ukrainos valdžia, atsisakydama rusiško skiepo, nesugeba pasirūpinti savo piliečiais“, – pranešime spaudai cituojama analitikė.
Rusijos valstybės remiama žiniasklaida taip pat pranešė, kad sausio 14 d. oficiali „Sputnik V“ skirta „Twitter“ paskyra buvo trumpam užblokuota dėl įtartinos veiklos. Esą šitaip bandyta nukreipti dėmesį nuo situacijos Norvegijoje ir su „Pfizer“/„BioNTech“ siejamų mirčių („Izvestija“). Šis atvejis pateiktas kaip besitęsiančio „vakcinų karo“ ir koordinuotų Vakarų bandymų skleisti dezinformaciją apie rusišką vakciną pavyzdys.
„Situacija Norvegijoje taip pat paskatino pranešimus, kad, reaguodama į šį įvykį, Pasaulinė sveikatos organizacija esą paspartins „Sputnik V“ patvirtinimą („Russkaja vesna“). Taigi, „brokuota“ vakarietiška vakcina gretinama su „Sputnik V“, teigiant pastarosios pranašumą“, – pastebi L.Venclauskienė.
Vakarų spaudoje pasirodę straipsniai taip pat naudoti siekiant „Sputnik V“ pranašumui įrodyti. Sausio pradžioje „The New York Times“ paskelbta Andrew E. Kramerio publikaciją apie tai, kaip jis pasiskiepijo „Sputnik V“. Netrukus „Bloomberg“ pasirodė farmacijos eksperto Samo Fazeli straipsnis apie priežastis, kodėl vertėtų pasitikėti šiuo skiepu.
Pasak L. Venclauskienės, šios dvi publikacijos naudotos sustiprinti teiginiams, kad rusiška vakcina yra pranašesnė. „Citatos iš minėtų publikacijų ištrauktos iš konteksto. Nepaisant to, kad „The New York Times“ žurnalistas pripažino, jog „Sputnik V“ yra Rusijos mokslininkų pasiekimas, jis taip pat kalbėjo, kad Vladimiro Putino režimas siekia laimėti vakcinavimo lenktynes.
Žurnalistas taip pat pabrėžė, jog, kadangi nemaža dalis Rusijos gyventojų nepasitiki valstybine sveikatos apsaugos sistema, jie patys nesiveržia skiepytis“, – teigia analitikė.
Sausį dezinformacijos taikinyje atsidūrė ir Ukraina („RuBaltic“). Kremliui palanki žiniasklaida kaltino šalies valdžią priešinantis susitarimui su Rusija dėl „Sputnik V“ pirkimo.
„Panašiais kaltinimais siekta sustiprinti naratyvą, kad Ukraina, kaip ir Baltijos šalys, elgiasi iracionaliai, atsisakydamos rusiškos vakcinos, ypač turint omenyje dozių trūkumą ir su „Pfizer“/„BioNTech“ skiepu siejamus šalutinius poveikius.
Ukrainos atveju skelbta, kad šalies prezidentas Volodymiras Zelenskis verčiau leis žmonėms mirti, taip ir nesulaukus amerikietiškos vakcinos, nei išgyventi pasiskiepijus rusiškąja“, – sako L.Venclauskienė.
Kitas atvejis, plačiai išnaudotas Kremliaus remiamoje žiniasklaidoje. – sausio 21 d. Vengrija, pirmoji iš ES narių, paskelbė patvirtinanti „Sputnik V“. „Sprendimas buvo pateiktas kaip rusiškos vakcinos „tramplinas šuoliui į Europą“, nepaisant esą koordinuotų Vakarų valstybių pastangų skleisti dezinformaciją ir diskredituoti „Sputnik V“, – sako „Debunk EU“ vyr. analitikė.
Vengrijos sprendimą sveikino ir Rusijos Federacijos Tarybos informacijos politikos komiteto pirmininkas Aleksejus Puškovas. Jis teigė, kad „tyčinis rusiškos vakcinas blokavimas yra politinė priemonė ir ciniškos varžybos dėl pelno“.
Rusijos komunistų partijos centrinio komiteto pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Norikovas paskelbė, kad „Sputnik V“ kelią į Europą užkirto „anti-Rusiškas solidarumas“ ir, jei Vakarų valstybėms iš tiesų rūpėtų jų žmonių gerovė, „Sputnik V“ greitai išpopuliarėtų“.
„Debunk EU“ tyrimo duomenimis, sausį daugiausia straipsnių buvo sutelkta į naratyvą apie neveiksmingas kovos su COVID-19 priemones. Jį dar labiau sustiprino žinutės, kad vakcinos nuo COVID-19 nėra pakankamai testuojamos. Pateikiant pavyzdžius apie su „Pfizer“/„BioNTech“ skiepu siejamas mirtis, siekta pademonstruoti „Sputnik V“ pranašumą.
„Lietuvoje daugiausiai dėmesio buvo skirta gydytojams, tariamai užsikrėtusiems koronavirusu net po to, kai buvo paskiepyti. O portaluose lenkų kalba žinutės apie vakciną dažniausiai sietos su žmogaus teisių pažeidimais ir esą gilinama visuomenės atskirtimi tarp tų, kurie pasiskiepys, ir tų, kurie atsisakys tai padaryti“, – apibendrina L.Venclauskienė.
Naratyvai apie nesėkmingus bandymus kovoti su pandemija pasiekė didžiausią kontaktų auditoriją. Buvo pasakojama, kad karantinas yra nereikalinga priemonė kovai su COVID-19 arba kad ribojimai pažeidžia žmonių teises ir laisves, apie prieš karantiną ir kitus ribojimus nukreiptus protestus visoje Europoje.
Tiek pagal straipsnių skaičių, tiek ir pagal pasiektą auditoriją pirmavo RT (buvęs „Russia Today“) portalas. Jame paskelbtos publikacijos sudarė 12,9 proc. išnagrinėto dezinformacijos srauto. RT straipsniai taip pat pasiekė daugiau nei pusę (55,9 proc.) auditorijos.
Dezinformacijos Baltijos šalyse ir Lenkijoje tyrimą atliko „Debunk EU“ analitikų grupė: vyr. analitikė Lietuvoje L.Venclauskienė ir analitikė Agnė Eidimaitė, vyr. analitikė Estijoje Enel Ehrenhaft, vyr. analitikė Latvijoje Kristine Skujina-Troksa ir vyr. analitikė Lenkijoje Magdalena Wilczyńska.
Duomenys organizacijos vykdomiems tyrimams renkami naudojant „Debunk EU“ platformą, taip pat – „CrowdTangle“ („Facebook“ priklausantį įrankį, kuris stebi viešojo turinio sąveikas iš „Facebook“ puslapių ir grupių, patikrintų profilių, „Instagram“ paskyrų bei „Reddit“ puslapių). Naudota ir „Truly Media“ platforma, sukurta padėti žurnalistams tikrinti skaitmeninį turinį, bei „TruthNest“ – „Twitter“ duomenų analizės platforma.
„Debunk EU“ – tai iniciatyva, telkianti visuomenės, žiniasklaidos ir valstybės atstovus kovai su netikromis naujienomis, kurios kelia sąmyšį ir mažina pasitikėjimą šalimi. Ši iniciatyva sulaukė didžiausios pasaulyje paieškos sistemos „Google“ dėmesio ir finansavimo, taip pat – tokių žiniasklaidos gigantų, kaip „The Financial Times“ ir „Deutsche Welle“ dėmesio. Organizacija savo veiklą yra pristačiusi 17 valstybių, tarp jų – JAV, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Serbijoje.
