„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Debunk.org: Lietuvos policija baugino ir persekiojo šventusius Pergalės dieną, teigia Kremliaus žiniasklaida

Užstrigusios karinės invazijos į Ukrainą kontekste, „Pergalės diena“ Rusijoje susilaukė kiek mažesnės pompastikos nei iki karo. Lietuva tradiciškai neišvengė neigiamo dėmesio šia proga Kremliui palankioje žiniasklaidoje, rašoma Debunk.org pranešime spaudai.
Gegužės 9 d. minėjimas
Gegužės 9 d. minėjimas

Anot analizės centro Debunk.org atlikto tyrimo, daugiausia kaltinimų skriejo Lietuvos policijai dėl piliečių, atėjusių į Gegužės 9-osios minėjimus, persekiojimo ir bauginimo. Taip pat jų sulaukė ir Lietuvos politikai, kurie buvo įvardinami kaip nacizmo garbintojai ir barbariškai niokojantys sovietinį paveldą.

Šaltajam karui įsibėgėjus, Sovietų Sąjungos pasauliui neštų Spalio revoliucijos pažadų patrauklumas apie visuotinę lygybę ir klestėjimą priblėso, jų vietoje SSRS rado savo naują įprasminimo šaltinį – pergalę prieš nacistinę Vokietiją. Šio mito kulminaciniu tašku ilgainiui tapo Gegužės 9-osios, Pergalės dienos simbolizmas.

Jau žlugus SSRS, prieš gerus du dešimtmečius, leisdami įsigalėti Vladimiro Putino režimui, rusai paaukojo dalį savo teisių, mainais gaudami įspūdį, kaip kyla ir stiprėja jų valstybė, o pasaulyje jos vėl yra bijomasi. Gegužės 9-osios šventė rusams tapo šio naujo pažado apie neįveikiamą karinę galybę simboliu.

Tiesa, kai 2022 metų vasarį pagal planą vos kelių savaičių karinė kampanija Ukrainoje neterminuotai užsitęsė, ne tik Vakaruose, bet ir pačioje Rusijoje ėmė kilti abejonės Maskvos karinės galybės reputacija. Tai paveikė įvairias Kremliaus politikos sritis, tame tarpe ir propagandos aparatą. Anot Debunk.org vyr. analitiko Algirdo Kazlausko, Kremliui palanki žiniasklaida, siekdama atsverti neigiamą užsitęsusio karo poveikį, vis labiau akcentuoja ruso, kaip XXI amžiaus aukos, vaidmenį.

„Gerus metus karo fronte vyraujant dinamiškam paritetui, Maskvos kontroliuojama žiniasklaida stengiasi atgaivinti šlyjančią rusų kovinę dvasią stimuliuodama rusiškos tapatybės pamatus. Pergalės dienos kontekste žinutės yra konstruojamos siekiant sukelti teisuolišką pasipiktinimą Baltijos šalių veiksmais. Tai, kas neva universaliai vertinama kaip didvyriška, pasiaukojanti kova prieš pasaulinį blogį – nacizmą, „pribaltų“ neva yra pikdžiugiškai atmetama ir paniekinama,“ – teigia Debunk.org analitikas.

Debunk.org atliktos analizės duomenimis, 2024 m. balandžio 27 – gegužės 10 d. didžiausią auditoriją turinčiuose, Kremliaus režimui palankiuose interneto kanaluose buvo paskelbtas 71 turinio vienetas su klaidinančia informacija apie Lietuvą Pergalės dienos (Gegužės 9-osios) kontekste.

„Lyginant su ankstesniais ikikariniais metais, šiandien dezinformacijos srautas apie Lietuvą yra kiek sumažėjęs. Galima daryti tam tikras prielaidas, jog Rusijai trečius metus kariaujant plataus mąsto karą prieš Ukrainą, ne tik kariniame, bet ir propagandiniame fronte resursai yra skirstomi vis tikslingiau. Todėl mes, Lietuva ir kitos Baltijos šalys, šiuo metu nesame pirmiausias prioritetas. Prioritetas yra Ukraina. Jei Ukraina kris, tada tuo prioritetu galime tapti ir mes,“ – kalbėjo A.Kazlauskas.

Pastaruoju metu, po atviros karinės agresijos prieš Ukrainą, Kremliui palanki žiniasklaida Lietuvą daugiausia kaltino aktyviu paminklų „sovietiniams išlaisvintojams“ griovimu ir „antinacistinių“ (Georgijaus juostelių, Z ir V ženklų) simbolių draudimu.

Šiais metais dažniausiai kartotos žinutės apie bendrą nepakantumo rusakalbiams, norintiems viešai paminėti Pergalės dieną, atmosferą. „Lietuvos policijos komentaras, jog tomis dienomis bus prižiūrima viešoji tvarka susibūrimo vietose, o sovietiniai paminklai bus stebimi labiau, Maskvai palankioje žiniasklaidoje buvo interpretuotas kaip siekis įbauginti ir atgrasyti žmones nuo iškilmių, dalinant tūkstantines baudas už „nekaltus simbolius“ (pvz.: Georgijaus juosteles),“ – teigė analitikas.

Viena didžiausių naujienų agentūrų RIA Novosti gegužės 3 d. išplatino Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešimą, jog Lietuva, kartu su Latvija ir Estija tapo pirmosiomis buvusiomis SSRS respublikomis, kurios visiškai išnaikino sovietinį paveldą iš viešųjų erdvių. Anot A.Kazlausko, taip tarsi bandoma įrodyti, jog šiose šalyse tikrai atgimsta nacizmo kultas, darant prielaidą, kad „tik nacistai gali griauti paminklus sovietų kariams-išvaduotojams“.

Taip pat svarbus akcentas buvo dedamas ant tariamos eilinių gyventojų priešpriešos su nacizmui simpatizuojančia valdžia. Gegužės 9 d. Rusijos užsienio reikalų ministerijos puslapyje paskelbtas Rusijos ambasadoriaus Graikijoje Andrejaus Maslovo straipsnis, kuriame jis Lietuvos, kitų Baltijos šalių ir Ukrainos valdžią kaltina garbinant nacistus, kai „tikrieji didvyriai“ yra ištrinami iš visuomenės atminties. O po 2022 m. vasario, tariama tendencija šlovinti nacizmą, šiose šalyse, susipynė su „rusofobijos“ skatinimu.

Jam netiesiogiai atitarė ministerijos atstovė Marija Zacharova: reaguodama į Vilniaus savivaldybės pastatytą šiukšlių konteinerį sovietinei nostalgijai prie Antakalnio kapinių, pareiškė, jog tie, kas siūlo išmesti gėles atneštas pagerbti pergalei prieš nacizmą, kartu išmeta ir savo sąžinę. „Buvo pastebėta, kad daugelyje publikacijų pabrėžiama takoskyra tarp valdančiojo elito Baltijos šalyse ir eilinių gyventojų, kuriai pasirinktas Pergalės dienos simbolizmas ir atitinkamai nacizmo/anti-nacizmo kova,“ – sakė Debunk.org analitikas.

Anot A.Kazlausko, jau kuris laikas skirtinguose rusiškos dezinformacijos tyrimuose fiksuojama tendencija užaštrinti ruso/rusakalbio, kaip XXI amžiaus aukos, vaidmenį. Minėtame A. Maslovo straipsnyje autorius šį naratyvą išreiškė mintimi, kad „rusofobija tapo šiuolaikinės Europos politinio kraštovaizdžio norma, kaip antisemitizmas tarpukario metais“.

Greta to, kaip priešstata Vakarų kaimynėse įsivyraujančiai nepagarbai istorijai ir pasiektoms pergalėms prieš bendrą blogį, Kremliui palankioje medijoje yra kuriamas Putino režimo, kaip gerojo atsvaros polio Vakarams, besirūpinančio savo žmonėmis, įvaizdis.

Gegužės 3 d. RIA Novosti išplatino pranešimą, jog Rusijos piliečiams, Antrojo Pasaulinio karo veteranams, gyvenantiems Baltijos šalyse, 2019 m. Putino nutarimu bus išmokėtos 10 tūkst. rublių išmokos. „Įvertinus, kiek tokių veteranų tėra išlikusių gyvų bei kokiu mastu buvo išplatinta ši naujiena, ją nedvejotinai galima priskirti prie Kremliaus režimo teigiamo įvaizdžio kūrimo kampanijos elementų,“ – reziumavo A.Kazlauskas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų