Panevėžio rajono Naujamiesčio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia liepsnojo 2007-ųjų rugpjūčio vidury. Labanoro bažnyčia – 2009 m. gruodžio 21 d. Per Kelmės rajone Tytuvėnų Šv. mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčioje ir Bernardinų vienuolyno ansamblyje 2012 metų sausio 26 dieną kilusį gaisrą išdegė apie tūkstantis kv.m vienuolyno stogo, apdegė ir apanglėjo bažnyčios medžio stogo konstrukcijos, sudegė dalis sakralinio meno muziejuje eksponuotų liturginių reikmenų, gesinant gaisrą nuo vandens nukentėjo vienuolyno pirmojo aukšto freskos.
Pernai buvo padegtos net dvi Kauno rajono šventovės: gegužę Paštuvos Šv. Barboros, o Kulautuvos Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčia buvo padegta dukart – rugsėjo 24 d. ir spalio 4 d. Šių metų rugpjūčio 8-osios naktį visiškai sudegė Prienų rajone esanti Balbieriškio bažnyčia.
Paskutinis įspėjimas?
 |
| Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė |
Šį įvykį Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorė Diana Varnaitė pavadino paskutiniu įspėjimu – būtina kuo skubiau bažnyčiose įrengti priešgaisrinės apsaugos sistemas. „Šiandien sau užduodu klausimą: kiek dar turi įvykti tokių gaisrų, kad pagaliau suvoktų parapijų klebonai, administratoriai, arkivyskupijos, jog reikia investuoti šiek tiek lėšų, kad neprarastume dešimteriopai ir dar daugiau. Šiandien turime dar vieną tokį pavyzdį“, – apgailestavo D.Varnaitė.
Po nelaimės Tytuvėnuose 2009-aisiais, anot KPD direktorės, ta kryptimi dirbama. „Tiesa, ne visada būname suprasti. Vos prieš kelias dienas KPD pasiekė vieno iš klebonų nevilties kupinas ir net piktokas laiškas apie tai, kad mes neteisėtai reikalaujame įrengti signalizacijas, nes bažnyčia neturi tam resursų. Bet, kaip matome po paskutinio gaisro, tie reikalavimai yra ne tik teisėti, bet ir itin aktualūs“, – įsitikinusi D.Varnaitė.
Investicija, kurios paprastai prireikia priešgaisrinės apsaugos signalizacijai įrengti, siekia nuo keliolikos iki keliasdešimties tūkst. litų. Kai kurios parapijos tuos pinigus jau yra surinkusios, tad D.Varnaitė pataria nedelsti – jos teigimu, pagal turimą pirminę informaciją apie Balbieriškio gaisrą čia nebuvo jokios signalizacijos, todėl gaisras buvo pastebėtas vėlai ir gelbėtojai jau nelabai tegalėjo padėti.
Po gaisro Tytuvėnuose paveldosaugininkai tikrino sakralinius pastatus visoje Lietuvoje, įvardino pagrindines jų apsaugos problemas ir reikalavo jas spręsti. Anot KPD direktorės, dalis tų statinių valdytojų reikalavimus jau yra įvykdę.
Padės ir Vyriausybė
„Po Tytuvėnų ir vėliau įvykusių gaisrų Kauno rajone kreipėmės į Vyriausybę, savo steigėją Kultūros ministeriją, siūlydami ir prašydami sukurti tam tikrą programą, pagal kurią ir Valstybė prisidėtų prie tokių signalizacijų įrengimo. Kurį laiką tie klausimai vangokai spręsti, bet šių metų pradžioje premjeras Algirdas Butkevičius nurodė Ūkio ministerijai skirti jau šiemet pirmuosius asignavimus tokioms priemonėms įgyvendinti. Buvo skirta 300 tūkst. Lt, už kuriuos KPD su savo pavaldžiomis įmonėmis turi suprojektuoti priešgaisrinės apsaugos signalizacijas iškiliausiose šventovėse“, – apie Valstybės paramą prabilo D.Varnaitė.
Tiesa, šios sumos visoms bažnyčioms tikrai nepakaks, bet lėšos atiteks tokioms šventovėms kaip Pažaislio vienuolynas ir bažnyčia, Vilniaus Šv. Teresės bažnyčia, Kauno katedra, Dievo Gailestingumo šventovė Vilniuje. Tačiau tai esą tik pirmas ir labai mažas žingsnis siekiant išsaugoti pačias svarbiausias Lietuvos bažnyčias.
 |
| Įvykio liudytojo nuotr./Gaisras Tytuvėnuose |
„Mano galva, valdytojai neturėtų tik laukti, kada ateis ta parama, nes Valstybė nėra tokia turtinga, turėtų ir savo jėgomis rūpintis. Žinoma, resursų įrengti modernioms signalizacijoms trūksta, bet yra ir primityvesnių priemonių, paprastesnių signalizacijos sistemų, kol nėra didesnių investicijų. Bet kai gaisras pamatomas tik tuomet, kai jau pleška liepsnose visa bažnyčia, akivaizdu, kad ir tai nebuvo padaryta, o dėl to praradome keliolika kilnojamųjų kultūros vertybių ir unikalią, medinę XIX a. bažnyčią“, – kalbėjo D.Varnaitė.
Po Tytuvėnų gaisro už Valstybės pinigus rekonstruojamuose maldos namuose pradėta reikalauti privalomai įrengti priešgaisrinę signalizaciją, tačiau Balbieriškio bažnyčioje jokių remonto darbų nebuvo.
Sudarytas svarbiausių šventovių sąrašas
Lietuvos vyskupų konferencijos (LVK) generalinio sekretoriaus pavaduotojas kun. Darius Trijonis 15min.lt sakė, kad yra sudarytas sąrašas, kuriame atsidūrė keli šimtai pačių svarbiausių Lietuvos bažnyčių. Būtent šioms šventovėms ir bus suteikiamas prioritetas įrengiant priešgaisrinę apsaugą, jeigu tai dar nėra įrengta.
„Tą sąrašą esame suderinę su KPD ir tik laukiame galimybės, kada būtų galima skirti lėšų ir iš Valstybės, ir iš Bažnyčios. Bendromis pajėgomis tą dalyką stengiamės sutvarkyti. Bet kadangi tai nėra toks dalykas, kurį galima būtų sutvarkyti per vieną dieną, numatytas planas keleriems metams“, – sakė kun. D.Trijonis.
Kiek tiksliai lėšų prireiks, kol kas nėra žinoma. Anot LVK generalinio sekretoriaus pavaduotojo, tebeskaičiuojama, kas jau padaryta ir ką dar reikėtų atlikti. Tuomet paaiškės ir reikalingos sumos. „Kai kur, pavyzdžiui, žaibolaidžiai įrengti, bet trūksta tvirtų durų. Preliminarų sąrašą turime ir, kai bus galimybė skirti finansavimą, prasidės darbai“, – kalbėjo kun. D.Trijonis.
 |
| Kulautuvos bažnyčios gaisras |
Kunigo teigimu, viena iš programų, kuri turės prioritetą įdiegiant priešgaisrinės apsaugos sistemas, yra palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II piligriminio kelio šventovės. Šiame sąraše atsidūrė ir pernai baigta renovuoti Trakų bažnyčia.
Tačiau bet kokie darbai priklausys nuo pinigų sumos, nors, kaip pripažino kun. D.Trijonis, nuostoliai ir sudegusios bažnyčios atstatymas vėliau kainuoja kur kas brangiau.
Ugniagesiai žada daugiau dialogo su dvasininkais
Ugniagesiai ne kartą yra kalbėję apie sudėtingą situacija su priešgaisrine signalizacija Lietuvos bažnyčiose. Kaip BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Vygandas Kurkulis, su dvasininkais aktyviai bendraujama, tačiau bažnyčių yra daug, o signalizacija kainuoja nepigiai.
„Ne visos bažnyčios sugeba tai padaryti. Šios bažnyčios gaisras, matyt, pastūmės, susitikinėti su aukštesniąja dvasininkija, ieškoti būdų, priemonių. Matote, į metus po dvi ar tris bažnyčias dega. Kai kurios priklauso Kultūros paveldui, be to, kaimas lieka be bažnyčios – dvasingumo simbolio“, – jau užgesinus gaisrą Balbieriškyje sakė V.Kurkulis.
Pareigūnai ne kartą yra minėję ir problemas sostinėje – dauguma Vilniaus bažnyčių pastatytos senamiestyje, prie jų sudėtinga privažiuoti, tad kilus gaisrui jį gesinti būtų itin sudėtinga.
