2021 10 21

„Debunk EU“: skleisdamas dezinformaciją, Minskas kaltę dėl padidėjusio migrantų srauto bando permesti Vakarams

Lietuvai, Latvijai ir Lenkijai toliau kovojant su dramatišku nelegalios migracijos antplūdžiu pasienyje su Baltarusija, pastaroji imasi kaltės permetinėjimo žaidimo. „DebunkEU.org“ tyrimo duomenimis, Minsko pareigūnai siekė sukurti įspūdį, kad tai ES stumia „teroristus ir ekstremistus“ į Baltarusiją. Tuo metu migrantus vienijančiose „Facebook“ grupėse plito tikrovės neatitinkanti informacija apie rugsėjo pabaigoje Rukloje kilusį maištą.
Iš Rūdninkų migrantų stovyklos (Šalčininkų r.) gyventojai iškeliami į Kybartų (Vilkaviškio r.) užsieniečių registracijos centrą
Iš Rūdninkų migrantų stovyklos (Šalčininkų r.) gyventojai iškeliami į Kybartų (Vilkaviškio r.) užsieniečių registracijos centrą / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

2021 m. rugsėjį, „DebunkEU.org“ analitikai išnagrinėjo 1638 turinio vienetus iš migrantus vienijančių „Facebook“ grupių, migrantų kilmės šalyse veikiančių naujienų portalų, bei su Kremliumi siejamų žiniasklaidos priemonių.

Kalbant apie pastarąsias, labiausiai išsiskyrė sputniknews.lt portalas, išplatinęs daugiausiai straipsnių, bei ria.ru ir lenta.ru, pasiekę didžiausią potencialią auditoriją. „Kaip ir galima buvo numatyti, didžioji dalis dezinformacijos plito būtent šiose žiniasklaidos priemonėse – per paskutines dvi rugsėjo savaites melagingo ir klaidinančio turinio dalis pro-kremliškoje medijoje sudarė daugiau nei 70 proc.“, – sako „DebunkEU.org“ vyriausioji analitikė Laima Venclauskienė.

DebunkEU.org duom./Informacijos tipai pagal nagrinėtų šaltinių rūšis bei pagal dominuojančias kalbas
DebunkEU.org duom./Informacijos tipai pagal nagrinėtų šaltinių rūšis bei pagal dominuojančias kalbas

Analizė parodė, kad augant klaidinančios ir melagingos informacijos kiekiui, daugėjo ir straipsnių, teigiančių, kad Lietuva, Latvija bei Lenkija brutaliai stumia migrantus į Baltarusijos teritoriją. Pasak L.Venclauskienės, tai gali reikšti, jog pro-kremliški portalai pradėjo keisti savo strategiją. V.Putino ir A.Lukašenkos deryboms dėl Sąjunginės valstybės ateities judant į priekį, tikėtina, kad Baltarusijai palankios komunikacijos gali daugėti.

Su Kremliumi siejama žiniasklaida skelbia apie masiškai iš Vakarų į Baltarusiją stumiamus migrantus

Viena didžiausių dezinformacijos bangų kilo mėnesio pabaigoje, iš karto po privataus Aleksandro Lukašenkos vizito Sočyje, kuris sutapo su rugsėjo 24 d. Rusijos prezidento Vladimiro Putino sukviestos Saugumo tarybos posėdžiu, kurio metu aptarti Maskvos sanktykiai su Minsku bei abiejų valstybių saugimo užtikrinimas.

DebunkEU.org duom./Dezinformacijos sklaidos schema
DebunkEU.org duom./Dezinformacijos sklaidos schema

Rugsėjo 26 d. Baltarusijos televizijos kanalas STV ištransliavo interviu su vidaus reikalų vice-ministru Nikolajumi Karpenkovu, kuriame šis pareiškė, kad Europos Sąjunga siunčia „teroristus ir ekstremistus iš visos Europos“ į Baltarusiją ir naudoja nelegalius migrantus kaip priedangą. Tą pačią dieną kitas režimo pareigūnas, Saugumo tarybos generalinis sekretorius Aleksandras Volfovičius, televizijai ONTV pareiškė, kad per pastaruosius du mėnesius jo šalies pasieniečiai užfiksavo daugiau nei 700 bandymų išstumti 8500 migrantų iš Lietuvos ir Lenkijos į Baltarusijos teritoriją. Paminėtina, kad A.Volfovičiaus komentarus sustiprino ir žiniasklaidos šaltiniai arabų kalba, daugiausiai – Kremliaus propagandos tinklo atšaka „RT Arabic“.

Kaltės permetinėjimas tęsėsi ir rugsėjo 27 d., kai susitikime su aukščiausiais teisėsaugos pareigūnais, Lukašenka pareiškė, kad dėl migrantų krizės kalti Vakarai, sukėlę hibridinį bei sankcijų karą. Nepaisant konkrečių įrodymų, kad būtent Baltarusijos režimas suorganizavo nelegalios migracijos srautą į Europą, skleidžiamoje dezinformacijoje naudojami veidrodiniai kaltinimai Lietuvos ir kitų ES narių atžvilgiu – kad krizę esą sukėlė Vakarų šalys.

„Tokiais pasisakymais siekiama sukurti įspūdį, kad Baltarusija turi gintis nuo „agresyvių“ Vakarų. Kremliaus propagandoje jau seniai įtvirtintas „išorinio priešo“ naratyvas padeda užtikrinti žmonių palankumą šalies lyderiui Vladimirui Putinui, o šiuo atveju ir jo atitikmeniui Baltarusijoje – Lukašenkai“, – teigia L.Venclauskienė.

AP/„Scanpix“ nuotr./Aliaksandras Lukašenka
AP/„Scanpix“ nuotr./Aliaksandras Lukašenka

Pasak ekspertės, straipsniuose, kaltinančiuose Lietuvą bei Lenkiją kankinant ir žudant migrantus, neva amoralūs Vakarai lyginami su humaniška, stipria, skaidria Baltarusija. „Taip siekiama diskredituoti Lietuvos ir ES pastangas suvaldyti nelegalios migracijos srautą. Tačiau tokio tipo publikacijose niekad neužsimenama apie tai, kad pačioje Baltarusijoje apstu žmogaus teisių pažeidimų, ten atsidūrę migrantai neturi galimybės gauti tarptautinių organizacijų pagalbos, nes Minskas sąmoningai nesudaro sąlygų tokioms organizacijoms veikti“, – sako L.Venclauskienė.

Migrantus vienijančiose „Facebook“ grupėse – melagingi vaizdo įrašai apie maištą Rukloje

Vienas ryškiausių praeitą mėnesį užfiksuotų pavyzdžių aiškiai parodo, kaip siekiant suklaidinti visuomenę bei diskredituoti Lietuvos tarnybas, faktai sumaišomi su melu. Po rugsėjo 26 d. Rukloje kilusių riaušių „YouTube“ atsirado vaizdo įrašas su makabriška užsklanda, skelbiančia „Žudikė Lietuva“ (angl. Killer Lithuania). Sumontuotame filmuke rodoma, kad prieš migrantus naudojamos ašarinės dujos – šiuos duomenis vėliau patvirtino ir Lietuvos policija.

Vis dėlto, nors vaizdo įraše parodyti ir teisingi įvykiai, kalbinti migrantai apkaltino pareigūnus naudojant elektrošoką bei pasakojo, kad nuo patirtų sužalojimų stovykloje esą mirė vaikas. Pasak DebunkEU.org analitikės Gintarės Sereikaitės, šiuo atveju faktai vėl buvo supinti su melu.

„Naujienos apie stovykloje mirusį vaiką nėra melagingos – deja, taip iš tikrųjų nutiko, tačiau ne dėl pareigūnų veiksmų, o dėl to, kad vaikas jau kurį laiką sirgo. Tai patvirtino tėvai, Vidaus reikalų ministerija bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija“, – sako analitikė. Verta paminėti ir tai, kad nuoroda į šį vaizdo įrašą dalintasi ir komentaruose po Lietuvos žiniasklaidos straipsniais apie riaušes Rukloje.

Tyrimo duomenimis, didžiausią potencialią kontaktų auditoriją migrantų kilmės šalyse pasiekė „RT Arabic“. Pasak G.Sereikaitės, aiškaus lyderio pagal išplatintų straipsnių skaičių neužfiksuota, nes portaluose arabų kalba tos pačios naujienos tiesiog kartotos plačiame žiniasklaidos priemonių tinkle – panašiai kaip ir „Facebook“.

„Kalbant apie socialinius tinklus, didžiausią potencialią auditoriją pasiekė grupės nutaikytos į arabakalbę auditoriją – dėl pakeistų nustatymų, didžioji dalis turinio yra prieinama tik vartotojams iš Vidurio Rytų. Jei į šią grupę prisijungtume iš Europos ar Jungtinių Valstijų, matytume įrašus susijusius ne su migracija, o televizijos serialais arba gyvūnais“, – teigia analitikė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų