Populiariausių rusiškos medijos kanalų tyrimai rodo, jog Kremliaus pozicija A.Lukašenkos režimo atžvilgiu iš pradžių nebuvo vienareikšmiška.
Jei rugpjūčio pradžioje ir iškart po rinkimų didžiausi Rusijos portalai pakankamai atvirai rašė apie įvykius Baltarusijoje ir brutalų režimo elgesį su sąžiningų rinkimų siekiančiais protestuotojais, mėnesio viduryje A.Lukašenkos atžvilgiu buvo juntamas tono atšilimas.
Kontrastas komunikacijoje išryškėjo po pirmųjų A.Lukašenkos ir V.Putino pokalbių nuo protestų pradžios, prasidėjusių rugpjūčio viduryje.
Šį pokytį paliudijo ir vienas didžiausių Rusijos naujienų agentūrų darbuotojas, tinklalapiui Meduza.io teigęs, jog tik po savaitės protestų Rusijos portalai sulaukė Kremliaus atstovų prašymo neberašyti apie A.Lukašenką taip negatyviai, kaip iki tol.
Siekdami išanalizuoti rusiškos medijos komunikacijos tendencijas bei jas formuojančio Kremliaus požiūrį, „Debunk EU“ analitikai išnagrinėjo 2396 straipsnius šia tema skelbtus populiariausiuose rusiškos žiniasklaidos puslapiuose rugpjūčio-spalio mėnesiais.
Mažiau negatyvaus turinio
Išanalizavus didžiausių rusiškų naujienų portalų srautą pastebėta, kad laikotarpiu po A.Lukašenkos ir V.Putino pokalbio (rugpjūčio 15 d.) iki pirmojo gyvo abiejų vadovų susitikimo Sočyje (rugsėjo 14 d.), neigiamo tono rusiškoje medijoje režimo atžvilgiu sumažėjo nuo 56.8 proc. iki 46,7 proc., o teigiamo padaugėjo nuo 36,4 proc. iki 48,1 proc.
Po susitikimo Sočyje tono Baltarusijos režimo atžvilgiu balansas dar akivaizdžiau pakrypo į teigiamą pusę. Nuo rugsėjo 14 d. iki spalio mėnesio galo teigiamo tono žinučių nuo 48,1 proc. padaugėjo iki 51,9 proc., o neigiamo sumažėjo nuo 46,7 proc. iki 39,4 proc.
Pasak „Debunk EU“ vyriausiojo analitiko Algirdo Kazlausko, po pirmojo A.Lukašekos pokalbio su V.Putinu suintensyvėjo žinutė apie Vakarų kišimąsi į Baltarusijos vidaus reikalus.
Atsirado žinutės apie NATO karinių pajėgų telkimą prie Baltarusijos sienos, protestus, kaip grėsmę ne tik Baltarusijai, bet ir Rusijai, bei Rusijos pagalbą iškilus grėsmei Baltarusijos saugumui.
Sąjunginė valstybė
Rugpjūčio mėnesio duomenys rodo, kad po pirmojo politikų pokalbio padaugėjo žinučių apie Baltarusijos ir Rusijos santykius bei Sąjunginę valstybę. Dar daugiau, kone visos žinutės buvo teigiamo pobūdžio.
A.Kazlausko teigimu, komunikacija apie bendrą Sąjunginės valstybės ateitį ir jai kylančias išorės grėsmes medijų pagalba tęsėsi ir rugsėjo-spalio mėnesiais.
„Rugsėjo pradžioje šią žinutę suaktyvino Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo komentarai apie šalių bendrą ateitį ir krizės sprendimo būdus. Antrąsyk ji suaktyvėjo rugsėjo 8 d., kai buvo publikuotas ilgas A.Lukašenkos interviu RT žurnalistams. O didžiausias suaktyvėjimas sutapo su Lukašenkos vizitu Sočyje“, – vardija analitikas.
Antirusiška opozicija
Palyginę rugpjūtį stebėtą naujienų srautą apie Baltarusijos opoziciją su rugsėjo-spalio mėnesių duomenimis, „Debunk EU“ analitikai pastebėjo, kad komunikacijoje apie protestus Baltarusijoje antiopoziciniai naratyvai tapo viena iš centrinių ašių: pastebimai suaktyvėjo kai kurios žinutės.
Ypač teiginiai esą S.Cichanouskaja yra Vakarų kandidatė (pasiekta 39 mln. kontaktų auditorija) bei atsirado naujų žinučių: „A.Lukašenka yra pasirengęs dialogui su opozicija“ (23 mln.), „opozicija yra antirusiška“ (17 mln.), „Viktoras Babaryka yra tikroji opozicija“ (11 mln.).
Rugsėjo-spalio mėnesiais taip pat išryškėjo tendencija eskaluoti nesutarimus tarp Baltarusijos opozicijos. Pasak A.Kazlausko, vienoje pusėje buvo pastatyta S.Cichanouskaja, kuri neva parsidavinėja Vakarams už pinigus ir palankumą, bei kursto gatvės neramumus Baltarusijoje. Kitoje – A.Lukašenka, pasiryžęs dialogui su opozicija dėl konstitucinės reformos ir besiderantis su racionaliaisiais bei taikiaisiais opozicionieriais kalėjime, ypač akcentuojant V.Babaryką.
„Įdomu tai, jog pats Lukašenka iš tiesų neišreiškė poreikio dialogui su opozicija iki tol, kol jo neprispaudė Kremlius. Tik po pirmojo pokalbio su Putinu rugpjūčio viduryje jis užsiminė apie konstitucinės reformos galimybę, kaip krizės sprendimo būdą. Dar įdomiau, jog ši idėja yra vienas pagrindinių ilgamečio „Belgazprombank“ vadovo ir šiuo metu kalinčio opozicionieriaus Viktaro Babarykos pažadų“, – sako A.Kazlauskas.
Tyrimo duomenimis, rugsėjo 1 d. įvyko kitas šios temos apie konstitucinę reformą suaktyvėjimas, susijęs su dviem tarsi nesusijusiomis viešomis žinutėmis. Tądien buvo paskelbtas kelių mėnesių senumo vaizdo įrašas, kuriuo V.Babaryka paskelbė apie politinės partijos kūrimą ir pagrindinį jos tikslą – pasiruošimą konstitucinei reformai, ką ekspertai įvardina kaip opozicijos vienybę skaldantį veiksmą.
Tik po pirmojo pokalbio su Putinu rugpjūčio viduryje Lukašenka užsiminė apie konstitucinės reformos galimybę, kaip krizės sprendimo būdą.
„Rusiškoje medijoje iškart pasirodė žinutės, ginančios tokį Babarykos žingsnį, kaip sutvirtinantį opozicijos padėtį diskusijoje su Lukašenka ir parodantį, jog egzistuoja racionali alternatyva Cichanouskajos remiamiems gatvės protestams. Tarsi sutapimas, kad tą pačią dieną Lavrovas darsyk viešai pakartojo Kremliaus poziciją, jog diskusija apie konstitucinę reformą yra pagrindas dialogui su opozicija bei galimybė išspręsti krizę Baltarusijoje“, – teigia „Debunk EU“ vyr. analitikas.
Tiesa, po kelių dienų pasirodžiusiame išsamiame interviu RT A.Lukašenka iš esmės atmetė dialogo su opozicija galimybę, išvadindamas ją antirusiška.
Šį savo teiginį jis grindė neva pačios S.Cichanouskajos pasirašyta nacionalinio saugumo programos dalimi, kuri buvo įkelta, o vėliau ištrinta iš jos internetinio puslapio. Šią istoriją, kad neva tai buvo S.Cichanouskajos politinių ketinimų išraiška, paneigė tiek ji pati, tiek įvairūs nepriklausomi faktų tikrintojai.
Trečias šios temos suaktyvėjimas sutapo su A.Lukašenkos vizitu Sočyje ir susitikimu su V.Putinu. Po jo jau ir pats A.Lukašenka ėmė kalbėti ne tik apie konstitucijos reformą, bet ir pasiruošimą dialogui su opozicija.
A.Kazlausko teigimu, vertinant tolesnius neteisėtai išrinkto Baltarusijos prezidento veiksmus, dialogas buvo suprastas savotiškai. Pavyzdžiui, spalio 10 d. surinkęs opozicionierius, uždarytus kalėjime, kurių žymiausias buvo V.Babaryka, A.Lukašenka surengė tarsi parodomąjį dialogą su opozicija, opozicionieriams sėdint už grotų.
„Rusiškoje žiniasklaidoje tai buvo interpretuota, kaip taikios Babarykos pozicijos pergalė prieš gatvėse protestuojančius Cichanouskajos šalininkus. Tiesa, po poros dienų vieno iš susitikime dalyvavusių opozicionierių teisininkas „Echo Moskvy“ radijui paliudijo, jog susitikime dalyvavo ir Cichanouskajos vyras Siarhejus Cichanouskis, tačiau Baltarusijos valstybinė medija tai nuslėpė, iškarpydama video medžiagą reportaže bei niekur neužsiminusi apie šį faktą“, – pastebi A.Kazlauskas.
Antivakarietiškas naratyvas
Lyginant rugpjūčio ir rugsėjo-spalio mėnesių rusiškos medijos tyrimo duomenis antivakarietiškas metanaratyvas išliko pats svarbiausias komunikacijos akcentas. Anot A.Kazlausko, rugsėjo-spalio mėnesiais jis buvo dar aiškiau susietas su prieš protestus ir S.Cichanouskają nukreipta komunikacine linija.
„Reikia pastebėti, jog kaip ir po pirmojo Lukašenkos-Putino pokalbio rugpjūčio viduryje, taip ir po jų gyvo susitikimo Sočyje, atsirado po naują žinutę akcentuojančią NATO grėsmę. Rugpjūtį apie telkiamas NATO pajėgas prie Baltarusijos sienų, o rugsėjį – apie bendrus karinius manevrus prieš NATO grėsmę“, – sako analitikas.
Po pirmojo A.Lukašenkos skambučio V.Putinui, daugiausiai žmonių pasiekė suintensyvėjusi žinutė apie Vakarų kišimąsi į Baltarusijos reikalus (292 mln. kontaktų auditorijos).
Palyginimui, po politikų susitikimo Sočyje, suaktyvėjo ne tik žinutė apie Vakarų kišimąsi (364 mln.), bet ir panašaus pobūdžio teiginiai: „Baltarusijoje rengiama spalvotoji revoliucija“ (187 mln.), „Vakarai finansuoja protestus“ (80 mln.), „rengiami bendri kariniai manevrai NATO grėsmei atremti“ ir panašios žinutės.
Pasak A.Kazlausko, nepaisant augančio neigiamų žinučių apie Baltarusijos protestuotojus srauto, kritikos A.Lukašenkai rusiškoje medijoje išlieka nemažai.
„Tai gali būti aiškinama tuo, jog Kremlius nenori itin aktyviai viešai remti Lukašenkos ir pajungti viso rusiškos medijos aparato, kaip tai buvo daroma Maidano Ukrainoje metu, nes didelė dalis Rusijos visuomenės palaiko skriaudžiamus baltarusių protestuotojus. Maža to, parama Lukašenkai jau ir taip kenkia Kremliaus įvaizdžiui Baltarusijos visuomenės akyse“, – teigia analitikas.
Pasak jo, šiuo metu Kremlius yra patekęs į padėtį, kai abu potencialūs keliai iš krizės gali baigtis sukeldami nemažas neigiamas pasekmes. Viena vertus, kaip jau buvo minėta, parama nepopuliariam A.Lukašenkai stipriai kenkia ilgalaikiam Rusijos įvaizdžiui Baltarusijoje. Kita vertus, Kremlius negali sau leisti precedento, kad jo artimiausią sąjungininką nuverstų gatvės protestai, nes tai labai greitai gali virsti grandinine reakcija, potencialiai gręsiančia paties V.Putino režimui.
Apie „Debunk EU“
„Debunk EU“ – iniciatyva, telkianti visuomenės, žiniasklaidos ir valstybės atstovus kovai su netikromis naujienomis, kurios kelia sąmyšį ir mažina pasitikėjimą šalimi. „Debunk EU“ iniciatyva sulaukė didžiausios pasaulyje paieškos sistemos „Google“ dėmesio ir finansavimo, o taip pat tokių žiniasklaidos gigantų kaip „The Financial Times“ ir „Deutsche Welle“ dėmesio. Organizacija savo veiklą yra pristačiusi 17 valstybių, tarp jų – Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Serbijoje ir kitose.
